Remiantis naujausios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 61 proc. suaugusiųjų, kurie turi vaikų iki 18 metų, ir 57 proc. visų šalies respondentų mano, jog vaikai jų aplinkoje kartais arba dažnai susilaukia neigiamų komentarų dėl nešiojamų akinių ar net patiria patyčias, rašoma pranešime spaudai.
Net kas ketvirtas vaikas Lietuvoje turi vienokių ar kitokių regėjimo sutrikimų. Tačiau, anot optrometrininkų, vis dar jaučiamas vaikų nenoras nešioti akinius – tiek optikose juos renkamasi nenoriai, tiek ir mokykloje jie dažnai lieka pamiršti kuprinėje. Todėl optikų tinklas „Vision Express“ skelbia socialinę akciją, siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų patyčias ir įspėdami, kokią žalą vaiko sveikatai daro akinių vengimas.
„Į mūsų optikas dažnai ateina vaikai, kurių rega gerokai nusilpusi, tačiau jie nenori tikrintis. Ypač tais atvejais, kai jų bendraklasiai ar draugai nenešioja akinių. Jie nenori išsiskirti, nenori būti kitokie, atrodyti „nekietai“. Deja, vaiko rega silpnėja labai greitai – kartais ji gali susilpnėti viena ar net pusantros dioptrijos per metus, ypač jei vaikas sparčiai auga ar intensyviai dirba kompiuteriu. Todėl nenoras nešioti akinius gali ne tik sparčiai bloginti regėjimą, bet ir paspartinti rimtų ligų vystymąsi ateityje“, – perspėja „Vision Express“ optometrininkė Božena Kuftin.
Specialistė teigia, jog nešiojant akinius taip, kaip nurodė oftalmologas – regos regresavimas turėtų sumažėti. Vengiant nešioti akinius, sparčiai augančiam organizmui gali labai greitai išsivystyti regėjimo sutrikimai, kurie, deja, išlieka visam gyvenimui.
„Jeigu vaikas toliaregis, nenešiojant akinių jam gali išsivystyti „tingios akies“ sindromas. Viena akis aptingsta, mažiau dirba ir nebesiunčia signalų į smegenis. Vaikas praranda erdvinį matymą. Taip pat toliaregis vaikas turėtų nešioti akinius tam, kad nesivystytų žvairumas. Laikantis nurodymų ir nešiojant akinius, toliaregystė gali dingti ir vaikui akinių gali reikėti tik tuomet, kai skaito. Trumparegystė, deja, yra neatstatoma, tačiau nešiojant akinius ir reguliariai tikrinantis regėjimą, ją galima pristabdyti. Svarbiausias tikslas – sustabdyti regos regresavimą ir neleisti kisti dioptrijoms“, – pasakoja B. Kuftin.
Ar įmanoma išspręsti patyčių problemą?
Pasaulio sveikatos organizacija kas ketverius metus atlieka „Tarptautinį mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimą“ (HBSC), kurio metu apklausiami vaikai iš beveik 50 valstybių. 2018 metų duomenimis, Lietuvoje patyčias patiria 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių.
Nors patyčios gali paliesti bet kurį, nepriklausomai nuo išvaizdos, rasės, socialinio statuso ar lyties, praktika ir tyrimai rodo, jog maždaug pusė visų patyčių atvejų vyksta būtent dėl išvaizdos.
„Visų pirma, išvaizda yra lengviausiai pastebima žmogaus savybė. Vaikams svarbu būti grupės dalimi ir tam tikra prasme būti „tokiu, kaip kiti“. Išvaizdos išskirtinumai, pavyzdžiui, raudoni plaukai, viršsvoris, per didelis liesumas ar net akiniai – gali paskatinti grupės atmetimą ir patyčias“, – teigia vaikų ir paauglių psichologė Veronika Klimenkienė.
Specialistė teigia, jog paaugliai apskritai kur kas jautresni aplinkai bei aplinkinių komentarams. Ypač tai išryškėja vaikui bręstant.
„Paauglystės laikotarpiu žmogus save ima vertinti dar kritiškiau. Sparčiai ima keistis kūnas ir pačiam paaugliui tuos pokyčius dažnai sunku priimti. Praktikoje tenka pastebėti, jog dauguma paauglių yra per daug susirūpinę tuo, kaip atrodo. Dėl to dažnai nebūna patenkinti savo išvaizda. Paaugliai taip pat linkę save nuvertinti, lyginti su kitais, todėl net menki standartų neatitikimai gali sukelti rimtų sunkumų“, – pasakoja vaikų ir paauglių psichologė.
Atsižvelgiant į tai, labai svarbu stebėti vaikus ir jų emocijas, tinkamai ir laiku spręsti problemas.
„Svarbu padėti vaikams ir paaugliams suvokti, kad tam tikri išvaizdos išskirtinumai, nestandartinės kūno formos ar tie patys akiniai nėra kažkoks defektas, tai nepadaro žmogaus menkesniu. Svarbu pačiam save, nors ir netobulą, priimti ir pamilti. Kai pats žmogus jaučiasi gerai būdamas savo kūne, užtikrintas ir pasitikintis savimi, jį sunkiau įžeisti ir tai veikia kaip tam tikras apsauginis faktorius nuo patyčių. Galiausiai, svarbu suaugusiems rodyti tinkamą bendravimo su aplinkiniais ir pagarbos kitiems pavyzdį, kadangi tai, kas vyksta vaikų ir paauglių bendruomenėse, yra mūsų plačios visuomenės atspindys“, – priduria V. Klimenkienė.
Anot psichologės, pastebint, kad vaikas ar paauglys kompleksuoja dėl to, kaip atrodo, ar jo elgesys mums ima kelti įtarimą (pavyzdžiui, per trumpą laiką numetė daug svorio), labai svarbu to neignoruoti, kalbėtis ir padėti vaikui.