Kodėl svarbu pasirūpinti akimis prieš ugdymo pradžią, kokių problemų sukelia laiku nenustatytos refrakcijos ydos ir iš kokių požymių tėvai patys gali įtarti, kad vaikas blogai mato, atsiųstame pranešime pasakoja akių gydytoja Guoda Laurinavičiūtė.
Stiprios vaikų akių akomodacinės savybės padaro meškos paslaugą
Diagnozuoti regėjimo ydas ir jas koreguoti dar prieš prasidedant ugdymo procesui svarbu dėl fiziologinių ir psichologinių, taip pat socialinių priežasčių. Nors vaikų akių akomodacinės savybės itin stiprios ir net blogiau matantieji geba prisitaikyti įžiūrėti tai, ką reikia, visgi akims tenkantis krūvis ir dėl to patiriama įtampa nuolat didėja, vaikas vargsta.
Beje, būtent dėl stiprių akomodacinių savybių regėjimo ydos gali būti pražiūrimos ar gana ilgai maskuojamos patiems vaikams ar aplinkiniams apie tai nė neįtariant, t. y. dėl krumplyno gebėjimo keisti akies lęšiuko formą ir taip akomoduoti akį, vaikas gali kažkiek įžiūrėti jam sunkiai įžiūrimus objektus.
„Pavyzdžiui, ne visada laiku pastebimas nedidelio laipsnio astigmatizmas, nes vaikas lyg ir mato tai, ką reikia, tačiau jaučia diskomfortą, vaizdas jam – susiliejęs, neryškus nei į tolį, nei iš arti, – sakė akių klinikos „Žiūra“ gydytoja oftalmologė G. Laurinavičiūtė. – Regėjimo funkcija – specifinė ir kažkiek subjektyvi, ne specialistui pastebėti regėjimo ydas sudėtinga, todėl kasmetė gydytojo oftalmologo apžiūra – itin rekomenduojama.
Taip regėjimo pakitimai gali būti pastebėti pradinėje stadijoje, kai pakoreguoti matymą lengviau arba korekcija akiniais gali būti taikoma tik laikinai.“
Vadina išsiblaškiusiu ar tingiu, nors kaltas blogas matymas
Gydytoja pasakojo, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai prastas matymas varžosi su kitomis „diagnozėmis“: „Būna, kad mažesnio amžiaus vaikas tarsi dažniau už kitus užkliūva, griūva, atsitrenkia į objektus. Tėvai dažnai tai priskiria išsiblaškymui ar nerangumui, tačiau prastesnis orientavimasis aplinkoje gali būti sąlygotas pablogėjusio matymo, apie kurį vaikai ne visuomet drįsta ir moka pasakyti. Ne visuomet jie ir supranta, kad kažkas yra negerai.“
Kai pradedamas lankyti darželis ar mokykla, nekoreguotas prastesnis matymas gali apsunkinti žinių įsisavinimą – užduotys atliekamos lėčiau, daroma daugiau klaidų, todėl ilgainiui vaikas ima jaustis prastesnis ar jį tokiu ima laikyti kiti, o tai jau lemia psichologines, socialines problemas.
„Pasitaiko, kad vaikai su nediagnozuotomis, nekoreguotomis regėjimo ydomis, pavyzdžiui, trumparegyste, klasėje sėdi paskutiniame suole, iš kurio blogai mato, tačiau mokytojų ir bendraklasių yra priskiriami prie pritinginčių mokytis. Jei vaikas toliaregis, nuo ilgai trunkančio įtempto žiūrėjimo į arti esančius objektus, pavyzdžiui, skaitant knygą ar sprendžiant uždavinius, jam gali įsiskaudėti galvą, ką taip pat lengva interpretuoti kaip norą išsisukti nuo namų darbų, – sakė vaikų akių apžiūras atliekanti gydytoja oftalmologė. – Tad patikrinti vaiko akis prieš darželį ar mokyklą būtina ir dėl mokymosi rezultatų, ir kad geriau suprastume vaiką, ir kad ugdymo įstaigoje jis turėtų tas pačias sąlygas kaip ir kiti, 100 procentų gerai matantys vaikai.“
Nekoreguotos regėjimo ydos gali progresuoti
Sulig ugdymo procesu akims tenkantis krūvis kasmet didėja, todėl kai kurios regėjimo ydos ar ligos gali progresuoti. Tarp vaikams dažniausiai nustatomų prasto matymo priežasčių – refrakcijos ydos: trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas.
„Refrakcijos ydos dažniausiai koreguojamos akiniais. Akiniai skiriami ne tik vaizdui koreguoti, bet ir palengvinti akių darbą, o tai leidžia išvengti būklių blogėjimo, komplikacijų, – pasakojo gydytoja oftalmologė. – Pavyzdžiui, nekoreguota trumparegystė gali pradėti progresuoti sparčiau, o dėl nekoreguotos didelio laipsnio toliaregystės gali atsirasti žvairumas. Pasitaiko, kad dėl nekoreguotų refrakcijos ydų ar žvairumo išsivysto ambliopija – tinginė akis, kai matymas nebesikoreguoja.
Tokiais atvejais gali būti taikomas sveikos akies dengimas specialiu raiščiu, kad tinginė akis būtų įdarbinta.
Kokie požymiai rodo, kad vaikas blogai mato?
Jei nuo kūdikystės akys vystosi normaliai, apžiūra pas gydytoją oftalmologą dažniausiai atliekama nuo 3 metų arba prieš pradedant lankyti darželį. Visgi jei imama įtarti, kad vaikas blogai mato, pastebimas žvairumas ar į objektus vaikas dažnai žiūri prisimerkęs, reikėtų pasirodyti gydytojui oftalmologui.
„Merkimasis, kuriuo pagerinama akies laužiamoji geba ir žmogus mato ryškiau, yra būdingiausias išorinis trumparegystės požymis“, – sakė akių specialistė.
Tarp kitų trumparegystės požymių – vaikas neįvardija kažko, kas matoma iš toliau. Pavyzdžiui, važiuojant automobiliu tėvai rodo pro langą paukštelį danguje, o vaikas jo nemato ar neįžiūri priešais esančio automobilio numerių ir panašiai. Žinoma, tokiais būdais vaikus tikrinti gali tik gerai matantys tėvai.
Kaip vyksta vaikų apžiūra gydytojo oftalmologo kabinete?
Pirmiausia žiūrima, ar vaikas seka akimis priešais vedžiojamą objektą. Tuomet paeiliui dengiama tai viena, tai kita akis – taip patikrinama dėl žvairumo. Jei mažasis jau gali parodyti ir pasakyti, daromas Lango arba stereotestas – įvertinama, ar vaikas turi giluminį (3D) matymą. Taip pat patikrinama, kiek mato į tolį ir iš arti.
Norint tiksliai išmatuoti akies laužiamąją gebą – refrakciją, mažiesiems naudojamas nuotolinis autorefraktometras, leidžiantis nustatyti refrakciją nuotoliniu būdu. Jei vaikas jau gali būti pasodintas prie aparato, naudojamas stacionarus autorefraktometras.
Priklausomai nuo to, kiek detaliai reikalinga apžiūrėti akis, gali būti plečiami vyzdžiai, pavyzdžiui, plačiu vyzdžiu gali būti apžiūrėtas akių dugnas.
Gydytoja oftalmologė pastebi, kad vaikai vizito pas akių gydytoją dažniausiai nebijo. O apžiūra, ypač jei vaikas mažas, labiau primena žaidimą. „Vaikų nemėgstamiausia – į akis lašinami vyzdžius plečiantys lašai, kurie, nors ir labai trumpai, bet kiek pagraužia. Taip pat vaikai nemėgsta akių dugno apžiūros, nes jos metu šviečiama tiesiai į akį. Bet jei tėveliai geba vaiką tinkamai tam nuteikti ar bendromis jėgomis šiuos momentus apžaidžiame, likusi akių patikrinimo dalis praeina lengvai ir net smagiai“, – sakė gydytoja.