B. Jonuška detaliai papasakojo apie sėklidės užsisukimą ir kitas dažnas kapšelio skausmo priežastis – sėklidės ataugėlės užsisukimą ir sėklidės prielipo uždegimą.
„Sėklidės užsisukimas yra grėsminga patologija, nes berniukas gali netekti sėklidės ir 50% vaisingumo ateityje, o tai gali įvykti dėl sėklidės laisvumo. Kai sėklidė nepakankamai fiksuota, ji gali apsisukti aplink savo ašį – taip užspaudžiamos kraujagyslės ir įvyksta išemija, sėklidė nekrotizuoja“, – dėstė gydytojas.
Užsisukti sėklidė gali bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai tai nutinka naujagimystėje arba berniukams bręstant, 12–18 metų amžiaus.
Anot chirurgo, tipiškai dėl šios priežasties kylantis skausmas berniukams pasireiškia naktį arba paryčiais. Dažniausiai jiems skauda kapšelio srityje, bet skausmas gali plisti ir į pilvo apačią, kojas, todėl berniukams, kurie skundžiasi pilvo skausmu, visada būtina apžiūrėti sėklides, atkreipia dėmesį B. Jonuška.
„Mažesnieji pacientai gali nesuprasti, kad skauda kapšelį, ir rodyti pilvą, o paaugliai gali gėdytis ir nesakyti, kad skauda kapšelį. Skausmas yra pastovus, stiprėjantis ir dažniausiai kartu būna pykinimas ir vėmimas“, – sakė jis.
Diagnozuoti sėklidžių užsisukimą galima kliniškai, o patvirtinti leidžia echoskopija, kai nematoma kraujotaka sėklidėje. Chirurgai atsukti sėklidę gali manualiai, t.y. rankomis, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją, nes atsukus sėklidę per 4–6 valandas 97–100% atvejų sėklidė išsaugoma. Jeigu atsukama daugiau nei po 12 valandų, procentai krenta iki 20–61%, o jei po daugiau nei 24 valandų – t uomet šansų išsaugoti sėklidę nedaug, vos 0–24%, statistika pasidalijo medikas.
„Bet kokiu atveju po sėklidės užsisukimo visi pacientai yra operuojami, kapšelis revizuojamas, o sėklidės fiksuojamos, kad tokie epizodai nepasikartotų. Ne kartą teko šalinti negyvybingas sėklides, tuomet būna gana liūdna, nes vaikinai iškart netenka 50% savo vaisingumo, o ateityje tenka galvoti apie sėklidžių implantus.
Niekam to nelinkiu, todėl jeigu skauda kapšelį – skubiai į priėmimą, o kolegoms gydytojams žinutė, kad jeigu berniukui skauda pilvą – visada apžiūrėkite ir sėklides!“ – įspėjo chirurgas.
Svarbi tinkama higiena
Kalbėdamas apie išskirtinai berniukų sveikatos sutrikimus B. Jonuška papasakojo ir apie varpos galvutės bei apyvarpės uždegimą – balanopostitą. Šis uždegimas dažniausiai nustatomas neapipjaustytiems vaikams nuo 2 iki 5 metų, tačiau gali pasitaikyti ir įvairaus amžiaus vaikams bei vyrams.
„Pagrindinės priežastys yra infekcinės kilmės, sukeltos dirgiklių, dėl sąaugų arba dėl traumų. Vaikams uždegimas dažnai pasitaiko dėl esamo susiaurėjusio apyvarpės žiedo (fimozės) ir netinkamos higienos, kai nepakankamai plaunama, nebandoma atitraukti apyvarpės arba kaip tik atsmaukiama per jėgą, taip pat kai plaunama su dirginančiais prausikliais“, – priežastis vardijo B. Jonuška.
Varpos galvutės ir apyvarpės uždegimas pasireiškia varpos niežėjimu, skausmu, vaikas gali dažnai kasytis lytinį organą arba kaip tik neleisti jo visiškai prisiliesti, berniukui gali būti sunku pasišlapinti. Simptomus galima įžiūrėti ir vizualiai – varpos galiukas parausta, galima pastebėti pūlingas, blogo kvapo išskyras.
Išgirdus tokius nusiskundimus gydytojas tėvams rekomenduoja namuose po 2–3 kartus kasdien atlikti vaikui šiltas voneles ir duoti vaistų nuo skausmo. Kreiptis į gydytoją reiktų, jeigu situacija negerėja, nepaisant vonelių ir vaistų. Anot specialisto, dažniausiai tokiems vaikams priėmimo skyriuje pakanka vietiškai nuskausminus apžiūrėti apyvarpę, išvalyti susikaupusius nešvarumus ir pūlius.
O jeigu tokie uždegimai kartojasi, reiktų kreiptis į gydytojus dėl detalesnio ištyrimo, nes tuomet gali prireikti specifinio gydymo tepalais, sąaugų atidalinimo arba apipjaustymo, pataria B. Jonuška.
Bėdos dėl apyvarpės
Dar vienas rimtas pasekmes galintis nulemti terminas, kurį turėtų įsidėmėti kiekvienas sūnų auginantis tėvas, – fimozė. Taip vadinamas susiaurėjęs apyvarpės žiedas, t.y. kai negalima pilnai išvesti varpos galvutės.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad fimozė gali būti: fiziologinė – matoma daugumai naujagimių ir patologinė – kai apyvarpės žiedas surandėjęs dėl įplėšų arba uždegimų.
„Apyvarpė dengia varpos galvutę ir apsaugo, – tėvams aiškino B. Jonuška. – Daugiau nei pusei naujagimių neįmanoma atsmaukti apyvarpės pakankamai, kad būtų galima matyti išorinę šlaplės angą ir tik 4% naujagimių galima pilnai atsmaukti apyvarpę. Fiziologinė fimozė 99% atvejų susitvarko savaime iki berniuko brendimo, todėl nesant jokių skundų gydytojo apžiūros nereikia.“
Esant patologinei fimozei pasirodyti gydytojui reiktų, jei nepavyksta atsmaukti apyvarpės, nors prieš tai padaryti galėjote, taip pat – jei berniukui sunku pasišlapinti arba šlapinimasis trunka ilgai. Į gydytojus būtina kreiptis, jei šlapinantis apyvarpė išsipučia lyg balionėlis, jei uždegimai kartojasi arba jei jaučiama skausminga erekcija.
Fimozė gali būti gydoma hormoniniais tepalais, apyvarpės mankštinimu arba operaciniu būdu – cirkumcizija.
Blogiau, kai dėl fimozės įvyksta parafimozė, t.y. apyvarpės atsismaukimas ir užsiveržimas už varpos galvutės. Kai taip nutinka, galvutė patinsta, pradeda skaudėti ir nepavyksta apyvarpės užsmaukti.
„Tai grėsminga būklė, todėl reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Prieš tai rekomenduojami vaistai nuo skausmo. Ligoninėje stengiamasi kuo greičiau grąžinti apyvarpę atgal, o jeigu to nepavyksta atlikti priėmimo skyriuje, tuomet atliekama su bendra nejautra operacinėje“, – sakė chirurgas.
Kapšelio trauma
B. Jonuška atkreipia dėmesį, kad ne veltui užsiimant sportu, kurio metu yra padidinta rizika susižeisti kapšelį, pavyzdžiui, žaidžiant ledo ritulį, beisbolą, žolės riedulį, lakrosą, regbį ar pan., rekomenduojama dėvėti specialias apsaugas. Tai gali padėti išvengti kapšelio traumų.
„Rimta kapšelio trauma yra gana reta, tačiau būtina žinoti, kaip padėti ir kada kreiptis į gydytoją. Buka kapšelio trauma dažniausiai pasireiškia skausmu, patinimu, gali būti nubrozdinta oda arba atsirasti pykinimas ir vėmimas“, – įspėjo jis.
Dažniausiai tokia trauma nutinka, kai kapšelis su sėklidėmis ir jų priedais yra prispaudžiami prie gaktikaulio. Vaikams nuo 6 iki 12 metų kapšelis dažniausiai traumuojamas krentant arba įspiriant sportuojant, važiuojant dviračiu arba eismo įvykiuose. Mažesni vaikai užsigauti kapšelį gali tiesiog krisdami arba prispausdami sėdant ant puoduko, pasakojo gydytojas.
Vaikui susižeidus kapšelį pirmiausia reikia duoti vaistų nuo skausmo, vietiškai pašaldyti, parinkti neužspaudžiančias, laisvesnes kelnaites ir leisti pailsėti. Namie galima gydyti, jeigu skausmas nėra stiprus, nesimato išorinių sumušimo žymių, kapšelis netinsta, nerausta.
Tačiau nedelskite ir skubiai kreipkitės į gydytoją, jeigu pamatote žaizdą arba gilų nubrozdinimą, jei vaikas jaučia vidutinį arba stiprų skausmą, jeigu jis šlapinasi skausmingai arba su krauju, matomas kapšelio patinimas, paraudimas ir, žinoma, vaikas patyrė didelės energijos traumą – kritimas iš didelio aukščio arba pateko į eismo įvykį, išvardijo B. Jonuška.