Žindymo iššūkis
„Mamos pienas – tai vaistas ir gyvenimo eliksyras kūdikiui. Žindymas – labai subtilus ir asmeniškas procesas, kurį kiekviena moteris prisijaukina savaip. Ne visos mamos, net ir suprasdamos žindymo naudą, pasiruošusios tai daryti morališkai, ne visoms tai pavyksta iš karto. Tačiau, esant dideliam norui ir specialistų pagalbai, to galima išmokti“, – atsiųstame pranešime sako klinikos „Motina ir vaikas“ akušerė-ginekologė Henrieta Kažemėkaitytė.
Ne visoms moterims lengva susitaikyti su kūno pokyčiais, kurie atsiranda dėl nėštumo ir žindymo. Taip pat reikšmingos įtakos turi amžius – oda praranda elastingumą, krūtyse mažėja apvalumą suteikiančio liaukinio audinio, gausėja plokštesnę krūtų formą lemiančio riebalinio audinio. Jei įvyksta svorio pokyčių – sumažėjus kūno svoriui, mažėja ir krūtų tūris, tad jos pastebimai pasmunka.
Pasak H. Kažemėkaitytės, kai kurios moterys, baigusios kūdikio maitinimą, stipriai išgyvena, kad nebeliko krūtų grožio, pilnumo. Kai kurioms moterims tokie pasikeitimai sukelia psichologines problemas, emocinį diskomfortą, kuris neigiamai veikia ne tik pačios moters, bet ir jos vaiko sveikatą.
Žindymas turint krūtų implantus
Lietuvoje dažniausiai moterys pirma susilaukia vaikų, o tik paskui kreipiasi dėl krūtų korekcijos, tačiau yra ir tokių, kurios susilaukia vaikų jau turėdamos implantus.
„Nordclinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Gediminas Samulėnas pasakoja, kad krūtų korekcija implantais dažniausiai yra suderinama su būsimu kūdikio žindymu, tai nesukelia jokių papildomų problemų: „Priešingai nei daugelis moterų bijo, krūtų implantai neturi tiesioginės įtakos laktacijai. Taip yra todėl, kad krūtų implantai beveik visuomet įsodinami po krūtinės raumenimis – į krūtinės sieną, o ne į pačią krūtį, išlaikant minimalų implanto kontaktą su krūties liauka. Gijimo metu implantas „izoliuojamas“ – apgaubiamas minkšta kapsule, todėl su liaukos audiniais nekontaktuoja ir pakeisti pieno sudėties negali.“
Vis tik medicinoje niekada nėra absoliučios garantijos ir itin retais atvejais gali pasitaikyti įvairių situacijų. „Gerokai daugiau įtakos būsimai laktacijai turi chirurgo naudojama operavimo technika, o ne patys implantai. Būtent į tai ir reikia atsižvelgti, jei ateityje planuojamas nėštumas ir žindymas. Visi sprendimai dėl chirurginių procedūrų turėtų būti priimami ramiai ir gerai apgalvojus. Vien tai, kad krūtų korekcija gali būti suderinama su žindymu, nereiškia, kad ją reikia atlikti. Ar verta operuoti, nusprendžiama vertinant kiekvienos pacientės rizikas, galimybes, lūkesčius ir numatomus rezultatus“, – pasakoja G. Samulėnas.
G. Samulėnas dalinasi, kad iš pacienčių dažnai pasitaiko ir klausimų, ar silikoninis implantas netaps mastito priežastimi. Mastitas – pieno liaukos uždegimas, kylantis krūties latakuose, lydimas karščiavimo, skausmo ir šaltkrėčio. Jį sukelia pieno sąstovis krūties liaukos latakuose, tad mastitas ir krūtų implantai sąsajų neturi. Mastitas gali pasitaikyti bet kuriai krūtimi maitinančiai moteriai, tačiau jis dažnesnis toms, kurioms dėl su krūtimi ar su pačiu naujagimiu susijusių priežasčių sunkiau sekasi žindyti arba yra nepaisoma tam tikrų žindymo taisyklių.
Žindymo poveikis
Nėštumas ir žindymas bei svorio pokyčiai tiesioginės įtakos implantams neturi, tačiau jie turi didžiulę įtaką krūties audiniams – šie veiksniai dažniausiai krūtų formą paveikia neigiamai, nesvarbu, ar krūtys operuotos, ar ne.
„Krūtys nėštumo ir žindymo metu neišvengiamai keičiasi, tačiau implantai lieka savo vietoje. Baigus žindyti liaukinio audinio natūraliai sumažėja, o prasitempusi krūtų oda nebesusitraukia. Dėl šios priežasties, jei krūtys po žindymo pasmunka, o moteris jau turi krūtų implantus, neretai užtenka atlikti tik krūtų pakėlimą – koreguoti pasmukimą, visiškai neliečiant implanto. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai baigus žindyti atsistato puiki krūtų forma ir jokios chirurgijos nereikia, tačiau šie atvejai retesni ir labiausiai priklauso nuo genetikos“, – sako G. Samulėnas.