Seniau visi buvo įpratę dantis gydančius medikus vadinti tiesiog stomatologais. Šis įprotis, deja, gajus ir šiandien, bet būtina įsigilinti ir suvokti, kad stomatologų jau seniai nebėra, o odontologas ir ortodontas atlieka labai skirtingus, tačiau be galo svarbius darbus, ir painioti jų nevalia. Priešingai, būtina apsilankyti tiek pas vieną, tiek pas kitą.
„Įstojusi mokytis bendrosios odontologijos, po trejų metų nusprendžiau, kad po šių studijų norėsiu papildomai studijuoti ir rezidentūroje. Pasirinkau ortodontiją – gana siaurą sritį, čia pagrindinis mano tikslas yra sąkandžio taisyklingumas, vietos padarymas neišdygusiems dantukams, smilkininio-apatinio žandikaulio sąnario bėdų sprendimas bei, žinoma, šypsenos estetika“, – apie savo darbą pasakoja „Lazerinės odontologijos centro“ gydytoja ortodontė Ugnė Sadauskienė.
Ji pastebi, kad pacientų, kurie pas ją apsilankė jau suaugę, bėdos gerokai lengviau, greičiau, paprasčiau ir pigiau būtų išspręstos vaikystėje, ir kompleksų bei dantų slėpimo jau tada būtų galima išvengti.
Vaikams tėvai privalo padėti
„Gal ir baugiai skamba, bet, tyrimų duomenimis, vaikai patys dantukus tinkamai išsivalo tik maždaug nuo 11 metų, kitaip tariant, kai jau pradeda eiti į penktą klasę. Tada jų manualiniai įgūdžiai bei suvokimas pakankami, ir tėvai „dantų valymo misiją“ gali perleisti patiems vaikams. Tačiau patikrinti, ar vaikas išsivalė ir kaip išsivalė dantukus, kartais būtina, nes mažieji labai mėgsta „nusimuilinti“ nuo to rytinio ir vakarinio ritualo – dantų valymo“ – pasakoja U. Sadauskienė.
Medikė taip pat pastebi, kad augantys vaikai pradeda nemenkai kompleksuoti dėl dantų tiesumo ir čia, anot jos, gali pagelbėti apsilankymas pas gydytoją ortodontą, kuris šias bėdas gali padėti spręsti jau nuo 6–7 metų.
Sąkandį, dantų lanką koreguojančias plokšteles esant tam tikroms diagnozėms gali kompensuoti valstybė. O jei tenka susimokėti patiems tėvams, sumos nėra tokios didelės, kurias gali tekti išleisti, jei gydymas pradedamas jau suaugusiajam. Atliekant sukandimo korekcijas jau subrendusiam žmogui, kuomet augimas yra pasibaigęs, viską atlikti tampa daug sudėtingiau, pailgėja gydymo laikas, didesnė komplikacijų tikimybė, gerokai padidėja kaina. Viską darant laiku ir nepamirštant prevencijos graži šypsena nekainuos didžiulių sumų, tikina gydytoja.
„Viskas priklauso tik nuo tėvų įskiepytų vertybių ir pavyzdžio. Mes, medikai, tėvams galime tik padėti. Labai gaila, kad į specifines problemas kartais dėmesio neatkreipia nei odontologas, nei vaikų tėvai. Pritrūksta atidumo, o neretai ir žinių“, – stebisi U. Sadauskienė.
Anot jos, žmonės per mažai informuojami ir mažai skiria laiko savišvietai, jiems trūksta elementarių žinių apie dantų priežiūrą, apie tai, į ką derėtų atkreipti dėmesį. Tarkim, jei vaikui sugedo ir per anksti reikėjo pašalinti pieninį dantuką, būtina apsilankyti pas ortodontą, kuris, įvertinęs sukandimą ir dantų būklę, greičiausiai rekomenduos ortodontinę kilpelę ar kitą priemonę, leidžiančią išlaikyti prarasto pieninio danties vietą nuolatiniam išdygti. Jei tokios priemonės nėra, labai tikėtina, kad dantukai susigrūs, ir po jais esantis nuolatinis dantis išdygs kreivas, ne toje vietoje, arba gali ir visai užstrigti ir niekada neišdygti.
„Būna tikrai apmaudu, kai ateina jau ūgtelėjęs ir dėl savo dantų bei veido kompleksuojantis jaunuolis, gal šešiolikos metų, o jo dantys susigrūdę, nes vaikystėje buvo netekęs pieninių dantukų pirma laiko, ir nuolatiniai sudygo kas kaip. Jei toks vaikas pas ortodontą pakliūtų 8–10 metų, būtų galima anomalijas koreguoti per palyginus trumpą laiką, paprastais ortodontiniais aparatais. O paaugliui jau reikia dėti kabes ir neretai dar papildomus aparatus, kurie kainuoja brangiau, nešioti reikia gerokai ilgiau ir dantis prižiūrėti tada reikia dar atidžiau. Beje, net ir tokiais atvejais daug tėvų dėl įvairių priežasčių gydymo atsisako. Jiems vaikų dantų kreivumas netrukdo, ir nepadeda jokie aiškinimai, kad vaiko sąkandis jau netaisyklingas, ir ateityje, po 10–15 metų, jam vis tiek prireiks rimto medikų įsikišimo ir gal net operacijos, jei situacija taps labai sudėtinga ir jos nebus įmanoma sutvarkyti tik kabėmis ar kapomis.
Blogai besivystantis sąkandis gali lemti ne tik išorines estetines problemas (neharmoningas veidas, nepatrauklus profilis), dėl kurių dažnas paauglys ir suaugęs kompleksuoja, blogas sąkandis gali būti ir smilkininio–apatinio žandikaulio sąnario patologijos, skausmo priežastis“, – apgailestauja medikė.
Prevencija ir savalaikis gydymas
Tėvams svarbu atkreipti dėmesį ir į genetiką – jei vieno iš tėvų ar net senelių dantys problemiški, susiformavęs netaisyklingas sukandimas, patariama su vaiku apsilankyti pas ortodontą 6–7 metų amžiaus. Taip pat jei vaikas patyrė traumą, jam buvo sumušti ar išmušti dantys, tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl vėliau jie augs netaisyklingai.
Problema ir ilgai trunkantis piršto ar žinduko čiulpimas, kvėpavimas per burną, liežuvio kišimas į priekį rijimo metu – tokiais atvejais gydytojas ortodontas pasiūlys apsilankyti pas logopedą, kineziterapeutą mioterapijai, nes ryjant liežuvis įprastai turi spausti gomurio viršų, tačiau pakankamai dažnai pasitaiko atvejų, kai ryjant seiles, liežuvis stumia į priekį dantis ir jie iškrypsta, formuojasi netaisyklingas sukandimas, nes liežuvis yra labai stiprus raumuo, o rijimo judesius per dieną atliekame tūkstančius kartų.
„Nereikia, o ir labai sunku būti supertėvais ir visus mano išvardintus niuansus žinoti, – sako U. Sadauskienė. – Pakanka periodiškai apsilankyti pas tam tikrų sričių specialistus. Patarčiau 6–7 metų sulaukusius vaikus atvesti kontroliniam vizitui būtent pas ortodontą, nes jau tada dažnai matosi galimi nukrypimai, kuriuos galime iš karto pradėti gydyti ar suplanuoti gydymą netolimoje ateityje. O jei nukrypimų tuo metu nėra, pakartotinei apžiūrai pas ortodontą galima apsilankyti po 1–2 metų arba tuomet, kai tenka pašalinti pieninį dantį anksčiau, nei jis turėjo iškristi, ar pastebėjus besisukančius dantis, kitas jų padėties anomalijas.“