Psichologė Laura Rimkutė sako, kad tai – normali psichologinė būsena, nes ateitis – kupina nežinomybės, o nežinomybė gąsdina. Pasak jos, iš anksto daugumą dalykų suplanavus ir pamažu pratinantis prie išsiskyrimo minties, šis „atotrūkis nuo bambagyslės“ nebus toks skausmingas, rašoma pranešime spaudai.
„Kai vaikas nusprendžia studijuoti užsienyje, sujudinamas vienas pagrindinių žmogaus poreikių – jaustis saugiai. Šioje situacijoje, ypač pradžioje, gausu nežinomybės, todėl tiek vaikas, tiek tėvai patiria didelį stresą ir jaučia daug nerimo – abi pusės jaudinasi, kuria galvoje įvairius scenarijus, kaip viskas gali klostytis. Vaikui (jeigu vaiku galima vadinti beveik suaugusią asmenybę) šioje situacijoje kartais gali būti lengviau, jeigu studijos užsienyje buvo jo sena svajonė, o tėvų streso lygis priklauso nuo to, kiek jie prisirišę prie vaiko. Iš praktikos galiu pasakyti, kad sveiką santykį su vaiku turintys tėvai išsiskyrimą išgyvena lengviau. Tėvams svarbu kuo anksčiau suprasti, kad vaikai vieną dieną užaugs ir juos reikės paleisti, todėl prie šios minties ir būsenos, kai vaikai kasdien nebebus gimtuose namuose, būtina pratintis iš anksto, nes tai – natūralus procesas“, – sako psichologė L. Rimkutė.
Pasak jos, ne tik tėvai, tačiau ir vaikai, išvykę studijuoti svetur, susiduria su tam tikrais psichologiniais barjerais bei trikdžiais, kurie ilgai siektas studijas kartais gali apkartinti. Kelis jų specialistė įvardija:
• Šeimos ilgesys
Atsidūrus naujoje šalyje, jaunuolį dažnai apima šeimos ilgesys – netikėtai pasikeitė įprasto gyvenimo aplinkybės ir artimiausių žmonių, kurie būdavo šalia, fiziškai nebėra. Pradiniu laikotarpiu itin norisi dalintis naujais įspūdžiais, pasakoti, kaip atrodo naujasis gyvenimas, kaip sekasi, tad į pagalbą pasitelkiamos šiuolaikinės technologijos. „Žinau atvejų, kai į užsienį studijuoti išvykę vaikai su tėvais internetu bendrauja net 5 ar daugiau valandų per parą – tai yra gerai, nes šis bendravimas padeda abiem pusėms įveikti ilgesį ir nerimą. Žinoma, vis dar trūksta apsikabinimų ir fizinio kontakto, tačiau jį iš dalies atstoja vaizdo kameros ir galimybė beveik gyvai dalyvauti savo šeimos gyvenime“, – sako psichologė L. Rimkutė.
• Svetimos kultūros trikdžiai
Kaip teigia specialistė, išvykstantys studijuoti į užsienį turi susitaikyti su mintimi, kad juos svetur ištiks kultūrinis šokas – nesvarbu, kokia pasirinkta studijų šalis, jaunuoliai greitai susiduria su realybe, kad gyvenimas toje šalyje vyksta ne taip, kaip pas mus. „Žinoma, vienos šalys yra artimesnės mūsų kultūrai, kitos – tolimesnės, tačiau visose mes turime išgyventi etapą, kai norisi viską mesti ir grįžti namo. Kultūrinį šoką lengviau išgyvena tie, kurie tam yra pasiruošę – susirinkę informacijos apie kultūrinius skirtumus, turi su kuo pasikalbėti, kai tampa labai ilgu, lanko universitetines paskaitas, padedančias susidoroti su šiomis problemomis. Patarimas vienas – naujoje aplinkoje greičiau adaptuojasi tie, kurie lengviau užmezga naujas pažintis, sugeba drąsiau užkalbinti nepažįstamus žmones ir patys imasi iniciatyvos susirasti naujų draugų, o ne laukia, kol kas nors juos pastebės“, – patirtimi dalijasi psichologė.
Šiai minčiai pritaria ir kalbų mokyklos „American English School“ (AMES) vadovė, nepriklausoma sertifikuota studijų užsienyje ekspertė Eglė Kesylienė, teigdama, kad nusivylimų ir kultūrinio šoko nebūna tiems, kurie iš anksto studijas užsienyje „pasimatuoja“.
„Beveik visi tėvai supranta, kad vaiką į būrelius reikia leisti nuo mažumės tam, kad jis ugdytų savo įgūdžius, tačiau atėjus progimnazijos laikui, svarbu nepamiršti, kad tai yra vienas svarbiausių talento atradimo etapų. Geras būdas padėti vaikui apsispręsti ir atrasti savo stipriąsias savybes – leisti jį į įvairias stovyklas Lietuvoje ir užsienyje, nes tai padės jaunam žmogui lavinti įgūdžius ir kryptingai išnaudoti vasarą. Atlikome klientų apklausą, norėdami sužinoti, kodėl jie vaikus leidžia į stovyklas užsienyje, ir rezultatas mus pačius nustebino: mūsų komanda manė, kad visų įvardinta priežastis bus anglų kalbos tobulinimas, bet pirmas dalykas, kurį išgirdome, buvo – kad vaikai taptų savarankiškesni. Tam labiausiai tinka tarptautinės stovyklos ar mėnesio, trimestro ar akademinių metų programa dar besimokant gimnazijoje, kai tenka išeiti iš savo komforto zonos ir bent trumpam susikurti naują aplinką.
Išvykus studijuoti į užsienį, tenka susirasti naujų draugų, išmokti prisistatyti, papasakoti savo atvykimo tikslą bei studijuoti akademine užsienio kalba. Pradžioje tai gali kelti nemenką stresą, nes akademinė kalba gerokai skiriasi nuo užsienio kalbos, kurią tenka mokytis Lietuvoje – juk mokytis matematiką, biologiją, fiziką, istoriją užsienio kalba yra iššūkis ne tik moksleiviui, bet ir specialistui. Laisvalaikis ir kasdienybės rutina – kitas iššūkis, apie kurį dažnai net nesusimąstoma būnant gimtojoje šalyje, kur viskuo pasirūpina tėvai ir draugai. Tenka išmokti organizuoti savo laiką savarankiškai, nuolat susirasti veiklos, kad neapniktų niūrios nuotaikos, šeimos ir tėvynės ilgesys, kurie būna labai stiprūs ir užgožia visas kitas teigiamas patirtis“, – pasakoja E. Kesylienė.
• Svetima kalba / kalbos barjeras
Kartais išvykus studijuoti svetur, streso lygį gali pakelti svetimos kalbos nemokėjimas ir dėl to atsirandantys sunkumai susikalbėti su tos šalies gyventojais. Žinoma, daug kas priklauso nuo vietinių gebėjimo bendrauti užsienio kalba. Pavyzdžiui, kalbant tik angliškai, studijuoti Skandinavijoje yra daug lengviau nei Ispanijoje, nes skandinavai puikiai kalba angliškai, o Ispanijoje net ir dažnas dėstytojas turi sunkumų bendrauti šia kalba.
„Idealus scenarijus, jeigu jaunuoliai į naują šalį vyktų bent šiek tiek pramokę vietinės kalbos arba puikiai mokėdami anglų kalbą – tam galima skirti bent keletą mėnesių prieš kelionę. Toks pasiruošimas suteiks pasitikėjimo savimi ir laisvesnių bendravimo galimybių. Tačiau nereikia būti perfekcionistais – pastebiu, kad nemažai žmonių, net gerai mokėdami anglų kalbą, jaudinasi, kad nesugebės bendrauti ar studijuoti šia kalba. Tokiu atveju tiesiog reikėtų nuleisti kartelę ir atsipalaiduoti – jūs tikrai viską sugebėsite, o kalba, atvykus į užsienį, greitai patobulės“, – sako psichologė L. Rimkutė.
• Nepateisinti studijų lūkesčiai
Kai ilgai siektos studijos būna ne tokios, kokių tikėtasi, apima neviltis ir sutrikimas – ką dabar daryti? Pasak psichologės, atsidūrus tokioje situacijoje, geriausia racionaliai žiūrėti, ką galima pakeisti: jeigu galima keisti studijų programą, reikia ją keisti, tačiau, jeigu nieko padaryti neįmanoma, padėtį reikia priimti tokią, kokia ji yra, iki pirmos galimybės kažką pakeisti.
Jai antrina ir jaunuolius studijoms užsienyje ruošiančios kalbų mokyklos vadovė E. Kesylienė, sakydama, kad vienas svarbiausių dalykų prieš apsisprendžiant vykti studijuoti į užsienį – išsiaiškinti tikruosius noro studijuoti svetur motyvus: „Jeigu pagrindinė priežastis – studijų kokybė ar norima studijų programa, kurios nėra Lietuvoje, pasirinkimą visada skatinu ir palaikau, tačiau dažnai būna, kad vaikai tiesiog nori greičiau ištrūkti iš namų, pabėgti nuo kasdienės aplinkos ar išvažiuoti, nes draugai važiuoja. Tokiu atveju visada patariu tiek jaunuoliams, tiek jų tėvams šias psichologines priežastis išspręsti iki išvykimo, nes tai tempsis tarsi šleifas ir kartins būsimas studijas, tad ir „pabėgimas“ nebeteiks džiaugsmo. Jeigu nedrąsu, nėra užtikrintumo, visada studijas užsienyje galima rinktis vėlesniame etape – baigti bakalauro studijas Lietuvoje, o magistro studijoms pasirinkti kitą šalį.“
• Kaltė / spaudimas dėl finansinių sunkumų
„Vienas didžiausių Lietuvoje sklandančių mitų – kad studijos užsienyje, ypač JAV, yra tik turtingųjų privilegija. Tik iš pirmo žvilgsnio studijų kaina JAV universitetuose atrodo didelė, tačiau būtent šios šalies švietimo sistema itin palankiai finansuoja gabių jaunuolių studijas, suteikia jiems papildomų stipendijų už akademinius, sporto, meno ir kitus gebėjimus. Dažniausia klaida – lyginti mokslų kainą Lietuvoje ar Europoje, kai mąstoma tik apie mokamą sumą už mokslus aukštojoje mokykloje, tačiau svarbu įvertinti ir pragyvenimo, maitinimo, transporto bei kitas išlaidas, būtinas studijuojant svečioje šalyje. „American English School“ praktika rodo, kad, išleidę vaiką mokytis į užsienį, tėvai turi nusiteikti bent pirmus mokslo metus remti savo studentą iki tūkstančio eurų per mėnesį – tada netikėtumų ir psichologinio spaudimo bus galima išvengti“, – sako E. Kesylienė.
Kaip teigia psichologė, finansiniai klausimai vaikui išvykus studijuoti į užsienį dažnai kelia įtampą abiem pusėms, nes nerimauja tiek vaikai, tiek tėvai. Išvykimas ir atotrūkis nuo tėvų dažnai būna puiki gyvenimo pradžios mokykla – tokios aplinkybės gerai pamoko taupyti, apskaičiuoti savo išlaidas, aktyviai ieškoti būdų, kaip užsidirbti pačiam. Prieš išvykstant svarbu yra gerai išsiaiškinti, kiek reikės pinigų kas mėnesį, kokios bus bendros išlaidos, kokios yra papildomo finansavimo galimybės, tačiau vaikai neturėtų jaustis skolingi, kad tėvams brangiai kainuoja jų studijos užsienyje. Jei šeima pasiryžo šiam žingsniui, vadinasi, ji gali sau tai leisti, tad vaikas turėtų susikoncentruoti į mokslus ir pasiimti iš studijų maksimumą, užuot užsiiminėjęs savigrauža.
„Abiem pusėms bus lengviau, jeigu tėvai mokės paleisti savo vaikus, tačiau suteiks jiems nekontroliuojantį palaikymą – bendraus daugiau internetu, skambins, kalbėsis, sakys vieni kitiems, kad viskas bus gerai, ir išklausys neteisdami bei nesmerkdami. Kartais jaunam žmogui nereikia patarimo – tereikia, kad artimas žmogus jo išklausytų. Svarbu neįjungti didaktinio tono, nemokyti gyventi, o skatinti vaiką patį priimti sprendimus. Galiausiai, svarbu į viską žiūrėti optimistiškai ir nuolat priminti sau, kad kiekvienas išlipimas iš komforto zonos tą zoną plečia ir daro juos stipresniais žmonėmis“, – šypsosi psichologė L. Rimkutė.