Ką tėvai turi žinoti? Po traumos į skubios pagalbos skyrių būtina kreiptis per 48 valandas, nes tuomet tai yra skubi pagalba. Jeigu jau 2 paras po traumos praleidote namie ir iškentėjote, tada reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jei skundai išlieka, šeimos gydytojas nuspręs, ar reikia siųsti pas traumatologą, ar ne.
Būna atvejų, kai atvyksta konsultacijai, tačiau vaikas nei jaučia skausmą, nei sumažėjusi judesių amplitudė, nei yra kitų požymių, bet atvyksta „dėl visa ko“ pasitikrinti. Aišku, tuo metu labai maža tikimybė, kad bus kažkokie rimtesni sužalojimai, išskyrus sumušimus, tačiau, jeigu išlieka skausmas ir jis stiprėja, atsiranda patinimas ar kitų skundų, tada rekomenduojama pasitikrinti.
Vaikų skausmo slenkstis yra labai individualus ir skirtingas. Todėl vienam tik sumušimas gali būti labai skausmingas, o kitam lūžis gali sukelti tik nedidelį skausmą arba tik skausmą judesių metu. Ypač sudėtinga yra su mažais vaikais, kurie dar negali pasakyti, kur jiems skauda.
Noriu išsklaidyti mitą, kad lūžis būtinai turi būti susijęs su galūnės patinimu. Tikrai ne, ypač vaikų amžiuje, kai pasitaiko vadinamųjų „vaikiškų lūžių“, kai kaulas lūžta viduje, bet dėl stipraus antkaulio išorinis vientisumas nėra pažeistas, todėl tik naudodami rentgeną galime tiksliai nustatyti, ar yra lūžis, ar ne.
Primenu, kad patyrus traumą svarbiausia yra vietiškai pašaldyti, pakelti galūnę, duoti vaistų nuo skausmo ir ramybę. Jeigu skausmas išlieka, stiprėja arba būklė blogėja, geriau per pirmas dvi paras, t. y. per 48 valandas, kreiptis į priėmimo skyrių ir pasitikrinti, ar nėra lūžio. Visgi jeigu yra stiprus skausmas, iškart matote patinimą, deformacijas, tuomet nedelsdami keliaukite į ligoninę.
Be rentgeno tikrai nežinosime, ar tai lūžis, ar ne, ir kiekvienas atvejis yra individualus. Kreipkitės – padėsime, kuo galėsime.
