Dėl pinigų stresuoja net ir tie, kurie turi stabilias pajamas, mat jie gali jausti spaudimą užsitikrinti finansinį saugumą ateityje, ypač dėl pensijos ar vaikų išsilavinimo išlaidų. Ką jau kalbėti apie turinčius skolų ar gyvenančius nuolat sunkiai suduriant galą su galu.
Paprašytas nupasakoti žmonių tipažą, kurie dažniausiai nerimauja dėl finansų, psichologas išskiria: „Dažniausiai tai žmonės, kamuojami hiperkompensacijos mechanizmo. Peržvelgę turtingų žmonių biografijas gana dažnai aptiksime, kad vaikystėje jie patyrė didžiulį skurdą ar kažkokį emocinį skausmą, bejėgiškumą dėl pinigų stygiaus, kas vėliau virsta į pinigų uždirbimo maniją.“
Galvos skausmas dėl pinigų kenkia ir sveikatai, ir santykiams
Finansinės problemos dažnai siejasi su tokiomis emocijomis, kaip baimė, kaltės jausmas, gėda ar bejėgiškumas. „Skolos ar mažas atlygis, gyvenimas nuo atlyginimo iki atlyginimo, suprantama, kad kelia psichologinę įtampą, sykiu ir menkina pasitikėjimą savo jėgomis, žemina savivertę“, – paaiškina E. Šidlauskas.
Specialistai įspėja, kad stresas dėl pinigų gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Nuolatinė įtampa gali išprovokuoti nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus, susilpninti imuninę sistemą ar net nulemti širdies ligas. Kai kuriems gali pasireikšti nerimo sutrikimai, depresija, yra ir tokių, kurie norėdami pabėgti nuo realybės ima piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais. O žurnale „Journal of Clinical Psychiatry“ paskelbtame straipsnyje nustatyta, kad skolų našta taip pat susijusi su padidėjusia bandymų nusižudyti rizika.
Kalbintas psichologas pažymi, kad labiausiai paveikia ilgalaikis nerimavimas, tačiau savo daro ir vienkartiniai išgyvenimai: „Manyčiau, kad ilgalaikis stresas dėl nepritekliaus, didelių skolų ar baimės prarasti didelius turtus gali stipriai išsekinti ir pakenti sveikatai. Vienkartinė rizikos situacija turbūt mažiau kenksminga, su sąlyga, jei ji nėra netikėta. Tarkim, traumos atveju žmogų užgriūva bėda, kuriai nėra resursų suvaldyti, tai nutinka staiga, visai nelauktai, arba kai akimirksniui dingsta viso gyvenimo santaupos, netenkama nuolatinio darbo ar kažkokio didelio turto tokiu būdu, kurio žmogus niekaip nenumatė, nelaukė.“
Dažnai finansinės problemos tampa ir ginčų priežastimi, todėl tai gali neigiamai paveikti šeimos ir partnerių santykius. Situacija dar labiau apsunksta, nes žmonės turi ne tik spręsti praktinius finansinius iššūkius, bet ir tvarkytis su emocine įtampa.
Primena, kad ne pinigai yra vertybė
„Dažnai nerimas ir pinigai labai susiję ta prasme, kad nesaugiai besijaučiantys, nerimastingesni žmonės yra linkę siekti saugumo, ramybės atkakliau nei dauguma kitų žmonių. Dėl to jie sukaupia didesnes santaupas, mat tai leidžia atsikratyti varginančios pažeidžiamumo būsenos“, – dar viena įžvalga dalijasi E. Šidlauskas.
Taip pat jis pastebi, kad pinigų leidimas maloniems dalykams veikia kaip terapija, bent tuo momentu: „Tai suteikia malonių emocijų, atradimo džiaugsmą, smalsumą ir panašiai. Pinigai – patys geriausi antidepresantai. Deja, psichiatras negali išrašyti tokio recepto.“
Vis tik pašnekovas atkreipia dėmesį į tai, kad ne pinigai yra vertybė, o realios paslaugos ir prekės, mūsų žinios, gebėjimai, gamtiniai ar intelektiniai resursai. „Dideli turtai sukraunami užsiimant mėgstama veikla, kai ji teikia žmogui įkvėpimo, pasididžiavimo, dėkingumo, džiaugsmo ar kitų gerų emocijų, kurios yra kuras leidžiantis dirbti daugiau ir kokybiškiau, produktyviau nei kitiems, genamiems prievartos, atsitiktinumo, būtinybės“, – kalba psichologas.
Anot E. Šidlausko, pinigų kaupimas, kurį lemia nerimas ir jau minėtas nesaugumo jausmas, žmogų įkalina dažnai beprasmėje veikloje ir pavagia laiką, kurį galėtų skirti savo augimui, artimiesiems ir tiesiog mėgavimusi gyvenimo grožiu. „Yra turbūt jau nuzulinta frazė, kad turtingas ne tas, kas turi daug, o tas, kas patenkintas tuo, ką turi, – dėsto psichologas. – Kita vertus, siūlau atkreipti dėmesį, kad force majeur atvejais, tokiais kaip karas, pandemijos, stichinės nelaimės, pinigai gali tapti visiškai beverčiai. Tada tampa svarbi gera sveikata, nuovoka, išgyvenimo gamtoje, kovoje, visokių prietaisų montavimo įgūdžiai ir pan. Apie tai yra daug literatūros, filmų, informacijos.“
Kaip kovoti su stresu dėl pinigų?
Apie tai, kad finansinė ir psichinė gerovės yra glaudžiai susijusios, gausiai rašo ir užsienio spauda. Joje – ir konkretūs patarimai, kaip būtų galima kovoti su finansiniu stresu.
Plačiai paplitusią problemą siūloma spręsti pradėjus tinkamai planuoti savo finansus, pasitelkiant psichologinę pagalbą ir sąmoningą požiūrį į pinigų valdymą. Svarbu nepamiršti, kad ilgalaikiai finansiniai įpročiai formuojasi palaipsniui, žingsnis po žingsnio.
Pateikiame keletą patarimų:
Biudžeto planavimas. Pirmasis žingsnis, mažinantis stresą dėl pinigų, yra aiškus finansinis planas. Svarbu sudaryti biudžetą, aiškiai suvokti savo pajamas ir išlaidas, o taip pat išsikelti realius taupymo tikslus.
Skolų valdymas. Jei pagrindinė streso priežastis yra skolos, išvardykite visus galimus įsiskolinimus, kad galėtumėte sudaryti jų grąžinimo planą. Jei reikia – drąsiai kreipkitės pagalbos dėl skolų tvarkymo. Konsultacijos su finansų ekspertais arba skolos valdymo programos gali padėti rasti tinkamiausią sprendimą.
Psichologinė pagalba. Kadangi finansinis stresas neatsiejamas nuo emocinės būklės, svarbu rūpintis psichologine savo sveikata. Meditacija, atsipalaidavimo technikos ar psichologo konsultacijos gali padėti suvaldyti nerimą ir stresą.
Ilgalaikis požiūris. Finansiniai rūpesčiai retai išsprendžiami per naktį, todėl svarbu išlaikyti ilgalaikį požiūrį. Sutelkiant dėmesį į mažus, bet pastovius žingsnius, galima palaipsniui atkurti finansinį stabilumą.
Pagalba taip pat kainuoja ir nepigiai
Straipsnio pradžioje minėtas atliktas lietuvių nuomonės tyrimas parodė, kad žmonės gana gerai supranta neigiamą nerimo dėl finansų poveikį psichinei ir fizinei sveikatai – tokių gyventojų dalis yra beveik pusė, ypač didesniuose miestuose.
Bėda ta, kad susidaro lyg uždaras ratas – asmenys, susiduriantys su finansiniais sunkumais, gali negauti reikiamos medicininės priežiūros, todėl gali paaštrėti esamos sveikatos problemos. Finansinės sveikatos pulso duomenimis, finansiškai pažeidžiamų asmenų fizinė sveikata yra daug prastesnė nei finansiškai sveikų asmenų.
Kalbant apie psichinę sveikatą, reikia pažymėti, kad nemokamos psichologinės paslaugos yra sudėtingai prieinamos – dažnai tenka laukti ilgose eilėse, kad būtų gauta reikalinga pagalba.
Tuo metu privačių psichologų paslaugos finansiškai pasiekiamos nedaugeliui. Pavyzdžiui, už vieną seansą, kuris dažniausiai trunka 50–60 minučių, tenka sumokėti nuo 35 iki 80 eurų ar net daugiau. Kai kuriose įstaigose pirmoji konsultacija gali būti brangesnė nei vėlesnės. Žmogui, turinčiam finansinių bėdų, tokie įkainiai gali tapti dar viena finansine našta.
Tą pastebi ir „PZU gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė, mat pastaruoju metu bendrovė gauna vis daugiau užklausų apdrausti, kai asmenys serga depresija, turi emocinių sutrikimų. „Tokie sutrikimai dažnai atsiranda paauglystėje, netekus artimų žmonių, skyrybų atvejais, susirgus kritine liga ar susidūrus su finansiniais sunkumais. Pablogėjusi emocinė žmogaus savijauta paveikia ir fizinę žmogaus sveikatą, tad negydoma depresija, nerimas ar kiti emociniai sutrikimai gali stipriai paveikti žmogaus savijautą ir darbingumą, tai gali atsiliepti santykiams su artimaisiais, darbo kokybei ir pan.“, – kalba I. Veličkienė.
Bendrovės atstovė pažymi, kad depresija ar kiti emociniai sutrikimai nėra draudiminiai įvykiai, tad susirgus šiomis ligomis draudimo išmokos nėra mokamos, tačiau į draudimą įtraukiant su emociniu bei dvasiniu atsparumu susijusias paslaugas kompensuojamos psichoterapeuto konsultacijos ir gydymas, nuotolinės šeimos gydytojo ar bendrosios praktikos gydytojo konsultacijos. „Visais atvejais geriausias sprendimas yra apsidrausti kuo anksčiau, būnant jauniems ir sveikiems, nei kreiptis į draudimo bendrovę jau turint sveikatos sutrikimų. Tokiu atveju gali žymiai padidėti draudimo įmoka arba asmuo gali būti iš viso nedraudžiamas“, – pažymi I. Veličkienė.