– Papasakokite savo šeimos istoriją: kaip susipažinote, kokios vienas kito savybės patiko?
– Kristupas: Mus suvedė televizija! Jurgita dalyvavo populiariausiame LNK televizijos realybės šou projekte „Baras“, o aš tuo metu vedžiau žiūrimiausias LNK kriminalines laidas „Visiškai slaptai“ ir „Pavojinga zona“. Susipažinome televizijos sezono atidarymo renginyje. Tuo metu Jurgita buvo neabejotinai geidžiamiausia mergina Lietuvoje, o aš supratau, kad tiesiog privalau pasinaudoti likimo man suteikta proga, ir ją užkalbinau. Tiesiog pajutau ir supratau, kad dėsiu visas pastangas ir sieksiu, kad ši nuostabiausia pasaulyje moteris taptų mano žmona ir mano vaikų mama. Ir mums pavyko.
Jurgita: Nuo pat pradžios mes labai rimtai žiūrėjome į mūsų santykius, kalbėjomės apie šeimą, būsimus vaikus. Jautėme, kad esame skirti vienas kitam, norime susilaukti daug vaikų ir būti didele laiminga šeima. Kristupas pasipiršo Šventų Jonų bažnyčioje, ten pat paskui mes ir susituokėme, krikštijome savo vaikus. Nuo to lemtingo mūsų pažinties vakaro santykiai vystėsi labai greitai. Susipažinome rugsėjo pradžioje, o susituokėme per Kalėdas. Greitai švęsime santuokos dvidešimtmetį, auginame penkis nuostabiausius vaikus – mūsų meilė tik stiprėja, o aistra dar karštesnė negu pažinties pradžioje. Esame laimingi žmonės, laimingi tėvai, laimingi sutuoktiniai.
– Kada pradėjote galvoti apie vaikus? Kokie iššūkiai čia jūsų laukė?
– Jurgita: Apie vaikus pradėjome svajoti, kalbėtis, planuoti jau kitą dieną po to, kai susipažinome. Tiek aš, tiek Kristupas labai norėjome šeimos ir buvome pasirengę santuokai, vaikams. Tiek tada buvome, tiek dabar esame tikri, kad darni, laiminga, mylinti, gausi šeima yra svarbiausia, ką žmonės gali sukurti įprasmindami savo gyvenimą. Mums buvo svarbu, kad vaikai gimtų santuokoje, tad susituokėme 2003 metų gruodžio 26 dieną ir išvykome medaus mėnesio į Maldyvus. Pirmagimės dukros Atėnės susilaukėme 2005 metų sausį. Taigi, kaip matote, šiek tiek užtrukome. Na, o paskui 2007 metų lapkritį gimė Elada, 2011 metų balandį – Fausta, 2016 metų gegužę – Augustas, na ir 2020 metų balandį – Kristupėlis. Įvairių sudėtingų situacijų turėjau besilaukdama visų vaikų – teko pagulėti ir ligoninėse, ir daug nerimo patirti, bet, žinoma, didžiausias iššūkis ir likimo smūgis mus ištiko, kai trimis mėnesiais anksčiau į šį pasaulį pasibeldė mūsų Augustas.
Visa šeima vykome į Kauno zoologijos sodą vaikų mokslo metų baigimo proga. Gimdyti turėjau tik rugpjūtį, jaučiausi puikiai, tačiau vos atvykus į Kauną prasidėjo skausmai, kraujavimas. Vyras apsuko automobilį ir lėkėme į artimiausią ligoninę – Kauno klinikas. Ten tapo aišku, kad vaikelis gims gerokai anksčiau laiko. Taip ir nutiko. Gegužės 26 dieną trimis mėnesiais anksčiau, nei buvo numatyta, gimė mūsų Augustas. Jis svėrė vos 1300 g, neverkė. Jį tokį bejėgį įdėjo į specialų gyvybės palaikymo inkubatorių ir išvežė į reanimaciją. Taip prasidėjo mūsų Augusto dramatiška kelionė į šį pasaulį. Ligoninėje praleidome beveik tris mėnesius. Tuomet meldėme tik vieno – kad išgyventų. Gydytojai jokių garantijų suteikti negalėjo. Sūnų pakrikštijome tiesiog reanimacijoje, prijungtą prie gyvybės palaikymo įrangos. Atėjo kunigas, atvažiavo krikšto mama, mes su vyru ir Augusto sesutėmis. Medikai darė viską, ką galėjo, – jie, nuostabūs profesionalai tiesiogine to žodžio prasme, išgelbėjo mūsų vaiko gyvybę. Meldėme ir Dievo pagalbos, siuntėme sūnui savo meilės ir globos energiją. Jautėme Lietuvos žmonių maldas ir palaikymą ir už tai visiems esame be galo dėkingi. Šiandien Augustui jau penkeri. Jis auga sveikas, stiprus ir laimingas vaikas.
Kita nemaloni situacija, kai dėl roto viruso su greitąja į ligoninę vežėme ir į reanimaciją pateko iš karto dvi mūsų dukrytės, tiesa, tuomet viskas buvo daugiau mažiau stabilu ir rimto pavojaus mergaičių gyvybei nebuvo, tačiau baimės, nerimo ir jaudulio patyrėme tikrai daug. Na, ir dar viena drama buvo, kai naktį užspringus mažylei Faustai kvietėme greitąją, ji atvažiavo tik po valandos, vaiką jau buvome išgelbėję patys.
Kai išgyveni tokias dramas, supranti, kad visos kitos iki šiol buvusios vaikų auginimo problemos: vaikučių pilvukų diegliai, peršalimai, nemigo naktys, auklėjimo iššūkiai, yra tik mažos ir lengvai išsprendžiamos, dėmesio nevertos smulkmenos, su kuriomis ir mes, žinoma, susiduriame, bet jų nesureikšminame ir lengvai išsprendžiame. Dėkojame Dievui už savo vaikus ir jų sveikatą, esame laimingi, džiaugiamės, kad juos turime, nes suprantame, kiek šeimų patiria ir išgyvena kur kas sunkesnius likimo smūgius.
– Kokie tėvystės mitai pasitvirtino, o kokie sugriuvo susilaukus pirmojo vaiko? Kaip vaikai pakeitė tarpusavio santykius?
– Į mūsų šeimą pirmoji atkeliavo dukra Atėnė. Dabar jai jau 16 metų. Nuo pat jos gimimo iki dabar mokomės būti geresni tėvai. Tai nesibaigiantis procesas. Visi penki mūsų vaikai yra mūsų gyvenimo mokytojai. Gimus Atėnei, kurios labai laukėme, tai buvo mums visiškai nauja patirtis, nauja atsakomybė. Kartu su ja augome ir tobulėjome kaip tėvai. Pagrindinis mitas, kurį sėkmingai sugriovėme, kad gimus vaikui neišvengiamai pasikeičia vyro ir žmonos santykiai, – tarsi iš mylimųjų jie tampa labiau tėvais ir dėl to keičiasi poros santykiai. Mūsų atveju šį mitą sugriovėme ir gimus pirmajam, ir gimus penktajam vaikui. Vaikai mūsų šeimą ir mūsų santykius tik sustiprino. Mūsų meilė sėkmingai atlaikė išbandymus vaikais. Žinoma, tai lemia ir mūsų su Kristupu požiūris į šeimą, į tėvystę ir motinystę. Mums vaikai yra svarbiausia gyvenimo prasmės išraiška. Mums niekada nekilo problemų, kad štai gimus vaikams nebegalime tiek laiko skirti sau, kaip dabar madinga sakyti. Laikas, skirtas sau, tai ir tėra laikas, skirtas sau. O laikas, kurį mes atiduodame savo vaikams, yra skirtas mūsų būčiai ir gyvenimui įprasminti.
– Koks jūsų tvirtos šeimos receptas?
– Prigimtis, meilė ir atsakomybė. Mes esame sutverti šeimai. Tvirtai, tradicinei, prigimtinei šeimai. Meilė vienas kitam, meilė vaikams, šeimos esmės, prasmės ir atsakomybės suvokimas. Mes labai laimingi, nes su Kristupu vienodai stipriai mylime vienas kitą, vienodai stipriai mylime vaikus, vienodai stipriai stengiamės dėl mūsų šeimos, vienodai stipriai jaučiame šeimos prasmę ir vienodai stipriai esame laimingi, kad mums pavyko sukurti darnią, gausią ir tvirtą šeimą.
– Kaip apibūdintumėte savo partnerį kaip mamą ir kaip tėtį?
– Jurgita: Kristupas labai vyriškas, rūpestingas, įsipareigojęs, atsakingas ir tėviškas. Jis labai rūpinasi ir stengiasi, kad vaikai būtų saugūs, sveiki, sotūs ir laimingi. Vaikams jis – vyriškumo ir tėvystės pavyzdys. Kai reikia, reiklus ir griežtas, kai reikia, žaismingas ir linksmas, kai reikia, atsakingas ir susikaupęs.
Kristupas: Jurgita – MAMA iš didžiosios raidės. Joje telpa viskas, kas svarbiausia vaikams ir šeimai: begalinis atsidavimas, rūpestis ir meilė. Auginti penkis vaikus nėra lengvas pasirinkimas. Jos dėmesio užtenka kiekvienam vaikui ir dar man lieka pakankamai. Ir dar ji – ne tik pati geriausia, bet ir pati gražiausia penkių vaikų mama pasaulyje. Ji tai žino. Dažnai jai tai kartoju.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriate augindami vaikus?
– Didžiausias iššūkis – vaikų sveikata ir saugumas. Darome viską, kas nuo mūsų priklauso, kad vaikai kuo mažiau sirgtų ir visada būtų sveiki bei saugūs: stengiamės gyventi sveikai ir subalansuotai, skiriame laiko grūdinimuisi, sportui, aktyviam laisvalaikiui, sveikai mitybai, asmeninei higienai, imunitetui stiprinti, ligų prevencijai, tačiau pasitaiko visko. Sergantis vaikas mums yra didžiausias rūpestis, nerimas ir išgyvenimas. Ačiū Dievui, su sveikatos iššūkiais tvarkomės sėkmingai. Dar vienas didelis iššūkis – saugumas, mūsų šeimoje tai yra prioritetas. Visada dėvime šalmus ir atšvaitus, jeigu važiuojame dviračiais, saugos diržus, jeigu keliaujame automobiliu, mokome vaikus saugiai elgtis visose aplinkose: tiek namuose, tiek lauke, tiek mokykloje, tiek stovykloje, tiek prie vandens, tiek kelyje ir pan. Taigi pagrindiniai iššūkiai – sveikata ir saugumas, ir mes su šiais iššūkiais sėkmingai tvarkomės.
– Kas auginant daugiau nei vieną vaiką yra lengviau ir kas sunkiausia?
– Juokaudami sakome, kad gyvename visai kaip filme „Vienas namuose“. Daug klegesio, judesio, garsaus juoko ir šurmulio. Mums nėra sunku auginti penkis vaikus. Mums vaikai teikia tik laimės ir džiaugsmo. Todėl net nežinau, kaip atsakyti į klausimą, kas sunkiausia. Vienas vaikas – daug džiaugsmo. Du – dvigubai daugiau džiaugsmo. Trys – trigubai. Penki – penkis kartus daugiau laimės ir džiaugsmo. Visus buitinius sunkumus atperka vaikų juokas, jų apkabinimai, jų meilė. Esame laimingi galėdami matyti juos augančius, auklėti juos dorais žmonėmis, palydėti į gyvenimą ir patirti, kaip sukasi gyvenimo ratas. Dabar visą savo energiją skiriame vaikams ir šeimai, o vėliau, tikimės, būsime gausiai apdovanoti anūkais ir proanūkiais.
– Kaip dažnai keliaujate su visa šeima? Koks mėgstamiausias jūsų šeimos laisvalaikio leidimo būdas?
– Mėgstamiausia mūsų šeimos kelionių ir atostogų vieta – Lietuvos pajūris. Su vaikais užsienyje lankomės labai retai. Mums patinka keliauti po Lietuvą. Pastaruosius 15 metų atostogavome Nidoje. Sudėjus visą Nidoje praleistą laiką susidarytų metai. Tad galime drąsiai sakyti, kad Baltijos jūra ir Lietuvos pajūris yra mėgstamiausia mūsų šeimos vieta. Labai mėgstame išsiruošti į dviračių žygius. Kartu su vaikais esame išvažinėję kone visus pajūrio takus ir takelius. Dviračiais keliaujame ir būdami Vilniuje. Mėgstame takus prie Verkių parko, Žaliųjų ežerų, dažnai važinėjamės Vingio parke. Patinka būti gamtoje. Auginame du šunis, tad dažnai visi kartu su jais einame į tolimus pasivaikščiojimus miškuose, prie ežerų. Kiekvieną savaitgalį žiemą ir vasarą tėtis su vaikais eina į namuose įrengtą pirtelę, o iš jos – grūdinimo procedūros: maudynės sniege arba po šaltu vandeniu lauke. Vaikams labai patinka. Tėtis su vaikais dažnai apsilanko baseine. Vyresnės dukros puikiai plaukia. Praktiškai visą laisvalaikį visais metų laikais praleidžiame lauke, gryname ore. O karantino metu, žiemą, turėjome dar daugiau laisvo laiko, žiema buvo tikrai šalta, todėl praktiškai kiekvieną dieną mėgavomės žiemos pramogomis ant šalia namų esančių kalnelių. Visi labai laukėme vasaros ir džiaugiamės galėdami pradėti kelionių, pramogų ir maudynių sezoną.
– Kodėl jūs esate verčiausi tapti metų šeima?
– Ar mes sakėme, kad esame verčiausi? Tikrai taip nemanome. Apskritai manome, kad visos šeimos, kurios gyvena patirdamos darną, meilę ir laimę, yra vienodai vertos tapti metų šeimomis. Na, o jeigu jos dar ir penkis vaikus augina, kaip ir mes, tai tuomet juo labiau.
Norite ir jūs dalyvauti konkurse? Jūsų šeima daro visiems įspūdį? O gal pažįstate tokią šeimynėlę, apie kurios vieningumą ir energiją sklinda legendos? Parodykite visai Lietuvai, kaip atrodo stipri, darni ir smagiausia šeima šalyje, o projekto nugalėtojai laimės net 2000 eurų vertės kuponą dviračiams įsigyti. Viskas, ką reikia padaryti, – įkelti savo šeimos nuotrauką ir trumpai parašyti, kodėl būtent jūs esate verti Metų šeimos titulo ir laimėti pagrindinį prizą. Tai padaryti galite ČIA.