Gydytoja ragina pasimokyti iš besikartojančių klaidų: po linksmybių – tiesiai į priėmimo skyrių

Vos tik atšyla oras, ligoninių priimamuosiuose kaip mat padaugėja mažųjų pacientų. Nors kasmet didžiausi vaikų traumų kaltininkai išlieka tie patys, atrodo, niekas taip ir nepasimoko iš besikartojančių klaidų. O gydytojai įspėja – pasekmės gali būti ilgalaikės ir labai liūdnos.

„Paspirtukai – elektriniai ir ne tik – bei dviračiai – viena pagrindinių šiltojo sezono traumų priežasčių. Dabar, atšilus orams, vėl juos prisimename, tačiau dažnam smagus pasivažinėjimas baigiasi Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriuje“, – apgailestauja Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja-gydytoja ortopedė traumatologė Ingrida Sapagovaitė.

Gydytoja skaičiuoja, kad šiltuoju metų laikotarpiu į skyrių kasdien kreipiasi 10–15 vaikų, nukentėjusių važiuojant paspirtukais. Jaunesni, mažesni vaikai nukenčia važinėdami paprastais paspirtukais, tuo metu elektriniais važinėja ir susižaloja vyresni, 12–17 m. paaugliai.

Dar tiek pat – po 10–15 į Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyrių patyrę įvairių sužalojimų atvyksta ir vaikai, smagiai leidę laiką ant batutų.

Pasekmės liūdnos

Pastarieji – neginčijamai viena populiariausių vaikų laisvalaikio pramogų, juk dažnai batutus pamatysi nuosavuose kieme, jie pastatyti kone visuose vaikų žaidimų kambariuose, vaikai pamėgę ir atskirus batutų parkus bei didžiulis pripučiamus, pūpsančius ir viliojančius įvairiose šventėse.

Deja, labai dažnai visi smagumai baigiasi itin liūdnai, įspėja I. Sapagovaitė: „Kaip bebūtų gaila, dauguma jų yra guldomi į ligoninę, nes patiria sudėtingas, operacinio ar ilgesnio gydymo reikalaujančias traumas. Ir nukenčia įvairaus amžiaus vaikai – tiek 3–4 m., tiek paaugliai.“

Ne visi mažieji ligoniukai iškart namo išleidžiami ir po sužalojimų važiavus paspirtukais ar dviračiais. Važiuojant nedideliu greičiu ir nukritus dažniausiai viskas baigiasi sumušimais, daugybiniais, giliais odos nubrozdinimais, kartais žaizdomis ar rankų kaulų lūžiais. Paprastai tokie vaikai, suteikus skubią pagalbą, išleidžiami gydytis namuose, dalijasi gydytoja.

„Dažniausia tai būna griuvimai važiuojant per dideliu greičiu, užkliuvus už šaligatvio bortelio ar įvažiavus į duobę. Pasitaiko ir neatsargiai važinėjančių kiemuose arba išriedėjusių į gatvę ir pakliuvusių po automobiliu, neatsargiai važiavusių per perėją arba susidūrusių su pėsčiuoju ar kitu dviratininku. Teko ne kartą matyti, kaip elektriniais paspirtukais važiuoja keli vaikai arba suaugusieji su mažu vaiku – taip važiuojant tik ir lauk nelaimės“, – sako I. Sapagovaitė.

Jei važiuojama didesniu greičiu, lekiama nuo kalno ar susiduriama su automobiliu, pėsčiuoju, dviratininku ir pan., traumos būna rimtesnės. Tokiais atvejais pasitaiko rankų bei kojų kaulų lūžiai, dėl kurių tenka guldyti į ligoninę ir operuoti, taip pat rimtos galvos traumos, su sąmonės netekimu, kurias taip pat tenka gydyti stacionare.

Ką daryti, kad vaikas nenukentėtų?

Gydytoja primena, kad pagrindinės apsisaugojimo priemonės važiuojant dviračiais ir paspirtukais yra šalmai, rankų ir kojų apsaugos bei kelių eismo taisyklių paisymas. Elektriniams paspirtukams numatyta, kur, kaip ir kokiu greičiu turi būti važiuojama, nuo kokio amžiaus tai leidžiama, kaip pereiti gatvę ir kt.

„Šių taisyklių nepaisymas vaikams, kurie dar neturi patirties, dažnai baigiasi skubios pagalbos skyriuje. Ne paskutinis čia ir tėvų vaidmuo: pirkdami paspirtuką jie turėtų nuolat priminti vaikui, kaip dera elgtis gatvėje“, – pabrėžia I. Sapagovaitė.

O jei jau įsigijote batutą ir norite jį pasistatyti prie namų, gydytoja primena, kad statyti ir tvirtinti jį reikėtų tiksliai taip, kaip nurodyta instrukcijoje. Blogai ar neteisingai įrengus/pritvirtinus batutas gali apsiversti, griūti, atsikabinti ir t.t., o tai sukelia grėsmę vaiko sveikatai. Antra – vaikai neturėtų būti palikti vieni, tiek žaidimų kambariuose, kur yra atsakingi budintys darbuotojai, tiek namų zonoje, vyresni ar suaugę šeimos nariai turėtų matyti, kas vyksta.

Pasitarusi su priėmimo skyriumi dirbančiais ir pasikartojančias nelaimes iš arti matančiais kolegomis gydytoja išskiria tris punktus, ko ypač reiktų vengti:

1. Nešokinėti keliems, ypač labai skirtingo svorio asmenims ne kartu (pašokimai turi sutapti), nesistumdyti. Tai baigiasi pusiausvyros praradimu, griuvimu vienas ant kito, „sugriuvimu į krūvą“ ir paprastai tas, kuris būna apačioje – nukenčia. Nesvarbu, kad minkštas pagrindas. Suspaudžiamos ir nenatūraliai užsukamos rankos, kojos. Kaulai išnyra, lūžta ir dauguma šių lūžių būna rimti, sudėtingi. Tokius vaikus dažnai tenka guldyti į ligoninę operaciniam gydymui.
2. Šokinėti atsargiai, vengti būti arti krašto. Ypač tais atvejais, kai vaikai skirtingo amžiaus/svorio. Vienas iš jų iškrenta už batuto ribų, ant žemės/asfalto. Geriausiu atveju – apsiribojama sumušimais ir nubrozdinimais. Kartais į batuto kraštą ar žemę praskeliama galva, tenka susiūti žaizdą. Tačiau dažniausiai vaikas „išsviedžiamas“ su didele jėga toli ir tokie kritimai baigiasi kaulų lūžiais ar rimtomis galvos smegenų traumomis, kurie reikalauja ilgo gydymo ligoninėje.
3. Neleisti šokinėti vienų mažų, 3–4 m. amžiaus, vaikų. Jie dar nesuprasdami, kaip viskas vyksta, neturėdami patirties taip pat iškrenta už batuto ribų, patiria sumušimų, žaizdų ir kaulų lūžių.

Iškalbinga statistika

Tai, kad kasmet kartojasi tos pačios nelaimės, patvirtino ir PZU Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė. Bendroje draudimo bendrovės statistikoje matyti, kad 2023 m. iš visų užregistruotų traumų net 48% traumas patyrusių apdraustųjų buvo 1–17 amžiaus vaikai. Statistika rodo, kad šiltuoju metų sezonu vaikai patiria beveik 50% daugiau traumų negu šaltuoju.

Daugiausia, net 43% nuo visų vaikų traumų, susižaloja 10–14 metų vaikai, kiek mažiau – 31% – 5–9 metų vaikai.

Daugiausia traumų – tai įvairių dalių rankų lūžiai ir viskas, kas susiję su minkštaisiais audiniais – raiščiai, siūlės, taip pat dažnos kojų traumos.

Dalindamasi statistika I. Veličkienė apgailestavo, kad vaikų patiriamos traumos pasitaiko ir su rimtomis pasekmėmis, kai prireikia ir ilgalaikio medikamentų vartojimo ir ilgos reabilitacijos.