Vaikų su ADHD diagnoze skaičiaus augimas pirmiausia siejamas su patobulėjusiu diagnozavimu, o ne išaugusiu ADHD dažnumu, rašoma atsiųstame pranešime spaudai. Vis dėlto specialistai teigia, kad ekranų atsiradimas vaikų gyvenimuose dėmesio sutrikimo problemą gerokai paaštrino.
„Perstimuliavimas, sukeltas nuolatinio naršymo internete ir momentinio pasitenkinimo per tokias platformas kaip „TikTok“, gali ne tik sustiprinti ADHD simptomus, bet ir sukelti elgesį, panašų į ADHD – dėmesio stoka, hiperaktyvumas. Todėl dažnai susiduriame su nerimaujančiais tėvais, kurie nesupranta, kur slypi tikroji tokio vaikų elgesio problema ir ką su tuo elgesiu daryti“, – sako Giedrė Skaisgirytė-Kairė, „ISADD Lietuva“ elgesio analizės specialistė.
Ekranai gali neigiamai paveikti smegenų vystymąsi
Vienas pagrindinių indikatorių apie galimą ADHD yra vaiko dėmesio sutelkimo sunkumai įvairiose situacijose, ne tik naudojantis ekranu. Tačiau net ir tokiu atveju rekomenduojama pirmiausia ne skubėti pas specialistus, o apriboti laiką, praleidžiamą prie ekranų.
Pasak G. Skaisgirytės-Kairės, ekranai stipriai veikia mūsų vaikų psichiką bei elgesį ir tai yra labai didelis šių dienų iššūkis. Rekomenduojamas laikas prie ekranų skiriasi priklausomai nuo amžiaus – vaikams iki dvejų metų ekranų rodyti nerekomenduojama visai, vėliau – riboti iki valandos per dieną. Mokykliniame amžiuje siūloma sekti, kiek laiko vaikas praleidžia prie ekrano mokydamasis, ir pagal tai parinkti laisvalaikio laiką prie ekranų. Nesvarbu, kokiu tikslu naudojamasi ekranu – laikas sumuojasi, nes vaikas bet kuriuo atveju gauna mėlynos šviesos stimuliaciją.
„Tiesa, net ir sumažinus laiką prie ekranų tėvams teks apsiginkluoti kantrybe. Jei vaikas iki tol kasdien prie ekranų praleisdavo po kelias valandas, atitrauktas nuo ekrano jis staiga netaps susikaupęs – turi praeiti bent šiek tiek laiko ir atsirasti įprotis užsiimti kitomis veiklomis, kad būtų galima vertinti pokyčius. Ypač rekomenduoju įtraukti fiziškai aktyvų laisvalaikį“, – komentuoja ekspertė.
Pernelyg ilgas laikas prie ekranų gali lemti įvairias vaikų elgesio problemas – negebėjimą susitelkti į užduotį, emocijų valdymo sunkumus, miego kokybę ir netgi abstinencijos simptomus, kai įrenginiai tampa nepasiekiami.
Tyrimai rodo, kad perteklinis ekranų naudojimas ankstyvoje vaikystėje gali neigiamai paveikti smegenų vystymąsi, ypač už kalbą, dėmesio koncentraciją ir socialinius įgūdžius atsakingas sritis. 3–5 metų vaikai, kurie praleido daugiau laiko prie ekranų, turi mažesnį baltosios medžiagos tankį smegenyse, o tai neigiamai paveikia jų gebėjimą mokytis ir pažintines funkcijas.
Ragina atsisakyti stigmų
Jei ekranų apribojimas nepadėjo pasiekti norimų rezultatų arba tėvams lieka dvejonių, rekomenduojama kreiptis į specialistus. Ankstyvas ADHD nustatymas ir intervencija yra itin svarbūs vaiko gyvenimo kokybei – tai gali pagerinti akademinius rezultatus, emocinę vaiko gerovę ir šeimos dinamiką.
Anot G. Skaisgirytės-Kairės, Lietuvoje vis dar dažnai susiduriama su požiūriu, kai tėvams gėda, kad jų vaikai skiriasi nuo kitų. Visame pasaulyje populiarėja terminas „neuroįvairovė“. Jis apibūdina žmones, turinčius neurologinių skirtumų nuo bendrosios populiacijos, ir skatina priimti bei gerbti natūralią žmogaus smegenų įvairovę, jų veikimo būdus.
„Kuo anksčiau tėvai nustos drovėjęsi, tuo daugiau šansų suteiks savo vaikui pasiekti maksimalią gyvenimo kokybę. Gėdytis neurologinių skirtumų yra lyg gėdytis silpnų akių – juk skamba absurdiškai nepirkti vaikui akinių dėl baimės, ką pagalvos aplinkiniai. Lygiai taip pat ir neuroįvairiems žmonėms reikia tiesiog suteikti tinkamus įrankius ir jie gyvens kokybišką, laimingą gyvenimą. Vaikų atveju viskas prasideda nuo tėvų budrumo ir veiksnumo“, – sako G. Skaisgirytė-Kairė.
