Kasdien išleidžiame vaikus į džiungles
„Prancūzijos prezidentas E. Makronas yra klausęs, ar kas nors savo 5, 10 ar 12-os metų vaikus siunčia į džiungles? Pasak jo, kalbant apie kibernetinį persekiojimą, pornografinį turinį, nereguliuojamas platformas, mes kasdien kelioms valandoms atveriame vaikams langą į džiungles“, – pritaria šiam teiginiui Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja, lektorė Rasa Jauniškienė.
Pasak lektorės, šis palyginimas tikrai taiklus ir tą galima liudyti iš istorijų, kokiomis pasidalina vaikai.
„Kai vykstame į mokyklas ir kalbamės su mokiniais, visuomet užduodame klausimą, ar yra tekę susidurti su neigiamais dalykais internete? Dažnai galvas pritariamai linguoja ko ne visi klasės vaikai. Jų patirtys pačios įvairiausios, tarp jų ir tokios, kurios gali išties reikšmingai sutrikdyti ir vaiko, ir šeimos gyvenimą.
Tuomet galvoji, juk tas mažas žmogus nebegalės „atmatyti“ to, ką pamatė ir kaip jam su visu tuo teks gyventi toliau? Kai vaiko ir šeimos gyvenimas stipriai paveikiami, galima patiems ir nesusitvarkyti, tad būtina ieškoti pagalvos pas specialistus, kurie suteiks profesionalią pagalbą. Ir kuo anksčiau ji bus suteikta, tuo mažesnes pasekmės patirtos neigiamos emocijos turės“, – patikina pašnekovė.
R. Jauniškienė sako, kad tam, kad vaikai vieni neklaidžiotų po džiungles, turėtume naujai pažvelgti į išmanųjį internetą pasiekti leidžiantį įrenginį, nes tai ne tik šaunių galimybių šaltinis, bet drauge tai yra milžiniška žaloti galinti jėga. Ir čia reikalingos mūsų, suaugusiųjų, žinios, atsakomybė ir sąmoningumas.
Tėvai turi nustatyti ribas, padėti vaikui suprasti, kad nėra taip viskas paprasta
Į klausimą, kokią atsakomybę turi prisiimti neigiamą patirtį internete patiriančio vaiko tėvai, R. Jauniškienė atsako, kad visi tėčiai ir mamos turi teisę ir pareigą prižiūrėti savo vaikus, juos auklėti, rūpintis jais, sudaryti sąlygas visapusiškai vystytis. Ir net puikiai tą atliekant, vaikai nei realiame gyvenime, nei internete nėra pilnai apsaugoti nuo neigiamų patirčių.
„Visgi ribos, taisyklės, tinkamas pavyzdys, kaip naudotis technologijomis, mažinant įvairias rizikas nuo kibernetinių iki priklausomybės – labai svarbus. Čia panašiai, kaip kelyje – juk neišleidžiame į gatvę vaiko nepaaiškinę, kaip ją pereiti bei keletą kartu nepabandę to padaryti drauge, neduodame automobilio raktelių mažamečiams ar nepilnamečiams, neturintiems teisės vairuoti, pasakę – tik saugiai vairuok ir per toli ar per ilgai nevažinėk“, – pavyzdžius įvardija R. Jauniškienė.
Pasak lektorės, yra įrenginių saugumo nustatymai, kuriuos svarbu naudoti, yra dienos ekrano laiko ribos, kurių svarbu neviršyti, yra laikas, kai įrenginiai, leidžiantys jungtis prie interneto, turi ilsėtis, kai turime susikaupti, atlikti namų darbus, kuomet valgome, bendraujame su kitais žmonėmis, ar ruošiamės miegoti ir miegame. Būtinos pertraukos, kai žaidžiame internete.
„Svarbus ir vaiko amžius – dažniausiai socialinių tinklų platformų minimalus nurodomas amžius yra 13 metų – ir tai tik keletas pavyzdžių, kuriuos mes, suaugę turime užtikrinti, kad labiau apsaugotume vaikus“, – sako R. Jauniškienė.
Socialiniai tinklai gauna šimtamilijonines baudas
Į klausimą, kokia yra teisinė atsakomybė socialinių tinklų platformoms, jei jos nesugeba apsaugoti vaikų nuo netinkamo turinio ar kenkėjiškų asmenų ir ar tėvai gali reikalauti teisinių veiksmų, „AVOCAD“ vyresnysis teisininkas Mantas Baigys atsako, kad socialiniai tinklai yra atsakingi už nepilnamečių asmens duomenų apsaugą. Pavyzdžiui, „TikTok“ 2023 m. buvo nubaustas 345 mln. eurų BDAR bauda už netinkamą vaikų duomenų apsaugą.
„Bauda buvo skirta, nes jaunesnių nei 16 metų naudotojų paskyros pagal numatytuosius nustatymus buvo nustatytos kaip viešos. „TikTok“ netikrino ir nevertino ar vaiko paskyra susieta su „šeimos paskyra“. Taip pat „TikTok“ nesiėmė pakankamų veiksmų ir pastangų apsaugoti jaunesnius nei 13 metų vartotojus, atliekant amžiaus patikrą, rasti ir kiti pažeidimai.
Kitas pavyzdys yra „Instagram“, kuomet 2022 m. buvo nubausta 405 mln. eurų BDAR bauda. Buvo konstatuota, kad vaikų asmens duomenys buvo tvarkomi be teisinio pagrindo. Vaikai nuo 13 iki 17 m. galėjo turėti verslo paskyras. Dėl šių priežasčių vaikų telefono numeriai bei el. paštai buvo matomi viešai, taip pat buvo nustatyti ir kiti pažeidimai“, – pateikia pavyzdžius M. Baigys.
Vis labiau reaguoja ir daro sprendimus
Paklausus, ar tėvai turi teisę reikalauti, kad socialinių tinklų platformos imtųsi papildomų saugumo priemonių vaikų apsaugai, teisininkas atsako, kad kiekvienas socialinis tinklas turi įvairius saugumo standartus ar nustatymus nepilnamečiams vaikams.
Pavyzdžiui, 2024 m. „Meta“ įmonių grupė susilaukė daug pretenzijų iš įvairių JAV valstijų dėl nepakankamos apsaugos nepilnamečiams vaikams socialiniuose tinkluose. Į tai reaguodama įvedė papildomus saugumo standartus nepilnamečiams vaikams.
Europoje „TikTok“ šiuo metu turi daugiau nei 175 milijonus aktyvių naudotojų per mėnesį. Socialinio tinklo atstovai praneša, kad 13 Europos šalių vartotojams bus prieinamos naujos psichologinę pagalbą teikiančios funkcijos. Jie galės pranešti apie turinį, susijusį su savižudybėmis, savęs žalojimu, neapykanta, priekabiavimu, taip pat bus plačiau viešinamos vietinės psichologinės pagalbos linijos.
Taip pat ši platforma vysto naujas technologijas, kurios gali aptikti jaunesnių nei 13 metų vaikų paskyras. Tai yra minimalus amžius, nuo kurio galima naudotis platforma. Bendrovė kiekvienais metais pašalina apie šešis milijonus paskyrų visame pasaulyje, kurios neatitinka minimalaus amžiaus reikalavimų.
„Instagram“ taip pat pristatė paauglių paskyras jaunesniems nei 18 metų vartotojams, kas suteiks tėvams daugiau kontrolės prižiūrėti, ką socialiniame tinkle veikia vaikai, įskaitant galimybę užblokuoti prieigą prie programėlės naktį.
„Roblox“ paskelbė, kad apribos vaikams prieigą prie smurtinio turinio. Tai buvo padaryta reaguojant į įspėjimus apie vaikų išnaudojimą ir nepadorių vaizdų platinimą.
Vaikas pats neapsisaugos, tėvai turi jam padėti
„Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius, ESET ekspertas Lukas Apynis sako, kad nors ir kiek socialiniai tinklai bando apsaugoti jaunus žmones, reikia saugotis patiems, o vaikai patys to nepadarys.
Pasak pašnekovo, kenkėjiškos programos yra labiausiai paplitusi grėsmė kibernetiniame pasaulyje: „Virusai, kirminai, trojanai ir kitos šio tipo programos bando įvairiais būdais pakenkti įrenginiui: užšifruoja kompiuteryje esančius failus, bando šnipinėti arba į kompiuterį atsiųsti kitas pavojingas programas. Dažniausiai kompiuteris užkrečiamas dėl naudotojų, o ypatingai nepatyrusio, tokio kaip vaiko, klaidų, paspaudus ant sukčiavimo laiško nuorodos, atidarius kartu su juo atsiųstą užkrėstą failą, ar paspaudus ant netikros reklamos“.
Ekspertas siūlo įdiegti patikimą skaitmeninės apsaugos sprendimą, kuris užtikrins visapusį saugumą net ir tuomet, kai vaikas naudosis socialiniais tinklais: „Naudokite ugniasienės ir apsaugos nuo brukalo funkcijas, kurios apsaugo sistemą nuo rizikos. Taip pat vaikas niekuomet neturėtų naudotis administratoriaus paskyra, kol naršo socialiniame tinkle. Tam sukurkite specialų vartotojo profilį vaikui – sumažinkite grėsmės tikimybę“.
L. Apynis kviečia tėvus stebėti, ar vaikas naršo https protokolu apsaugotose svetainėse. Šią informaciją matysite adreso laukelyje, kur suvedate svetainės pavadinimą. Tai padės išvengti šnipinėjimo atakų, bandančių nužiūrėti vedamus duomenis. Naudojant https protokolą, visi duomenys – ne tik vaiko slaptažodis ar prisijungimas – bus užkoduotas ir neįskaitomas jokiam nusikaltėliui.
Dar viena apsaugos priemonė, pasak kibernetinio saugumo eksperto, yra sudėtingas slaptažodis ir dviejų veiksnių autentifikacija: „Įsitikinkite, kad vaikas nenaudoja lengvai atspėjamų variantų, pavyzdžiui, tokio slaptažodžio kaip 12345. Slaptažodį turėtų sudaryti daugiau nei 10 simbolių, įskaitant skaičius ir ženklus, pavyzdžiui, # ar @. Taip pat priminkite jiems, kad slaptažodžio niekada nereikėtų dalintis su niekuo, net su geriausiais draugais. Jei vaikas naudojasi tokiais socialiniais tinklais kaip Facebook, Instagram, „TikTok“ ar kitais plačiai paplitusiais tinklais, įsitikinkite, kad jis naudoja dviejų veiksnių autentifikaciją, kurią galima įjungti saugumo nustatymuose. Gavus specialų vienkartinį slaptažodį į telefoną, suteikiama dviejų sluoksnių apsauga, kurią sunku įveikti net patiems gudriausiems sukčiams“.
Ekspertas taip pat akcentuoja, kad tėvai išaiškintų vaikams, kad jie iš esmės negali viešinti savo asmeninės informacijos, kuri gali juos identifikuoti, pavyzdžiui, sakyti namų adreso, telefono numerio, lankomos mokyklos, klasės ar gimimo datos. Tokia informacija gali būti panaudota tapatybės vagystei, vienai iš dažniausiai pasitaikančių kibernetinių nusikaltimų formų. Interneto nusikaltėliai, pasinaudodami internete paskelbta informacija, gali apsimetinėti tiek jumis, tik jūsų vaiku.
„Yra du pagrindiniai būdai, kaip sukčiai gali gauti tokią informaciją: naudojimasis socialine inžinerija, kuomet bendraujama siekiant išgauti konfidencialią informaciją, dažnai apsimetant draugu ar bendraamžiu, ir netaisyklingi socialinio tinklo nustatymai vaiko profilyje, kurie gali atskleisti per daug asmeninės informacijos“, – paaiškina L. Apynis.
Kaip dar vieną saugumo priemonę ekspertas pažymi tą, kad tėvai peržiūrėtų socialinių tinklų privatumo nustatymus: „Numatytieji socialinių tinklų privatumo nustatymai neužtikrins saugumo jūsų vaikams. Todėl patartina skirti šiek tiek papildomo laiko tam, kad nustatytumėte juos teisingai ir nuspręstumėte, kuria informacija norite dalintis, o kurios nereikėtų niekam atskleisti. Kadangi kiekvienas socialinis tinklas turi savo saugumo nustatymus, reikėtų kiekvieną jų atsakingai peržiūrėti“.
Būtina rūpintis „kibernetine higiena“
Kalbinti Nacionalinio saugumo centro ekspertai antrina kibernetinio saugumo inžinieriui ir priduria, kad kaip laikomės asmens higienos, kad išliktume sveiki, taip pat turime rūpintis ir „kibernetine higiena“, kad apsaugotume savo duomenis ir privatumą. Saugus elgesys internete – tai ne tik slaptažodžių apsauga ar atsargumas naršant, bet ir sąmoningumas apie galimas grėsmes.
Jie primena, kad ir mes patys, ir savo vaikus turime išmokyti, kad negalima nespausti nepažįstamų nuorodų ar reklamų, ypač jei jos atrodo per daug geros, kad būtų tiesa. Prieš pirkdami internetu, patikrinti svetainės patikimumą ir paieškoti atsiliepimų apie ją.
Programas reikia siųsti tik iš oficialių šaltinių, tam naudoti oficialias programėlių parduotuves, tokias kaip „Google Play“ ar „Apple App Store“. Vengti atsisiųsti programas iš nepatikimų svetainių, nes jos gali turėti kenkėjiškų programų. Taip pat atkreipti dėmesį, kokių prieigų prašo programėlė – ar jai tikrai būtina prieiga prie kontaktų, nuotraukų ar kitų duomenų.
Ekspertai kviečia nepamiršti reguliariai atnaujinti savo telefonus, planšetinius kompiuterius ir kompiuterius, kad jie turėtų naujausias saugumo pataisas. Taip pat nustatyti savo ir vaikų socialinių tinklų paskyras taip, kad informacija būtų matoma tik draugams ar artimiems kontaktams. Reiktų vengti skelbti jautrią asmeninę informaciją viešai. Pasakykite vaikams, kad žaisdami internete, neatskleistų savo tikrojo vardo ar pavardės – vietoje to, kad naudotų slapyvardį (nick), kuris neatskleistų tikrosios tapatybės.
Dar kas labai svarbu ir ką reiktų žinoti ne tik patiems, bet ir paaiškinti vaikams bei paaugliams, turintiems telefonus, kad jie būtų atsargūs viešuosiuose Wi-Fi tinkluose: venkite jungtis prie nesaugių viešųjų belaidžių tinklų, ypač atliekant svarbias operacijas, tokias kaip internetinė bankininkystė. Jei būtina naudotis viešuoju Wi-Fi, naudokite virtualų privatų tinklą (VPN).
Taip pat ekspertai ragina nuolat kalbėtis su vaikais apie grėsmes internete bei labiau domėtis jų internetine veikla, peržiūrėti, ką vaikas rašo socialiniuose tinkluose, skirti laiko susipažinti su vaikų naudojamomis programėlėmis, žaidimais ir kitomis jų naudojamomis pramogomis internete. Tai padės geriau suprasti jų veiklą ir parinkti vaikams tinkamiausias saugumo priemones.
