Tuomet, kai žinoma moteris sūpavo mažamečius vaikus, į skiepų kalendorių įtrauktų vakcinų nuo užkrečiamųjų ligų buvo mažiau nei dabar. Pavyzdžiui, skiepai nuo meningokokinės B tipo infekcijos įtraukti tik 2018 m. liepos mėnesį. Tačiau ji buvo pasiryžusi apsidrausti ir paskiepyti nuo visų ligų, kurias rekomenduos šeimos gydytoja, rašoma pranešime spaudai.
„Paklausiau šeimos gydytojos, kokiais mokamais skiepais ji savo vaikus skiepytų, ir ji patarė rinktis mirtiną meningokoką B bei erkinį encefalitą, nes mes gyvename prie miško“, – pasakoja R. Lapė.
Laidų vedėja prisimena, kad tuo metu, kai gimė jos vaikai, buvo fiksuojama daug meningokokinės B tipo infekcijos susirgimo atvejų.
„Tuo metu atrodė, kad nežinoti apie meningokoką B neįmanoma. Žiniasklaidoje buvo daug pranešimų apie susirgimus, kai kurie jų, deja, baigėsi mirtimi. Teko skaityti tokių situacijų, kai vaikas buvo greitai atvežtas į ligoninę, jam skubiai suteikta medicininė pagalba, bet jo nepavyko išgelbėti. Supratau, kad net ir dedant visas pastangas, greitai diagnozavus meningokoką B ir nuvežus kad ir į geriausią šalies ligoninę, vaikui niekas negalės padėti“, – pasakoja R. Lapė.
Susirgimų sumažėjo, bet liga neišnyko
Pastaraisiais metais Lietuvoje fiksuojama kiek mažiau susirgimų meningokokine B tipo infekcija nei ankstesniais metais. Pernai jų registruota 37, daugiau nei pusė – vaikams iki 5 metų amžiaus. 6 susirgimai baigėsi mirtimi. Susirgimų skaičiaus mažėjimas nesiejamas su padidėjusiomis skiepų aprėptimis. Skaičiuojama, kad skiepijimo aprėptys turi pasiekti bent 90 proc., o dabar pirmąja vakcinos doze paskiepijama apie 74 proc. vaikų.
R. Lapė taip pat pastebi, kad žiniasklaidoje mažiau pranešimų apie meningokoko B atvejus, tačiau liga tikrai niekur nedingo. „Šiemet nėra girdėti mirties atvejų, galbūt todėl daugelis kiek atlaidžiau žiūri į šią ligą. Tačiau tėvams nereikia apsigauti – mirtina liga tikrai niekur neišnyko ir nieko nedarant neverta naiviai tikėtis, kad liga mūsų nepalies“, – sako žinoma moteris.
Ji pataria tėvams pasirinkti tokį šeimos gydytoją, kuriuo gali visiškai pasitikėti. „Keičiau šeimos gydytoją ne kartą, tai normali praktika, nes reikia surasti tokį specialistą, su kuriuo galima rasti bendrą kalbą ir pasitikėti. Nesu 10 m. studijavusi medicinos mokslų, kad prisiimčiau atsakomybę ir galėčiau nuspręsti tokį svarbų dalyką, kuris vaikui gali kainuoti gyvybę“, – pasakoja laidų vedėja.
Skiepai ir sveika gyvensena – suderinama
Kaip rodo naujausia apklausa, penktadalis tėvų, auginančių vaikus iki 20 m. amžiaus, tikisi, kad jų vaikas meningokokine B tipo infekcija nesusirgs. Tačiau skaičiuojama, kad oro lašeliniu būdu plintančios meningokokinės B tipo infekcijos nešiotojų visuomenėje yra apie 10–20 proc., dalis jų apie tai net nežino. Tad sukurti vaikui tokią aplinką, kurioje jis nesusirgs, neįmanoma.
Žaibinis meningokokas gali pasibaigti mirtimi, tačiau net ir jį išgyvenus gali būti visą gyvenimą lydėsiančių pasekmių. Apie 10–20 proc. visų amžiaus grupių asmenims, išgyvenusiems šią ligą, gali būti tokie liekamieji reiškiniai kaip daugybiniai randai, galūnių amputacija, protinė negalia, klausos praradimas. Naujausi tyrimai rodo, kad invazinę meningokokinę B tipo infekciją išgyvenę asmenys net ir po daugelio metų turėjo prastesnę su sveikata susijusią gyvenimo kokybę – buvo stebima žemesnė savivertė, prastesnė fizinė, psichinė ir psichosocialinė sveikata.
R. Lapė atkreipia dėmesį, jog neįmanoma užgrūdinti vaiko, kad jis nesusirgtų tokia užkrečiama liga kaip meningokokas B.
„Pasigirsta kalbų, kad jeigu skiepiji, vadinasi nesirūpini savo vaiko sveikata. Tai netiesa. Šalia skiepijimo aš rūpinuosi ir sveika gyvensena, ir vaikų grūdinimu, ir imuniteto stiprinimu, taip pat ieškome ir sveikesnio maisto alternatyvų. Viskas suderinama ir tai yra dėl sveikų vaikų. Siūlyčiau tėvams pasitikėti mokslu ir būti ramiems, kad dėl savo vaikų sveikatos padarė viską“, – teigia laidų vedėja.