Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ atkreipė dėmesį į jautriausius ir mažiausius šeimos narius bei pakvietė alergiškų vaikų tėvelius sužinoti daugiau apie maistui alergiškų vaikų mitybą ir kaip įveikti kylančius iššūkius. Renginyje įžvalgomis ir patarimais dalinosi vaikų ligų gydytoja ir vaikų alergologė Ieva Adomaitė bei tinklaraščio „Viskas BE“ autorė Joana Šaulienė.
„Mano dukrytei suėjo 3 metai ir dvejus iš jų mes kovojome su alerginėmis reakcijomis, kurios pasireikšdavo odos bėrimais, paraudimais ar niežėjimu. Prisimenu nerimo dienas, kai atrodydavo, kad nebeliko maisto produktų, kuriuos galėtume valgyti, ir naktis, kai nubudusi tepdavau jos rankas, kad mažiau nusidraskytų ir ramiau miegotų. Jaučiau didelį nuovargį ir nežinomybę. Kaip mes iš viso to išlipome? Padėjo susikaupimas, įsiklausimas į profesionalus, vienas kito palaikymas, dienoraščio vedimas, griežtas grafikas ir viso raciono susigrąžinimas palaipsniui“, – patirtimi dalijosi „Vilnius sveikiau“ kineziterapeutė Dovilė Šimonytė-Šturienė.
Alergija maistui – nuo lengvų iki gyvybei pavojingų simptomų
Gydytoja Ieva Adomaitė pastebi, kad dažnai tarp pacientų ir net šeimos gydytojų yra painiojama alergija maistui ir maisto netoleravimas. Anot pranešėjos, alerginis padidėjęs jautrumas maistui yra imuninės sistemos sutrikimas, kai žmogaus organizmas neįpratai reaguoja į aplinkoje esančias mums įprastas medžiagas. Nealerginis padidėjęs jautrumas maistui (maisto netoleravimas) yra neimuninė reakcija į tam tikrus maisto produktus, kurią gali sukelti toksinai, biologiškai aktyvios medžiagos (pvz., kofeinas, tiraminas), fermentų stoka ar histamino netoleravimas, kurio simptomai panašūs į alerginės reakcijos. Toksinai maiste susiformuoti gali natūraliai (pvz., solaninas), jų būna ir pridėtinių (pvz., didesni kiekiai konservantų).
„Alergija maistui nėra viena liga – tai ligų grupė. Kaip pagrindines maisto alergijos ligas išskirčiau burnos alergijos sindromą, maisto sukeltą anafilaksiją, maisto baltymų sukeltas proktitas/proktokolitas. Kadangi ligų yra nemažai, simptomų gali būti irgi daug“, – teigia gydytoja.
Pasak ekspertės, alergijos maistui simptomai gali būti nuo lengvų iki gyvybei pavojingų, o pasireikšti gali odos, virškinamojo trakto, kvėpavimo takų, kelių sistemų, širdies ir kraujagyslių sistemos simptomais. Pavojingiausi simptomai – pasireiškiantys dvejose ir daugiau sistemų, taip pat širdies ir kraujagyslių sistemos. Į alergijas maistui ir alergiškų vaikų mitybą reikia žiūrėti atsakingai, nes tai gali baigtis net vaiko mirtimi.
„Didysis aštuonetas“, kryžminės reakcijos ir „pseudoalergenai“
Apie 90 proc. alerginių reakcijų JAV sukelia 8 maisto produktai, dėl ko jie dažnai vadinami „didžiuoju aštuonetu“. Į šį sąrašą įeina: karvės pienas ir jo produktai; kiaušiniai ir jų produktai; žemės riešutai; kiti riešutai; kviečiai ir jų produktai; žuvis; vėžiagyviai; soja. Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad vaikams iki 2,5 metų alergines reakcijas sukėlę produktai yra panašūs: dažniausiai alergizuoja pienas ir kiaušiniai, rečiau – kviečiai, žemės riešutai, soja, žuvis, morkos. Dar rečiau – bulvės, pomidorai, mielės, jautiena, lazdyno riešutai, apelsinai.
Sergant maisto alergija gali pasireikšti kryžminės reakcijos, kurių metu organizmas atpažįsta panašios struktūros baltymus kaip tuos pačius. „Jei vaikas yra jautrus tam tikram maisto produktui, jam gali pasireikšti kryžminė reakcija ir kitam produktui. Pavyzdžiui, žemės riešutas, kuris yra ankštis, dėl kryžminės reakcijos gali reaguoti su kitomis ankštinėmis daržovėmis, tačiau tokia rizika nedidelė – tik 5 proc. Kai yra alergija karvės pienui, kryžminės reakcijos rizika jautienai yra tik 10 proc. ir daugelis vaikų jautieną gali valgyti be problemų, tačiau ožkos pienui kryžminės reakcijos rizika jau yra 92 proc. ir didelė dalis karvės pienui alergiškų vaikų negali jo vartoti. Kalbant apie burnos alergijos sindromą, žiedadulkėms jautrūs žmonės gali reaguoti į įvairius termiškai neapdorotus vaisius ir daržoves“, – teigia Ieva Adomaitė.
Dėl didelio kai kurių produktų kiekio vartojimo gali pasireikšti ir netikra alerginė reakcija – pseudoalergija. Gydytojos teigimu, simptomai gali atsirasti, bet tyrimai alerginės reakcijos nerodys, o tai ypač dažnai pasireiškia padauginus citrusų, šokolado, kakavos, pomidorų, braškių. Šiuose produktuose yra didelis histamino kiekis, kuris sukelia panašius simptomus į alergijos, tad jų vartojimą reikia taip pat riboti. Svarbu žinoti ir tai, kad alergijos maistui yra kintančios, tad svarbu stebėti, ar vaikas neišaugo alergijos, kad kuo trumpiau būtų tęsiama eliminacinė dieta, trikdoma jo mityba ir gyvenimo kokybė.
Maisto medžiagų kompensavimas
Viena dažniausių alergijų – karvės pienui. Šiandien turime įvairių jo pakaitalų: sojų, ryžių, avižų, kokosų, riešutų gėrimų. Šie gėrimai vaikui tinkami gerti, naudoti gaminimui, tačiau tai nėra atitikmuo pienui maistine prasme. Pienas ir jo produktai yra baltymų, fosforo, kalcio, vitamino B12, vitaminų A ir D šaltinis, tad svarbu jį kompensuoti valgant mėsos produktus, žuvį, kepenėles, morkas, ankštines daržoves, viso grūdo produktus, kiaušinius (žinoma, jei vaikas nėra alergiškas šiems produktams).
Esant alergijai kiaušiniams svarbu užtikrinti įvairią vaiko mitybą, kad būtų kompensuojamos įvairios juose esančios medžiagos: baltymai, vitaminas B12, vitaminai A, D, E, folio rūgštis, biotinas. Iš raciono eliminavus kiaušinį ir jo produktus vaikas turėtų vartoti mėsą, kepenėles, žuvį, žuvies taukus, pieno produktus, ankštines daržoves, riešutus ir įvairias sėklas bei jų aliejus, žalios spalvos daržoves, viso grūdo produktus.
Sergant alergija kviečiams reikia atsisakyti jų produktų: bulguro kruopų, javų ekstrakto, kuskuso, manų kruopų, speltos, seitano, kviečių sėlenų ir gemalų, kviečių gemalų aliejaus, kviečių daigų, taip pat atsisakyti gaminių, kuriuose kviečiai naudojami kaip sudedamoji dalis. Įdėmiai skaitykite etiketes, nes yra gaminių, kuriuose kviečiai yra paslėptas alergenas (kvapiųjų medžiagų mišiniai, kepimo milteliai, dekstrinas, maltodekstrinas, krakmolas, modifikuotas krakmolas, gliukozės sirupas, avižos, sojos padažas. Gera žinia, kad kviečiams pakaitalų yra daug: ryžiai, kukurūzai, grikiai, įvairios kitos kruopos bei įvairių rūšių miltai.
Kviečiai yra B grupės vitaminų ir seleno šaltinis, tad sergant alergija maistui svarbu vartoti kitus grūdus ir sėklas, riešutus ir jų aliejus, gyvūninės kilmės produktus: mėsą, kepenėles, kiaušinius, ankštines daržoves.
Jei yra alergija žuviai, svarbu vartoti produktus, kuriuose yra vitamino D, B12, baltymų ir omega-3 riebalų rūgščių. Vitaminas D randamas kiaušinio trynyje, piene, sūryje, svieste, grybuose, o omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai: linų sėmenys ir jų aliejus, rapsų aliejus, ispaninio šalavijo sėklos, graikiniai riešutai ir jų aliejus, pluoštinių kanapių sėklos ir jų aliejus.
Eliminacinė dieta ir 10 naudingų įpročių
Kita renginio lektorė Joana Šaulienė su alergija maistui susidūrė dukrai būnant 4 mėnesių. Neradusi išsamesnės informacijos apie maisto alergiją internete, Joana nusprendė šia tema pradėti rašyti pati ir dalytis savo patirtimi, atradimais ir patarimais.
„Nors požymių buvo ir anksčiau, bet būtent tada patekome į ligoninę dėl ūmių alerginių reakcijų. Man primygtinai buvo siūloma nutraukti žindymą ir pereiti prie alergiškiems kūdikiams skirto mišinuko, bet lig tol planavau dukrytę maitinti bent iki metų, tad pradėjau klausinėti apie kitus įmanomus būdus. Tuo kitu keliu tapo eliminacinė dieta, dėl kurios turėjau atsisakyti be galo daug produktų. Paprasčiau sakant, šaldytuve liko kokie 5 produktai ir nuolat galvoje kirbantis klausimas: o ką valgyti dabar? Tiesą sakant, į šį klausimą atsakymo taip ir neradau“, – pasakojo J. Šaulienė.
Renginyje lektorė pasidalino 10 naudingų įpročių, padėjusių jai ir dukrytei prisitaikant prie maisto alergijos, bei pateikė vaikų mėgstamų patiekalų receptų be pagrindinių alergenų. „Galimybių yra visada, tik svarbu nepamesti pozityvumo ir aktyviai jų ieškoti“, – sakė J. Šaulienė.