Ievos 3 vaikai, anot jos pačios, serga retai, kaip ir jiedu su vyru Andriumi, bet visgi kartais taip nutinka. Pakilus temperatūrai ar kankinant kosuliui, nuomonės formuotoja neskuba pas gydytojus, nesirenka ir gydymo visiems prieinamais vaistais.
„Kaip gydau visą savo šeimą? Pagrindinis dalykas, kurio imuosi – eteriniai aliejai. Jais ištrinu padus, krūtinę. Jeigu vaikas suserga, jį kankina stiprus kosulys ar skauda gerklę, supilu karštą smėlį į kojinę ir dedu ant gerklės. Taip pat verdu bulves, dedu į rankšluostį ir palaikau ant gerklės. Mirkome kojas šiltame vandenyje su druska. Žinoma, geriame ir įvairias arbatas su medumi – dažniausiai tai būna čiobreliai, liepžiedžiai, rugiagėlės“, – Delfi sako moteris.
O štai pakilus temperatūrai Ieva naudoja ne ją numušančius vaistus, o eterinį pipirmėčių aliejų.
„Lašinu jį į bambą, tai labai pasiteisinęs dalykas. Naudoju ir islandišką kerpę – natūralų antibiotiką“, – prideda nuomonės formuotoja.
Sveikatą Ieva su vyru palaiko grūdindamiesi – pavyzdžiui, eina pagulėti į šaltą vonią kartą arba du per dieną. Vaikų ji tikina neprirengianti, o miega visa šeima vėsiuose, išvėdintuose kambariuose.
„Neseniai grįžau iš garsaus amerikiečių neuromokslininko Joe Dispenza seminaro. Jis tvirtina, kad viskas yra placebas – visas ligas mes susikuriame savo galvoje, tiesa, visas jas galime ir išsigydyti“, – šypteli už Atlanto gyvenanti moteris.
Gydytojas Morozovas: svarbus neprarasti sveiko proto
Delfi šeimos gydytojas Valerijus Morozovas sako, kad vargu, ar išvardinti būdai gali padėti vaikui pasveikti ir pasijusti geriau. Vis dėlto mama, priduria jis, akivaizdu, kad nuo to tikrai jaučiasi geriau.
„Ačiū Dievui, dauguma virusinių ligų, kuriomis serga vaikai, praeina savaime. Klausimas, kiek mes pasiryžę tą vaiką kankinti. Pavyzdžiui, gluosnio žievės nuoviras turi salicilo rūgšties, tai yra aspirino pirmtakas. Bet kas lengviau – išgerti tabletę paracetamolio ar duoti tris litrus nuoviro?“ – svarsto gydytojas.
V. Morozovas primena, kad pakilusi kūno temperatūra yra apsauginė reakcija – puiku, jei ji pakyla tik trumpam, organizmas kovoja ir temperatūra greitai savaime krenta. Ne veltui medikai rekomenduoja be reikalo temperatūros nemušti.
„Jei temperatūra pakyla dygstant dantims, na, tai nieko blogo tas minėtas gydymas – jis yra savotiškas, keistas, tai šeimai priimtinas. Jeigu kažkas atsitiktų rimčiau, tokio gydymo tikrai neužtektų. Ar skatinu su kiekvienu simptomu bėgti pas gydytojus? Tikrai ne. Savigyda yra reikalinga, bet visada išlieka sveiko proto ir sugebėjimo atskirti simptomus faktorius“, – tikina Delfi pašnekovas.
Jei temperatūra krenta, vaikas jaučiasi gerai, rekomenduojama iki trijų dienų būti namuose ir jį stebėti.
„Buvau gavęs vieną skambutį – tėtis susimušė pirštą, pirštas mėlynas, kreivas, vėliau ir pajuodavo. Trys dienos praėjo, sako, ar jau galima ateiti? Tad griežtų taisyklių nėra, ir labai smagu, kai tėvai vis geriau atpažįsta simptomus, yra jautrūs vaiko savijautos pokyčiams. Tik reikia būti užtikrintiems, kad atsiradus savijautos pokyčiams mama netęs gydymo aliejumi į bambą“, – sako V. Morozovas.
Daugelis savigydos būdų, anot gydytojo, atsirado dar tada, kai nebuvo kitų galimybių pagelbėti sergančiam žmogui. Pavyzdžiui, kojų kaitinimas arba krūtinės ląstos šildymas yra susiję su temperatūros komfortu. Tiesa, sako specialistas, šiandien to visiškai nebūtina daryti – komfortinę temperatūrą galime pasiekti paprastesniais būdais.
„Vis dėlto jokiose medicininėse rekomendacijose nėra parašyta, kad susirgus kojas reikia kišti į karštą vandenį su druska. Bet yra toks dalykas, kaip šeimos tradicinis gydymas. Pavyzdžiui, peršalimo gydymas vartojant šiltą pieną su medumi, aviečių arbatą, degtinę su pipirais. Jeigu žmogui – paprastas peršalimas, o jo imunitetas pakankamai geras, kad ir ką bedarytume, svarbiausia suteikti komfortą. O šis gydymas ir paremtas komfortu – taip tave gydė mama, močiutė, tai ir tu tą pieną su medumi geri. Išsiskiria endorfinai, sveikata pagerėja. Bet ar tai kažkiek padeda – įrodymų nėra“, – teigia gydytojas.
