Nemažai suaugusių vaikų susiduria su keistais, erzinančiais, sunkiai suprantamais senstančių tėvų įpročiais ar elgesiu. Pavyzdžiui, kai šių namuose daiktų pradeda gąsdinančiai daugėti, tvarkos – mažėti, o tėvai su daiktais skirtis nenori vis stipriau ir isteriškiau. 


Pabandykite tokio žmogaus namuose padaryti tvarką – ir susidursite su didžiuliu pasipriešinimu. Dalis tokių žmonių siaubingai išsigąs tokios minties, kiti – ims netgi agresyviai gintis, treti – po truputį užsisklęs ir taps atsiskyrėliais vienišiais. 


Suaugę vaikai, kurie bandė paraginti tėvus išmesti nereikalingus daiktus, ir sutvarkyti jais užverstus namus, žino, kad tai – toli gražu ne šiaip susitvarkymas. Jis gali nė nepavykti, nes niekas tokių idėjų išskėstomis rankomis nesutiks. Nes daiktai – tų žmonių saugumo teritorija. Tas įprotis, galintis išvešėti į pavojingą sutrikimą.


Pamenu, kai kartą, keliaudama po JAV, apsistojau malonios senyvos moters svečių namelyje. Ji gyveno puikiame Kraftsmano (Craftsman) stiliaus, erdviame vienaaukščiame, šlaitinio stogo name. O tame pačiame kieme, kaip įprasta Amerikos Valstijose, stovėjo ir mažesnis, bet visus patogumus talpinantis svečių namas, kurį beveik aštuoniasdešimtmetė amerikietė nuomojo, taip tikėdamasi prisidurti prie pensijos. Keli tūkstančiai – juk pinigai. 


Tai buvo išsilavinusi moteris, buvusi teismo archyvų specialistė, gyvenanti geroje, pasiturinčioje kaimynystėje. Be to, geraširdė – suteikdavusi laikinus namus prieglaudų šunims, kad jiems netektų naujojo gyvenimo laukti namų neprimenančioje erdvėje, kur rūpesčio ir globos visiems nepakanka. 
Tačiau jos namai slėpė vieną paslaptį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją