– Kaip per pastaruosius 20 metų pasikeitė vaikų stovyklos?
– Jos tapo įvairesnės, kaip ir visas mūsų gyvenimas. Dabar vaikas gali vasarą leisti miške kartu su skautais, kaimo sodyboje kartu su meno terapijos mylėtojais, dvare ieškoti atradimų ar buvusiose pionierių stovyklose, kuriose šiandiena viskas tapo kitaip.
– Vadovai – vienas pagrindinių stovyklos akcentų. Kokie šiandien jiems keliami reikalavimai?
– Nemanau, kad vadovo amžius turi būti svarbus kriterijus, net ir pedagoginis išsilavinimas nėra pirmoje vietoje. Turiu patirties dirbdamas stovykloje su labai jaunais ir jokios pedagoginės patirties neturinčiais žmonėmis. Paradoksas galima sakyti, bet vaikai tokius labai mylėdavo, prie jų prisirišdavo ir atvažiuodavo dar ir dar, kad tik galėtų vėl pasimatyti su savo mylimu vadovu. Labai gali būti, kad meilė vaikui, noras su juo bendrauti, kūrybiškumas ir dėmesys daro stebuklus. Tokių žmonių visados ieškau savo vadovų komandai papildyti.
– Vaikų saugumas – kaip jis užtikrinamas?
– Vaikai turi augti ir ilsėtis saugioje aplinkoje. Stengiamės jiems tą aplinką sukurti: teritorija aptverta ir saugoma, maudynės ir aktyvūs sporto žaidimai vyksta stebimi vadovų, turime šalia pirmosios pagalbos darbuotoją, mobilieji telefonai leidžiami tik vieną valandą per dieną, sveikas ir ekologiškas maistas, ramus vaikų miegas, saugomas šalia esančių vadovų.
– O kaip dėl vaikų higienos? Dažnas dabartinis trisdešimtmetis prisimena, kaip iš stovyklos parsiveždavo nepageidaujamų „gyvūnėlių“ plaukuose. Kokios dabar yra higienos sąlygos stovyklose?
– Laikai pasikeitė. Dabar vaikų beveik nebereikia raginti eiti į dušą bent kartą per parą. Jie patys noriai prausiasi. Valytojos užtikrina švarą vaikų kambariuose, reguliariai keičiami rankšluoščiai ir patalynė. Savo dienotvarkėje vaikai turi atskirą laiką kambarių tvarkymuisi, o jų atsivežtas maistas laikomas atskiroje patalpoje.
– Maitinimas – į ką kreipiamas dėmesys? Ar yra maisto pasirinkimas alergiškiems vaikams?
– Mūsų stovykloje vaikai maitinami sveiku ir subalansuotu bei ekologišku maistu. Alergiškiems vaikams yra pasiūlomi iš karto tokie patiekalai, kurie nesukeltų problemų. Vaikai valgo tiek, kiek nori ir tai, ką nori. Kiekvieną dieną virtuvės šefė vaikų paklausia, ko jie norėtų kitą dieną.
– Vaikų lavinimas – dalykas, į kurį anksčiau nebuvo kreipiamas dėmesys. Kaip yra dabar?
– Stengiamės, kad išvažiuodamas vaikas išsivežtų iš stovyklos kažką naujo, būtų sužinojęs ir išmokęs naujų dalykų, bandome kas dieną atrasti vis ko nors naujo. Poilsio programa yra sustyguota taip, kad vaikas nepervargdamas būtų maksimaliai užimtas, kad jos dienos stovykloje būtų skirtingos. Taip užtkiriname įdomų laiką įvairių pomėgių turintiems vaikams. Šią vasarą esame susikoncentravę labiau ties Lietuvos dvarų istorija, ekologija ir menais.
– Nuo kelių metų rekomenduotumėte vaiką savarankiškai išleisti į stovyklą?
– Dažniausiai kviečiame vaikus nuo 7 metų, baigusius bent pirmą klasę. O vyriausi kviečiami iki 17 metų. Tradiciškai daugiausia atvyksta 8–13 metų vaikai. Tokio amžiaus vaikams jau nėra baisu likti be tėvų savaitę, bet jie dar yra pakankamai vaikiški, kad jiems būtu įdomu ir gera atsiradus visiškai nevartotojiškoje aplinkoje. Žinoma, laukiame visų norinčių pailsėti harmonijoje su gamta.
– Daugeliui tėvų stovyklų kaina neįkandama. Kokia, jūsų nuomone, turėtų būti optimaliausia savaitės kaina?
– Kaina labai priklauso nuo paslaugų kokybės. Jeigu siūloma vaikui ilsėtis dvare, su ekologišku maitinimu ir poilsio programa, kuri garantuoja jam nepamirštamus įspūdžius, tai, žinoma, ir kaina turėtų būti aukštesnė, bet jei tai yra stovykla palapinėse miške, poilsio kaina – kitokia. Žmonės renkasi poilsį pagal savo galimybes, o jeigu norisi pailsėti prabangiau, visados galima susitaupyti. Pinigėlių taupymas vasaros poilsio stovyklai, manau taip pat yra labai gera ugdymo forma. Vaikai turi žinoti pinigų vertę ir gerbti tėvų įdedamas pastangas, kad jiems nieko netrūktų jų šviesioje vaikystėje.
– Į ką dar turėtų tėvai atkreipti dėmesį, rinkdamiesi stovyklą?
– Svarbiausia yra suprasti, ko vaikas nori pats. Geriausias būdas išsirinkti stovyklą yra kartu su vaiku prisėsti prie interneto, susipažinti su stovyklos apgyvendinimu, maitinimu, aplinka, siūloma programa ir priimti sprendimą, kuris bus pats geriausias. Dabar kieviena stovykla turi savo internetinę svetainę ar Facebook paskyrą. Ten galima rasti daug puikių nuotraukų ir reklaminių vaizdo klipų, kurie labai vaizdžiai parodo ko galima tikėtis vienoje ar kitoje stovykloje. Pasiteirauti jau buvusių stovyklautojų tėvų arba nuvažiuoti ir pamatyti gyvai ar pabendrauti su organizatoriais. Sprendimas nėra lengvas, nes tėvams vaikas yra didžiausios jo turtas, tad patikėti jį galima tik į „patikimas rankas“.