Daugiau apie vaikų alergijas skaitykite interviu su gydytoja: „Šia lėtine liga serga vis daugiau vaikų: gydytoja pasakė, kaip kovoti ir kokias klaidas daro sergančių vaikų tėvai“.
Kas yra atopinis dermatitas?
Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) yra lėtinė, uždegiminė, recidyvuojanti odos liga, dažnai pasitaikanti šeimose, sergančiose kitomis atopinėmis ligomis – bronchine astma ir (arba) alerginiu rinokonjunktyvitu. Šios ligos esmė – imuninės sistemos sutrikimas dėl genetinių, aplinkos veiksnių ir galimai – streso.
„Reiktų pabrėžti, kad tai – lėtinė liga, nes daugelis tėvų mano, kad paskyrus tinkamą gydymą, šią ligą galima išgydyti. Tinkamas gydymas sumažina paūmėjimų intensyvumą, dažnį, labai pagerina gyvenimo kokybę, bet neišgydo ligos“, – atkreipia dėmesį R. Tamošiūnienė.
Atopinis dermatitas yra viena iš labiausiai paplitusių neužkrečiamųjų odos ligų, paskaičiuota, kad ja serga iki 20 % vaikų ir 2–8 % suaugusiųjų, duomenimis dalijasi gydytoja.
Daugeliu atvejų ši liga prasideda kūdikystėje ir baigiasi vaikystėje, tačiau sunkesniais atvejais gali išlikti ir suaugus. Taip pat pašnekovė atkreipia dėmesį, kad atopinis dermatitas dažnai yra pirmasis žingsnis vystantis kitoms atopinėms ligoms, tokioms kaip alerginis rinokonjunktyvitas ar bronchinė astma ir alergija maistui.
Kaip nustatoma diagnozė?
R. Tamošiūnienė paaiškina, kad atopinio dermatito diagnostika remiasi Hanifin ir Rajkos kriterijais. Įdomu tai, kad nėra jokio laboratorinio tyrimo, kurį atlikus galima būtų pasakyti, kad vaikas serga ar neserga atopiniu dermatitu.
„Kai kurie tėvai to nesupranta ir piktinasi, kaip jo vaikui „užrašė“ atopinio dermatito diagnozę, – dalijasi alergologė. – Kadangi atopiniu drmatitu sergantis vaikas gimsta šeimoje, kurioje tėvai arba artimi giminaičiai serga kokia nors alergine liga, jo kraujyje arba atlikus odos dūrio mėginius dažnai, tačiau ne visada randamas įsijautrinimas alergenams. Jeigu įsijautrinimo nėra, tėvai vėl kaltina gydytoją arba laboratoriją: „Mano vaikas alergiškas, o jūs nieko neradote.“ Suprantamas paaiškinimas būtų toks – yra 2 atopinio dermatito formos: išorinė egzema (extrinsic egzema), kurios metu randamas įsijautrinimas alergenams, ir vidinė egzema (intrinsic egzema), kurios metu nėra įsijautrinimo alergenams.“
Ką sergantiems vaikams tenka iškęsti?
Gydytoja vardija nemalonius atopinio dermatito simptomus: vaikui niežti, jis nusidrasko, prisideda antrinė infekcija – gydymą reikia intensyvinti. Niežėjimas dieną trukdo žaisti, mokytis, naktį nemiega nei vaikas, nei jo artimieji.
„Bėrimai, nukasymai vaikui sukelia daug psichologinių problemų, jis nenori eiti į mokyklą, kai kurių vaikų tėvai dėl šių priežasčių netgi pasirenka nuotolinį vaiko mokymą arba išvažiuoja į kitą šalį“, – pasakoja R. Tamošiūnienė.
Ką dar turėtų žinoti tėvai?
Alergologės teigimu, ši liga tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, dažniausiai vis tik reikalinga gydytojo konsultacija.
„Jeigu liga lengva ir, neduodant tam tikro produkto, bėrimai išnyksta, tėvai dažniausiai susitvarko patys. Tačiau taip būna retai, dažniausiai lieka neaišku, ar maistas turi įtakos, ar ne, ar tai greito, ar lėto tipo reakcija. Pavyzdžiui, kūdikiui, maitinamam pieno mišiniais, dėl bėrimų tėvai keičia vieną pieno mišinį po kito, bet bėrimai vis tiek tęsiasi. Vienam vaikui nustatoma greito tipo alergija pieno baltymui, kitam – lėto tipo, trečiam, atlikus tyrimus, tarp jų – ir provokacinį mėginį su pienu, nėra alergijos pieno baltymui, ketvirtam ši alergija nustatoma po kelių mėnesių“, – pavyzdžiais dalijasi pašnekovė.
Daug klausimų ir diskusijų kyla dėl gydymo, ypač dėl kortikosteroidinių kremų bei tepalų. R. Tamošiūnienė teigia, kad tiek moksliniai straipsniai, tiek praktika rodo, jog tepant stipresniais kortikosteroidų kremais trumpesnį laiką gaunamas gerokai greitesnis poveikis nei tepant silpnais kortikosteroidų kremais ilgesnį laiką. Remiantis Europos atopinio dermatito gydymo gairėmis, net esant lengvam ligos aktyvumui, nedidelis lokaliai vartojamų kortikosteroidų kiekis 2–3 kartus per savaitę (vidutiniškai 15 g per mėnesį kūdikiams, 30 g vaikams ir iki 60–90 g paaugliams) galimas. Žinoma, šiuos, kaip ir kitus vaistus, skiria gydytojas.
Kyla tėvams ir daugybė praktinių klausimų iš kasdienės vaiko priežiūros. Pavyzdžiui, alergologės vis klausiama, kaip dažnai tokį vaiką maudyti? „Maudymas vaikui reikalingas, nes pašalina nešvarumus, nusilupusias epidermio ląsteles, teigiamai veikia vaiko psichologinę būseną. 5 min. maudynės, jeigu naudojamas dar ir vonios aliejus, neišsausins odos ir nesukels problemų“, – pataria R. Tamošiūnienė.