– Papasakokite savo šeimos istoriją: kaip susipažinote, kokios vienas kito savybės patiko.
– Su Vitalijumi susipažinome, kai buvau paskutinio kurso studentė. Mano būsimas vyras, vaikų tėvas, buvo mano geriausios draugės, grupiokės, pažįstamas. Mudviejų pažintis prasidėjo, kai jis mus pavėžėjo iš draugės gimtinės į studijų miestą – Kauną. Tuo metu net negalvojau, kad tas vakaras bus pradžia viso to, ką dabar turiu, pradžia mūsų gražios ir nemažos šeimos. Tiesa, netapome pora iš karto – praėjo daugiau nei metai, kol mus draugai jau galėjo vadinti porele. Bet tikriausiai viskas įvyko taip, kaip ir turėjo įvykti. Turėjome gražų „įvadą“ į mūsų draugystę, galimybę vienam į kitą pažvelgti iš šono, nebandant padaryti įspūdžio.
Vėliau atėjo ta diena, kai pajutome esantys vienas kitam skirti, ir nereikėjo ilgai laukti, kol po mano širdimi pradėjo plakti dar viena širdelė, mūsų dukrytė. Šalia jo jaučiausi rami, užtikrinta, mačiau jį, kaip savo vaikų tėvą. Be to, visada svajojau apie didelę šeimą, o kad vyras svajojo apie tris vaikus, tiesą sakant, sužinojau tik gimus trečiam vaikučiui.
– Susilaukus pirmagimės, kokie mitai pasitvirtino, o kokie sugriuvo?
– Pirmagimei vos pradėjus stovėti sužinojome, kad greit turėsime ir antrą vaikelį. Tai įvyko truputį greičiau, nei planavome, bet ši žinia mus labai pradžiugino. Auginti mažą vaikelį ir lauktis antro gana sudėtinga, bet sunkiausia buvo jau gimus antrajam, kai pirmagimė reikalavo dėmesio ir dar nemokėjo juo pasidalinti su mažuoju broliuku. Dar ir šiandien akyse iškyla vaizdas, kai žindau mažiuką ir bandau jį užmigdyti, o dukra įsikibusi į mano marškinėlius balsu verkia. Nors persiplėšk pusiau... Tačiau visi atsiminimai kuo gražiausi, o buvę sunkumai prisimenami su šypsena. Tada atrodydavo, kad atėjo pasaulio pabaiga, bet šiandien viską mielai pakartočiau ir nieko nekeisčiau. Na, gal mažiau namus tvarkyčiau ir tą laiką skirčiau vaikams. Juk jie taip greitai auga ir tos mažų pirštukų dėmelės ant baldų, sienų, veidrodžių, langų vaikams užaugus pradings.
– Kaip vaikai pakeitė tarpusavio santykius? Koks jūsų tvirtos šeimos receptas?
– Kartais su pavydu žiūriu į jaunas šeimas, kurios susituokia, pasimėgauja gyvenimu dviese, pakeliauja, susikuria namus ir tik tada ramiai pradeda lauktis vaikų. Mūsų variantas buvo toks pagreitintas. Viską kūrėme jau žinodami, kad nesame tik dviese. Mudu labai šeimyniški, abu labai stengiamės, kad nieko netrūktų vaikams, bet nemeluosiu, kartais pamirštame net vienas kitą.
Manau, jog mūsų tvirtos šeimos pagrindo šaknys yra mūsų tėvų pavyzdys. Mano tėvai mane augino ramioje aplinkoje, stengdamiesi, kad man nieko netrūktų, ir dovanodami tėvišką meilę. Uošviai – taip pat puikūs tėvai, užaugino man puikų vyrą, kuris gerbia ir myli savo tėvus. Labai noriu tikėti, kad savo vaikams taip pat paliksime gražios ir tvirtos šeimos suvokimą. Kol šeima yra vieninga, sugeba vienas kitą išgirsti, užjausti, nuraminti, kartu pasidžiaugti, paskatinti, motyvuoti, tol ji bus tvirta.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriate, augindami vaikus? Kas auginant daugiau nei vieną vaiką yra sunkiausia?
– Pripažinsiu, auginant tris nenuoramas, kurie nuolat kovoja dėl dėmesio, turime ir pakilimų, ir nusileidimų. Kartais jaučiamės kaip karuselėje – rodos, vieną minutę viskas gerai, ramybės oazė namuose, bet tik spėk įkvėpti, ir jau kažkam ragiukai ima kaltis. Taip ir šuoliuojame per gyvenimą.
Dažnai girdžiu iš draugų: „Kaip sunku turėtų būti su tiek vaikų, jau vos ne kaip darželyje.“ Na, aš nežinau, kaip būtų su mažiau vaikų, o ir kaip gali būti sunku, juk čia mano vaikai. Žinoma, visko būna, kai, pavyzdžiui, pusryčiams turiu gaminti tris skirtingas košes (tikriausiai auginant vieną vaiką prasisukčiau su viena koše), bet ne apie sunkumus, o apie malonumus smagiau galvoti. Dukrai jau 7 metai, tai pats mažiausias sūnus nuo pat pirmos dienos jai kaip lėlė. „Mama, galiu aš jį pamaitinti, mama, galiu aš vežimą pastumti?“ Užauginus pirmą vaiką, kiti du auga nepastebimai, gal todėl, kad pirmoji yra dukra ir ji su pasimėgavimu padeda auginti brolius.
– Apibūdinkite savo partnerį kaip mamą ir kaip tėtį.
– Vaikų tėtis – tikras rimtuolis ir ramybės įsikūnijimas, labai daug savęs atiduoda darbui. Kartais atrodo, jog jo dienoje nėra laisvos minutės, bet prireikus iškart randa galimybę būti šalia ir spręsti einamuosius klausimus. Grįžęs iš darbo perima estafetę iš manęs ir užsiima su vaikais aktyvia veikla – sportuoja, važinėjasi dviračiais. Kartais su dičkiais sukrinta prie knygų, dėl šio įpročio vaikai į paruošiamąsias klases išėjo jau mokėdami skaityti ir skaičiuoti.
Paprašius pasakyti, kokia aš mama, jis manęs nenustebino, nes kaip ir visada nedaugžodžiavo. Cituoju: „Mama labai myli savo vaikus, dievina juos, galvą guldo už juos.“ Galiu išplėsti jo mintį pasakydama, jog nuo mažumės dievinau vaikus. Jei gyvenime man skirta jų turėti daugiau, tikrai nė vieno neatsisakyčiau. Taip, galvą guldau už juos, visada ir viską padarysiu, kad apginčiau savo vaikus, nors prie smėlio dėžės mano vaikas ne visada gali būti teisus, bet mano, kaip mamos, kraujas rėkte rėks „mano vaiko tiesa“. Kur nukrenta mano vaiko ašara, ten mano dvasia kaip vilkės.
– Ar dažnai keliaujate su visa šeima? Kaip jūsų šeimai labiausiai patinka leisti laisvalaikį?
– Labai dažnai pasvajoju apie atostogas, o ir seneliai vis ragina kur nors išvykti, siūlosi pabūti su vaikais, bet aš žinau, jog atostogos be vaikų man būtų labai įtemptos ir aš be jų nepailsėčiau. Bet šiandien poilsis tolėliau su jais nelabai įmanomas. Paskutines atostogas turėjome, kai pirmagimė dar tik buvo pakeliui į mūsų šeimą, dabar laukiame, kol pagrandukas ūgtelės ir galėsime visi penkiese pakeliauti. Kol kas pagrindinės mūsų išvykos – tai tėvelių lankymas, kelionės po Lietuvą, vasaros vakarai pajūryje, o rudenį ir žiemą – pramogos nuosavame kieme.
– Kodėl jūs esate verčiausi tapti metų šeima?
– Dalyvaujame šiame konkurse, nes visai Lietuvai noriu pasakyti, kokie esame laimingi, kad turime vienas kitą.
Norite ir jūs dalyvauti konkurse? Jūsų šeima daro visiems įspūdį? O gal pažįstate tokią šeimynėlę, apie kurios vieningumą ir energiją sklinda legendos? Parodykite visai Lietuvai, kaip atrodo stipri, darni ir smagiausia šeima šalyje, o projekto nugalėtojai laimės net 2000 eurų vertės kuponą dviračiams įsigyti. Viskas, ką reikia padaryti, – įkelti savo šeimos nuotrauką ir trumpai parašyti, kodėl būtent jūs esate verti Metų šeimos titulo ir laimėti pagrindinį prizą. Tai padaryti galite ČIA.