„Svarbu, kad tiek mokytojai mokykloje, tiek tėveliai namuose skatintų pozityvų, draugišką ir šiltą bendravimą, netaikytų bausmių, nes jos neišmokys vaiko elgtis tinkamai, o tiesiog paskatins vengti pačios bausmės”, – pastebi Ankstyvojo ugdymo mokyklos Eureka Vilniaus padalinio vadovė Birutė Mačiulienė. Ji kartu su mokytoja Juste Petkuviene pranešime spaudai dalinasi mokykloje taikomomis metodikomis, tinkamomis taikyti ir namuose.
– Kaip paskatinti vaikus elgtis tinkamai? Ar yra kokia nors esminė pozityvaus elgesio skatinimo nuostata?
B. Mačiulienė: Tiek mokykloje, tiek namuose svarbu turėti klasės/namų susitarimus. Susitarimus geriausia iliustruoti paveikslėliais ir tokį susitarimų žemėlapį pakabinti matomoje vietoje – tai padės kasdien prisiminti ir taikyti taisykles. Nors 2-5 metų amžiaus vaikai dar ne visi atpažįsta raides, tačiau rekomenduojame susitarimus užrašyti ir taip papildyti iliustracijas. Susitarimų žemėlapiai – tarsi atspirties taškas, kuris leidžia pastebėti tinkamą elgesį, už jį pagirti, taip pat leidžia atpažinti netinkamą elgesį ir jį stabdyti. Svarbu, jog taisyklės/susitarimai būtų įvardinti ne tik mokytojų ar tėvelių, bet ir pačių vaikų. Prieš atliekant tam tikras veiklas, būtina pasikartoti tai veiklai svarbias taisykles. Pavyzdžiui, prieš einant į miestą prisimename: visuomet laikomės įsikibę virvelęs, girdime ir matome mokytoją.
J. Petkuvienė: Pavyzdžiui, mes savo klasėje rugsėjo mėnesį su vaikais įvardinome, jog mums svarbūs šie susitarimai, kuriuos sugalvojome įvykus realioms situacijoms: ryte pasisveikiname su draugais ir mokytojomis; pavalgę ir pažaidę susitvarkome; vartojame žodžius prašau, atsiprašau, ačiū; ausytės klauso, akytės mato; kalbame po vieną; klasėje nebėgiojame; klasėje kalbame vidaus balsu; visi esame draugai. Nuolat prisimename šiuos susitarimus ir kalbame apie galimas pasekmes, jei jų nesilaikome, pavyzdžiui, jei bėgiosime, užkliūsime, nukrisime ir susižeisime.
B. Mačiulienė: Taip pat kaip susitarimų žemėlapiai, svarbūs ir refleksijos žemėlapiai, kurie skirti įsivertinti praėjusią dieną – kaip man pavyko laikytis susitarimų? Vakare vaikai įsivertiną dieną refleksijos kopetėlėse. Jie ne tik įsivertina savo elgesį, bet tuo pačiu ir apibendrina dieną, papasakoja, kas jiems šiandien pavyko, o kur dar reiktų pasistengti. Kai kurios šeimos kopetėlių metodą naudoja ir namuose savaitgaliais – tai padeda nuosekliai laikytis susitarimų ir skatinti pozityvų vaiko elgesį.
– Kas padeda išvengti pykčio priepuolių?
B. Mačiulienė: Kiekvienoje klasėje turime nedidelius medinius namelius, kuriuos esame pavadinę „Safe place” zonomis. Šios zonos skirtos rasti nusiraminimą, atsitraukti nuo nepriimtinos veiklos, ramiai paskaityti knygelę ar pastebėti klasiokus iš šalies, pagalvoti apie savo elgesį. Vaikai čia gali nueiti patys ar būti paskatinti mokytojo. Klasėje svarbu įvardinti, jog šioje saugioje zonoje vaikas yra „neliečiamas“ ir gali būti saugus. Prie namelių turime informaciją (vizualią iliustruotą paveikslėliais bei rašytinę) apie tai, kaip vaikas gali nusiraminti, emocijas padedantys atpažinti paveikslėliai, priemonės, padedančios nurimti. Tokią saugią zoną galima atrasti ir namuose.
J. Petkuvienė: Galiu pateikti keletą pavyzdžių:
Gėlė-ugnis lazdelės. Jas vaikai gali naudoti užplūdus pykčiui. Vienoje rankoje laikoma gėlės lazdelė – ją uostome įsivaizduodami, kad tai itin kvapni gėlė, kitoje ugnis – išpučiame įkvėptą orą, įsivaizduojame, kad pučiame tikrą ugnį.
Kita priemonė, laikoma namelyje – pykčio buteliukai. Tai – plastikiniai buteliukai, kuriuose yra karoliukų, blizgučių, vaikas purtydamas buteliuką nusiramina.
Pykčio ištrypimo pėdutės. Namelyje turime specialią zoną, skirtą ištrypti pyktį. Kuomet ramūs nusiraminimo būdai nepadeda – pasiūlome vaikams ištrypti pyktį tam numatytoje vietoje.
Plakatai, kuriuose iliustruojami nusiraminimo būdai, kad vaikas jų nepamirštų ir gebėtų tinkamai atlikti nusiraminimo pratimus.
Emocijų nuotraukos. Namelyje kabo įvairių emocijų nuotraukos, kurios padeda vaikui įsivertinti savo būseną ir nuspręsti kaip jis norėtų jaustis.
– Kaip reaguoti į netinkamą vaiko elgesį?
B. Mačiulienė: Mokykloje vadovaujamės trijų įspėjimų taisykle. Matant netinkamą vaiko elgesį, mokytoja duoda pirmąjį perspėjimą ir pasako, kokia pasekmė laukia vaiko po trečiojo perspėjimo, davus antrąjį perspėjimą, pasėkmė pakartotinai įvardinama, po trečio perspėjimo pasėkmė būtinai vykdoma. Pasekmė turi būti logiška ir įgyvendinama. Pavyzdžiui, nesusitvarkius žaislų po trečio įspėjimo, mokytojas surenka žaislus, tačiau vaikas tą dieną su jais žaisti nebegali arba erzinant draugą po trečio įspėjimo pasiūloma pasitraukti iš ugdomosios veiklos ir nurimti „Safe place“ zonoje. Šią taisyklę įgyvendinti galima ir per trijų spalvų taisyklę, kuomet vaikui parodoma tam tikros spalvos įspėjamoji kortelė: geltona kortelė parodoma, kuomet įspėjimama pirmąjį kartą, oranžinė reiškia antrąjį įspėjimą. Parodžius raudoną įspėjamąją kortelę taikoma pasekmė.
J. Petkuvienė: Atkreipiu dėmesį, jog trijų perspėjimų taisyklės nenaudojame tuomet, kai vaiko elgesys kelia grėsmę kito vaikų saugumui, pavyzdžiui, mušimas, gnybimas, drėskimas ir kiti fiziniai veiksmai keliantys grėsmę kito vaiko saugumui ir sveikatai stabdomi iš karto. Svarbu įvykdyti pasekmes, dažnai net ir mieste matau situacijų, kai tėvai pažada, pavyzdžiui, esant vaiko isterijai išeiti iš parduotuvės, tačiau toliau lieka joje. Pasekmės turi būti tokios, kad jas galėtume įvykdyti.
B. Mačiulienė: Konfliktinėse situacijose veiksminga priemonė – Eurekoje itin mėgiami Kimočiai. Tai charakteringi veikėjai – pliušiniai žaislai, kurie pasakodami įvairias istorijas vaikams padeda pažinti savo emocijas, empatiškai reaguoti į draugo jausmus. Sustabdžius netinkamą elgesį į klasę atvyksta keletas Kimočių ir suvaidina ką tik įvykusią situaciją. Vaikai ją mato „iš šalies“ ir gali patys įvardinti, koks geriausias šio konflikto sprendimo būdas? Kaip kitaip vaikai galėjo pasielgti? Koks elgesys būtų buvęs tinkamas.