„Pavyzdžiui, padidėjęs kraujo spaudimas, kurio vyrai teigia dažnai nejaučiantys, didina insulto ir miokardo infarkto riziką, o jį pakoregavus galima to išvengti. Nedideli pakitimai sėklidėse ar stebimi pradiniai šlapinimosi pakitimai gali būti rimtos onkologinės ligos požymiai, kurią laiku diagnozavus, galima išvengti sunkių padarinių“, – nebijoti savo šeimos gydytojo ir drąsiai išsakyti nerimą keliančius simptomus ragina P. Jacevičius.
– Kodėl vyrai statistiškai miršta anksčiau nei moterys? Kokie pagrindiniai veiksniai tai lemia?
– Vyrams būdingas mažesnis rūpinimasis savo sveikata. Jie dažniau užsiima pavojingomis fizinėmis veiklomis, mažiau kreipia dėmesio į savo sveikatos būklę, rečiau lankosi pas gydytojus, nekreipia dėmesio į galimus pradinius ligų požymius. Vyrams būdingesnis piktnaudžiavimas priklausomybę keliančiomis medžiagomis ir svaigalais. Taip pat jie rečiau susirūpina savo psichine sveikata.
– Kokios dažniausiai pasitaikančios sveikatos problemos, su kuriomis susiduria vyrai, ir kodėl jos dažnai lieka nepastebėtos?
– Būtų galima išskirti 3 pagrindines sritis.
Viena svarbiausių – psichikos sveikata. Lietuvos vyrai vis dar vengia atkreipti dėmesį į savo psichikos būklę. Nors pastaraisiais metais stebimas savižudybių mažėjimas, tačiau jis išlieka aukštas ypač vyrų populiacijoje. Tai gali lemti keletas veiksnių. Vyrai dažnai nenori pripažinti, kad turi sunkumų, bando juos malšinti psichiką veikiančiomis medžiagomis. Didelę įtaką lemia finansinis saugumas bei galimybė gauti tinkamą pagalbą. Pastaraisiais metais, remiantis Lietuvos higienos instituto duomenimis, stebimas netolygumas tarp Lietuvos regionų. Savižudybių dalis, tenkanti 100 tūkst. gyv., ženkliai mažesnė sostinės regione lyginant su likusia Lietuva.
Dar viena dažna problema, kad vyrai rečiau kreipia dėmesį į kardiovaskulinės rizikos veiksnių kontrolę, rečiau prižiūri svorį, koreguoja mitybą, nenoriai seka savo kraujo spaudimą, vengia reguliariai vartoti vaistus. Tai lemia didesnę ūmių kardiovaskulinių reiškinių, tokių kaip insultas ar miokardo infarktas, riziką.
Taip pat vyrai dažnai neįvertina pirmųjų onkologinių simptomų, vengia tam skirtų prevencinių programų, ypač sietinų su reprodukcine vyro sveikata. Privengia pasisakyti, jog turi nusiskundimų su lytine ar šlapinimosi funkcija.
– Kokių bėdų, susijusių su vyriško gyvenimo būdo pasirinkimais, būtų išvengta daugiausia, jei tuo būtų susirūpinta bent kiek anksčiau?
– Širdies kraujagyslių ligos turbūt būtų pagrindinės ligos, kurių būtų galima išvengti keičiant gyvenseną. Svorio korekcija, žalingų įpročių, kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas, atsisakymas, reguliarus sportas, mitybos planas ženkliai mažina šių ligų riziką ir yra pagrindinė prevencinė priemonė. Deja, bet dėl šių ligų kreipiamasi tik joms ryškiai progresavus, stebint rimtus širdies nepakankamumo požymius ar ištikus ūmiam reiškiniui, kaip kad insultas ar miokardo infarktas.
Kita pusė – lytinė sveikata. Rekomenduočiau nenumoti ranka ir nesigėdyti stebimų pokyčių šioje srityje. Šlapinimosi sutrikimai, stebimi lytinių organų pokyčiai, dalykai, kuriuos vyrai dažnai linkę užleisti ir kreiptis, kai tai ima ryškiai bloginti gyvenimo kokybę. Lytinės funkcijos sutrikimui didelę įtaką daro gyvensena, nuovargis, nesveika mityba, žalingi įpročiai, prisideda ir nesaugūs lytiniai santykiai.
– Kaip manote, kodėl vyrai dažniau vengia medicininių patikrinimų, o į gydytojus kreipiasi tik gerokai prispausti sveikatos bėdų?
– Iš savo praktikos tikrai pastebiu tokias tendencijas, ypač tarp vyresnių vyrų. Dažnai vyrai nuvertina nerimą keliančius simptomus, bando į juos nekreipti dėmesio ir tik tada, kai situacija itin pablogėja, nusprendžia kreiptis į gydymo įstaigą. Dažnu atveju daug įtakos daro šeimos nariai, dažnai juos atlydi mamos, žmonos ar dukros, pasitaiko atvejų, kai skundus geriau apibūdina artimieji nei pats pacientas. Tam nemažai įtakos turi mūsų visuomenės socialinės normos. Vyras turi būti tvirtas, stiprus, nesiskundžiantis, tad sušlubavus sveikatai dažnas pasijaučia per daug pažeidžiamas ir nedrįsta to pripažinti. Tai pakankamai ryškiai pastebiu situacijose, kai pradeda sutrikti vyrų lytinė sveikata. Tuomet tenka aktyviai klausti, ar neturi papildomų nusiskundimų šioje srityje, nors į konsultaciją pacientas atvyksta kitu klausimu. Neretai taip pavyksta išsiaiškinti prostatos sutrikimus, ilgą laiką pastebėtus pakitimus, apie kuriuos pacientui buvo gėda pasisakyti.
Be gėdos jausmo, nemažą dalį sudaro ir pacientų žinių stoka. Vyrai dažnai nežino, kokie simptomai yra ankstyvi sunkių ligų požymiai. Dažnas nežino normalaus kraujo spaudimo normų, pirmųjų onkologinės ligos požymių, neretai kūno pokyčius nurašo amžiui. Pasitaiko, kad suaugusiems vyrams tenka aiškinti prezervatyvų svarbą ir kaip išvengti lytiškai plintančių infekcijų.
– Kokios prevencinės programos, skirtos vyrų sveikatai, yra vykdomos šiuo metu? Ar jos veiksmingos?
– Šiuo metu vyrams priklauso 3 prevencinės programos. Priešinės liaukos (prostatos) vėžio, storosios žarnos ir širdies ir kraujagyslių prevencinė programa. Šiuo metu SAM planuose yra diskutuojama papildoma ketvirtoji programa, kurios tikslas būtų ankstyva plaučių vėžio diagnostika.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, skiriama 40–60 m. pacientams, padeda nustatyti ankstyvus šių ligų rizikos veiksnius – padidėjęs spaudimas, nutukimas, aukštas cholesterolio ar gliukozės kiekis kraujyje. Nustačius rizikas galima laiku pradėti skirti prevenciją, kaip gyvensenos keitimas, vaistų skyrimas, žalingų įpročių atsisakymas, taip išvengiant sunkių padarinių. Šios programos problema – nepakankamas žmonių sąmoningumas. Net priskyrus pacientą labai didelės rizikos grupei, paaiškinus prevencijos planą, žmonės nenoriai keičia gyvenimo būdą, vengia vartoti vaistus, tad didelę jos dalį užima bandymas įrodyti pacientui, kam to reikia.
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa, taikoma nuo 50 iki 74 m., yra veiksmingas būdas nustatyti šios formos onkologinę ligą. Nustačius ją anksti, kai dar nejaučiami jokie šiai ligai būdingi simptomai, ligą galima pagydyti.
Paskutinis, vyrams daugiausia baimių keliantis tyrimas, yra prostatos vėžio prevencinė programa, skirta nuo 50 iki 69 m. (nuo 45 m., jei tėvas ar broliai sirgo šia liga). Tyrimas nesudėtingas, atrankos pagrindas – prostatos specifinio antigeno koncentracijos kraujyje nustatymas. Laiku nustačius pokyčius, galima paskirti tinkamą gydymą ir išvengti ligos progresavimo. Deja, šio tyrimo vyrai vengia, dažnai kreipiasi esant rimtiems šlapinimosi sutrikimams, kai tyrimas tampa tik papildomu diagnostikos rodikliu, o ne prevenciniu rodmeniu.
Minėtų prevencinių programų trūkumas tas, kad jos nepadengia visos populiacijos. Pavyzdžiui, turim žmonių iki 40 m., kuriems derėtų susirūpinti širdies kraujagyslių ligų prevencija žymiai anksčiau, nei nurodoma programoje. Tad visad rekomenduoju profilaktiškai bent kas 2 m. apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, aptarti nerimą keliančius simptomus, atlikti bendrą būklės įvertinimą, atlikti skirtus profilaktinius tyrimus, taip užkertant kelią ligų vystymuisi.
Išgirdus ligos diagnozę svarbi ir finansinė pagalba
Su tuo, kad svarbiausia dalyvauti prevencinėse patikros programose ir į specialistus kreiptis vos pastebėjus nerimą keliančius simptomus, sutinka ir „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė. Ji neabejoja, kad tokie paprasti įpročiai gali padėti išvengti kritinių ligų, kurios pražudo daugiausia žmonių, o pastaruoju metu – ir vis daugiau jaunesnių gyventojų iki pensinio amžiaus.
I. Veličkienė pastebi, kad klientai vis aktyviau domisi draudžiamų kritinių ligų sąrašu ir sąlygomis taisyklėse bei lyginasi su kitais draudimo rinkos dalyviais.
„Per pastaruosius keletą metų visuomenė išgyveno daug nežinomybės. Negana to, nuolat stebime augančią įvairių sunkių susirgimų kreivę tarp jaunų žmonių. Kadangi negalime nuspėti gyvenimo negandų, protingas žingsnis yra pasirūpinti, kad joms įvykus, būtų galima skirti papildomų lėšų sveikimui, – kalba ji ir priduria: – Šių metų rugsėjį mūsų inicijuotas tyrimas parodė, kad absoliuti dauguma respondentų (84 proc.) nurodo, jog asmeninė ir šeimos gerovė yra vienas didžiausių jų kasdienio gyvenimo prioritetų, taip pat 62 proc. nurodo, jog finansinė pagalvė yra labai svarbi nelaimingų atsitikimų atveju, o 49 proc. mano, jog ji svarbiausia įvykus traumai ar turint nedarbingumą.“
Paklausta, ar ir draudimo bendrovės statistikoje atsispindi gydytojo konstatuotos išvados, kad vyrai nelinkę rūpintis savo sveikata, pašnekovė dalijasi turimais 2024 m. III ketv. duomenimis – pasirodo, vyrai sudaro vos 37 % draudimo sutarčių, kai tuo metu moterys – 63 %. „Reiškia, tik apie 40 % draudėjų yra vyrai, jų draudimo amžiaus mediana yra 38 m. Moterys gyvybės draudimo atveju yra aktyvesnės, – patvirtina I. Veličkienė ir pabrėžia: – Tiek vyrų, tiek moterų draudimui taikome vienodas sąlygas. Niekas nėra apsaugotas nuo nelaimingo atsitikimo, kritinės ligos ar netikėtos mirties, todėl draudimas vienodai gali praversti tiek vyrams, tiek moterims – suteikti finansinę apsaugą ir finansiškai padėti išgirdus kritinės ligos diagnozę.“
