Vaikų sergamumo priežastis – per šilti, netinkami rūbai
„Jeigu vaikas iš lauko grįžta suprakaitavęs, sukaitęs, šlapias, vadinasi, buvo aprengtas per šiltai. Per šiltai aprengtas vaikas gali būti irzlus, jis greičiau pavargs. Kai lauke gana šilta, nereikėtų vaiko per daug prirengti, patariama remtis svogūno principu – rengti mažuosius keliais sluoksniais“, – atsiųstame pranešime spaudai cituojama BENU vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė.
Jai pritaria ir „Antėja“ klinikos gydytoja pediatrė Rūta Tarasevičienė. Pasak jos, viena iš priežasčių, kodėl vėstant orams didėja vaikų sergamumas peršalimo ligomis, yra per šilti ir netinkamai parinkti rūbai.
„Veido paraudimas, vangumas, išryškėjęs prakaitavimas – požymiai, rodantys, kad vaikas aprengtas per šiltai, – sako gydytoja. – Nurengus rasime drėgnus marškinėlius, drėgnas pėdkelnes pėdų srityje. Matysime paraudusią, prakaitu padengtą odą, ypač nugaros, kaklo, pėdų srityse. Todėl norėdami išvengti perkaitimo ir galimo atvėsimo, turėtume pagalvoti apie tinkamą aprangą vaikams.“
Žiemos garderobo ABC
Pasak R. Tarasevičienės, vėstant orams svarbu parinkti rūbus, pagamintus iš prakaitą sugeriančių ir išgarinančių medžiagų: „Žiemos sezonui labai tiktų rūbai, pagaminti iš merinosų avių vilnos, fliso, polipropileno.“
J. Vaičiūnienė priduria, kad rekomenduojama rinktis natūralių pluoštų drabužius, o tai ypač aktualu kalbant apie prie kūno prigludusius rūbus, kuriuos patariama rinktis pagamintus iš medvilnės, merino vilnos, bambuko.
„Būtina atsižvelgti į oro sąlygas ir temperatūrą. Jeigu oras žvarbus, vėjuotas, būtini neperšlampami, vėjo neperpučiami drabužiai, tokie kaip šiltos striukės, kelnės, kombinezonai. Avalynė taip pat turi būti kvėpuojanti, bet šilta“, – pataria vaistininkė.
R. Tarasevičienė priduria, kad reikėtų vengti aptemptų rūbų, bet netiks ir per dideli – jie nepriglus ir nesudarys apsauginio, šilumą laikančio sluoksnio.
Vilnonės ir medvilninės pirštinės – netinkamas pasirinkimas žiemai
„Žinant, kad daugiausia šilumos prarandama per galvą, reikėtų dėvėti vilnonę kepurę. Mažesniesiems puikiai tiktų kepurė-šalmas, – sako gydytoja. – Taip pat reikėtų vengti išaugtų batų, jie turėtų būti 1 cm didesni nei vaiko pėda.“
Gydytoja nerekomenduoja vaikui rišti šaliko ant burnos – veidas turi būti atviras, pateptas kremu nuo šalčio ir vėjo. Renkantis pirštines žiemai, derėtų vengti medvilninių ar vilnonių pirštinių, kurios sudrėks ir rankos sušals. Tinkamiausios – neperšlampamos pirštinės.
„Jei vaikas bėgios ar aktyviai žais lauke, reikėtų aprengti jį ploniau ir nuolat stebėti, ar jis nesukaitęs. Pamačius, kad sukaito, derėtų parvesti į patalpą ir nurengti. Stebint, ar vaikas nesušalo, reikia atkreipti dėmesį į vaiko rankų ir kojų pirštus. Jei jie šalti, vadinasi, vėsta ir kūnas, tad vertėtų arba labiau pajudėti, arba šilčiau aprengti“, – pataria gydytoja.
Blogo oro sąvoką – išbraukti iš žodyno
Norint užgrūdinti vaiką, derėtų skatinti jį kasdien būti lauke, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Pasak R. Tarasevičienės, blogo oro sąvoką reikėtų išbraukti iš mūsų žodyno.
„Ligas sukelia ne blogas oras, ne lietus, vėjas, šlapdriba ar šaltis, o virusai, kurių pagausėja mūsų aplinkoje atvėsus orams bei pakitus aplinkos sąlygoms patalpose, įjungus šildymą, – teigia R. Tarasevičienė. – Trūkstant drėgmės patalpose, kvėpavimo takų gleivinė tampa labiau imlesnė virusams. Įvykus stresui, t. y. sukaitus ar atvėsus, vaiko imunitetas pasilpsta ir virusai sukelia ligas.“
Norint, kad vaikai mažiau sirgtų, gydytoja rekomenduoja parinkti oro sąlygas atitinkančią aprangą, kasdien būti lauke ir laikytis sveikos gyvensenos rekomendacijų.
Imuniteto bičiuliai – sveika mityba, vitaminai, arbatos ir eteriniai aliejai
Anot J. Vaičiūnienės, vaiko imunitetui itin svarbi tinkama mityba. „Daug vaikų nemėgsta daržovių bei žuvies produktų, todėl tėvams dažnai tenka pasukti galvas, kaip į mitybą įtraukti kuo daugiau šių produktų. Mitybai papildyti patariama vartoti Omega-3, vitaminus C bei D – būtent šios medžiagos yra vienos svarbiausių imunitetui. Kai kurie tėvai renkasi papildus vaikams su betagliukanais, ryklio taukus ar fermentuotus gėrimus, padedančius stiprinti imunitetą ir kovoti su virusais“, – sako J. Vaičiūnienė.
Ji priduria, kad sveikatą tausoja ir nevaistiniai preparatai, tokie kaip antimikrobiniu, kvėpavimo takus atlaisvinančiu poveikiu pasižymintys eteriniai aliejai bei šiltos arbatos.
„Jeigu vaikas nealergiškas, namuose galima garinti eukalipto, pušies ar arbatmedžio eterinius aliejus. Taip pat galima naudoti specialius eukalipto tepalus, kuriuos galima tepti ant krūtinės, padų, prie nosies. Šiltos arbatos irgi turi teigiamą poveikį imunitetui – tinkamos erškėtrožių, šaltalankių, kinrožės arbatos. Jose gausu vitamino C bei flavonoidų. Be to, visada galima rinktis vaikiškas sudėtines arbatas, parduodamas vaistinėse, tačiau patariama atsižvelgti į vaiko amžių ir stebėti, ar jis nėra alergiškas tam tikriems sudėtiniams ingredientams“, – sako J. Vaičiūnienė.