– Neseniai pasidalijusi savo įžvalgomis apie švelniąją tėvystę susilaukėte kaip niekad didelio sekėjų susidomėjimo, o komentaruose po šiuo įrašu pasipylė ypač daug padėkų. Kaip manote – ar tai reiškia, kad užkabinote jautrią stygą? Ir kodėl?
– Manau, kad šiais laikais tėvai yra tiesiog bombarduojami informacija, kaip reikia auginti vaikus. Labai daug pseudoekspertų kalba apie įvairius savo išrastus terminus. O man atrodo, kad tėvystė niekaip negali būti sutalpinta į kokį nors vieną terminą, priskirta kažkokiai vienai auginimo krypčiai. Ir čia, mano galva, atsiranda pagrindinis konfliktas, nes žmogus bando įtilpti į tam tikrą etiketę, bando rasti savo tėvystei kažkokį paaiškinimą. Didžiausia tėvų baimė yra sugadinti savo vaikus, išauginti prastus, neprisitaikiusius, nesėkmingus žmones. Tai, matyt, tikrai užkabina labai gilią ir jautrią stygą – nenorim suklysti, norim užauginti gerus žmones ir tada bandom ieškoti patarimų. O tie patarimai niekada nesibaigia – nuo tėvų-sraigtasparnių iki švelniosios tėvystės ir daugybės kitų teorijų. Neseniai buvau radusi visą sąrašą jų, tarp kurių pamačiau netgi komiškų terminų.
