Peršalimas yra liga, kurią sukelia virusai. Pastarųjų priskaičiuojama per 200, tačiau labiausiai paplitusių, sukeliančių ligą vaiko organizme, yra apie 100. Vasarą, kai oras šiltas ir saulėtas, atrodo, kad peršalimo ligos turėtų būti pamirštos, tačiau net ir vasarą virusai niekur nedingsta, jie „tyko savo aukų“, tad vasarą peršalti galima ir gana paprasta. Tam priežasčių yra ne viena – šiltu oru virusams palankesnės sąlygos daugintis. Kita vaikų peršalimo ligų vasarą priežastis – skersvėjis ar kondicionierius. Nors vasaros vėjelis gali būti malonus, skersvėjai gali lengvai sukelti peršalimą. Ypač svarbu būti atsargiems uždarose patalpose, kur ventiliatoriai ar oro kondicionieriai gali sukurti skersvėjus ar didelį temperatūros skirtumą, be to, oro kondicionieriai labai sausina orą patalpose, o toks oras džiovina kvėpavimo takų gleivinę: esant mažiau sekreto kvėpavimo takų gleivinėje, virusams yra žymiai paprasčiau ir lengviau atlikti savo neigiamą darbą.
Dalindamiesi žaislais – dalinatės ir virusais
Vasarą vaikai dažnai daug laiko leidžia lauke, dalyvauja įvairiose veiklose, bendrauja su kitais vaikais, todėl padidėja rizika užsikrėsti virusinėmis infekcijomis. Nauji draugai – nauji žaislai – nauji virusai. Vaikai yra aktyvūs, jie kontaktuoja, dalinasi žaislais, čiupinėja paviršius ir vėliau, nenusiplovę rankų, liečia sau veidą, akis, nosį. Tad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas rankų higienai: dažnai plauti rankas grįžus iš lauko, ugdymo įstaigų, parduotuvių. Vien laikantis paprastų higienos taisyklių, galima žymiai sumažinti peršalimo riziką.
Kada tėvai turėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos į gydytojus
Dažniausi peršalimo požymiai: sloga, čiaudulys, nedidelė temperatūra, kosulys. Jei vaiko būklė nėra sunki – vaikas vartoja pakankamai skysčių, valgo, yra aktyvus, neirzlus, jo miegas nėra sutrikęs – tokį ligonį galima gydyti namuose.
Tačiau jei vaiko būklė negerėja savaitę arba sunkėja, jei daugiau nei tris dienas laikosi aukšta temperatūra, vaikas tampa vangus, mieguistas ar netgi atvirkščiai – labai irzlus ir neramus, tėvams nepavyksta užtikrinti reikiamo skysčių kiekio arba juos išgėrus – išvemia, tada jau reikėtų kreiptis į specialistą. Svarbu žinoti, kad atsiradus bet kokiems bėrimo elementams (ryškiai raudoni bėrimai, kurie nepranyksta ir paspaudus) ypač su karščiavimu, taip pat reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Dažniausiai peršalimo ligos praeina gana lengvai, tačiau pasitaiko ir komplikacijų: ausų, plaučių uždegimai, sinusitas (ypač mažiems vaikams, kurie dar nemoka pūsti nosies). Kūdikiams užgulusi nosis trukdo valgyti, jiems sunku žįsti. O kai vaikas nevalgo, jis negauna pakankamai skysčių ir negali greitai sveikti, tampa neramus, irzlus, o tuo dirglumu užsikrečia ir tėvai. Gydytoja V. Radžiūnienė pastebi, kad dažni ligoninės pacientai – pirmagimių tėveliai, kurie, sunerimę ir išsigandę, kreipiasi kūdikiui sukarščiavus ar suslogavus pirmą parą, pirmomis ligos valandomis. Tad gydytoja visiems tėvams pataria – mokykime vaikus pūsti nosį. Šis įprotis ateityje pagelbės – išmokę pašalinti susikaupusį sekretą, t. y. paprasčiausiai išsipūtę nosį, vaikai sirgs lengviau.
Peršalimas antibiotikais negydomas
Peršalimas – virusinė infekcija, todėl labai svarbu suprasti, kad jis antibiotikais negydomas. „Gana dažnas tėvų prašymas atvykus į gydymo įstaigą – išrašykite vaikui antibiotikų, o pasitaiko atvejų, kai tik tam ir atvykstama į Skubiosios pagalbos skyrių. Tad kiekvieno gydytojo svarbus darbas ir pareiga – išaiškinti tėvams, kad antibiotikas virusinės infekcijos negydo“, – akcentuoja skyriaus vedėja V. Radžiūnienė
Pirmoji tėvų pagalba sergantiems vaikams: lengvinkite ligos simptomus
„Vienas esminių patarimų, kaip tėvai gali namuose padėti sergančiam vaikui – lengvinti ligos simptomus: jei aukšta temperatūra – ją mažinti, slogą gydyti reikėtų pirmiausia nosį praplaunant druskiniu vandeniu, po to sutraukiančiais lašais į nosį, nuolat duoti gerti. Vaikas turi išgerti pakankamą kiekį skysčių, nes karščiuodamas jis išprakaituoja. Beje, skysčių netenkama ir kosint bei sloguojant“, – patarimais dalijasi vaikų ligų gydytoja V. Radžiūnienė.
Temperatūrai mažinti rekomenduotina vartoti antipiretikus: paracetamolis, ibuprofenas ir pan., bet nevertėtų pamiršti ir natūralių fizinių priemonių, pavyzdžiui, aptrynimo su drungnu vandeniu. Jei vaikui iškilo aukšta temperatūra, išrengus jį reiktų aptrinti apie 30 laipsnių temperatūros vandeniu maždaug pusvalandį po vaistų nuo temperatūros sugirdymo, nes išgėrus antipiretikus, pagerėja kraujotaka, organizmas lengviau atiduoda šilumą.
Dažnai pasitaikanti tėvų klaida yra ta, kad karščiuojantį vaiką bandoma šiltai aprengti, apkloti, „apkūtoti“, tačiau vertėtų daryti atvirkščiai – vaiką kuo labiau atlaisvinti nuo visų drabužių tam, kad kūnas galėtų atiduoti šilumą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tėvai nebandytų vaiko „atvėsinti“ kondicionieriumi, smarkiai sumažinant temperatūrą patalpoje – tai sukeltų dar didesnį stresą vaiko organizmui.
Tik ką persirgusio ir pasveikusio vaiko nevertėtų per anksti išleisti į kolektyvą. Specialistai rekomenduoja, kad prieš grįždamas į darželius ar kitus vaikų kolektyvus, vaikas bent parą turi visiškai nekarščiuoti ir gerai jaustis.
„Vidutiniškai vaikas (ikimokyklinukas) serga 6–8 kartus per metus ir tai nutinka ne tik žiemos laikotarpiu, tačiau ir vasarą. Su didžiąja dauguma virusų vaikai „susipažįsta“ dar ikimokykliniame amžiuje, todėl natūralu, kad šiuo laikotarpiu virusinėmis infekcijomis sergama dažniau. Kiekvieno vaiko organizmas turi susidurti, įvertinti ir susidraugauti su nauju priešu – virusu tam, kad susidarytų imunitetas ir, susitikus jį kitą kartą, reaguotų žymiai silpniau, t. y. ligos simptomai būtų lengvesni, o gal ir visai nesusirgtų“, – tėvus ramina gydytoja V. Radžiūnienė.
Kad vaikai būti sveiki tiek žiemą, tiek vasarą, gydytoja rekomenduoja daugiau būti gamtoje, mažiau prie telefonų ar kompiuterių ekranų, dažniau valgyti gerai nuplautas šviežias daržoves, uogas ir vaisius. Daugiau grūdintis.