Medicinos centro „Northway“ Vilniuje urologas Marius Anglickis papasakojo, kaip ši procedūra atliekama, ir išsklaidė melagingus apie ją sklandančius mitus.
– Ar Lietuvoje vazektomija jau yra pakankamai populiari? Gal galima palyginti su pasauline situacija?
– Lietuvoje vazektomija darosi vis populiaresnė, tačiau dar ateina vyrų, kurie apie šią procedūrą nėra nieko girdėję.
Visais laikais žmonės bandė reguliuoti gimstamumą kontraceptinėmis priemonėmis. Anksčiau, aktyvus lytinis gyvenimas buvo susijęs su nekontroliuojamu gimstamumu. Moterys pastodavo vos sulaukusios lytinės brandos ir gimdydavo visą vaisingą savo gyvenimą. Yra moterų, kurios per savo gyvenimą sugebėjo pagimdyti net 69 vaikus. Dar mūsų seneliai gali pasigirti, kad turėjo 12 ar 15 brolių ir seserų, tačiau pilnametystės sulaukdavo tik nedidelė jų dalis. Deja, labai didelis gimdymų skaičius baigdavosi naujagimio ar gimdyvės mirtimi. Gimdymas ir jo sukeltos komplikacijos būdavo pagrindinė moterų mirties priežastis, todėl visais laikais žmonės bandė išvengti nėštumo.
Senovės Egipte moterys naudodavo žvakutes, padarytas iš krokodilų, dramblių, pelių mėšlo ir medaus ar medvilnės, akacijų ir medaus makšties tamponus. Kinės gerdavo švino ir gyvsidabrio preparatus, kurių vartojimas dažnai baigdavosi mirtimi. Persijoje moterims rekomenduota ejakuliacijos metu sulaikyti kvėpavimą ir po lytinių santykių septynis kartus pašokti atbulomis. Įvairiuose šaltiniuose kaip kontracepcijos priemonė rekomenduotas nutrauktas lytinis aktas, tačiau jis taip pat negarantavo visiškos apsaugos nuo nėštumo.
Prie nėštumo kontrolės kartais prisidėdavo ir vyrai. Egipto ir Prancūzijos olose rasta piešinių, kuriuose vyrai dėvi prezervatyvus. Seniausi piešiniai datuojami 12–15 tūkst. metų. Seniausi pasaulyje prezervatyvai rasti kasinėjant Anglijoje. Jie buvo gaminami iš gyvulių žarnų maždaug XVII a. pradžioje. Pirminė jų paskirtis – karo metu apsaugoti kareivius nuo lytiškai plintančių ligų, naudojantis prostitučių paslaugomis.
Šiandien vazektomija yra viena populiariausių kontracepcijos priemonių visame pasaulyje. Vien JAV šių procedūrų padaroma daugiau nei 500 tūkst. per metus.
– Kokie vyrai paprastai renkasi vazektomiją? Ar dažniausiai tai būna jų pačių sprendimas?
– Ši procedūra dažniausiai atliekama vyrams, kurie jau turi vaikų ir daugiau jų nebeplanuoja. Vyras turi būti tvirtai apsisprendęs nebeturėti vaikų, kadangi sėklinių latakėlių atstatymas po vazektomijos yra labai sudėtingas ir labai retai būna sėkmingas. Dažnai vazektomija būna abiejų partnerių sprendimas, juk šeimos planavimas yra svarbus abiem.
Kai kurių tyrimų duomenimis net 70 proc. Europos moterų geria hormoninius kontraceptinius preparatus. Kontracepcija leidžia moteriai mėgautis seksu nesibaiminant nėštumo, tačiau kontraceptikų vartojimas turi ir nemažai pavojų. Manoma, kad kontraceptikų vartojimas gali būti susijęs su didesne tromboembolijų, insultų, depresijos ar kai kurių vėžio formų rizika. Ilgą laiką bandyta sukurti hormoninius kontraceptikus vyrams, tačiau iki šiol šie bandymai nesėkmingi.
– Ar yra tokių vyrų, kuriems vazektomija nerekomenduojama ir kodėl?
– Ši procedūra rekomenduojama visiems vyrams, turintiems vaikų ir jų nebeplanuojantiems. Tuo metu neretai ateina vyrai, kurie vaikų dar neturi, ir prašo, kad jiems būtų atlikta vazektomija. Šiems vyrams vazektomija nerekomenduojama, nes vaisingumo atstatymas gali būti sudėtingas ir labai dažnai nesėkmingas.
– Papasakokite, kaip vyksta pati procedūra?
– Ši procedūra yra ganėtinai greita ir nesudėtinga. Dažniausiai vazektomija atliekama vietiškai suleidus analgetikų. Rečiau ligonis negiliai užmigdomas ir atliekami nedideli pjūviai abipus kapšeliuose. Suradus sėklinį latakėlį jo dalis (apie 2 cm) iškerpama, galai uždeginami ir kelis kartus užrišami. Oda užsiuvama ir operacija baigta.
– Kaip manote, kuo vazektomija gali būti pranašesnė už kitus kontraceptinius būdus?
– Pagrindinis privalumas tas, kad tai greita ir nesudėtinga procedūra, po kurios pacientams nebereikia galvoti apie kontracepciją visą likusį gyvenimą. Moteriai nereikia nuolatos gerti piliulių, keisti spiralių, o vyrams nebereikia rūpintis ir ieškoti prezervatyvų. Poros gali džiaugtis spontanišku ir nerūpestingu lytiniu gyvenimu.
Deja, visuomenėje vis dar gajūs mitai, kad vazektomija gali sumažinti testosterono koncentraciją, pabloginti erekciją ir sukelti daugelį kitų išgalvotų neigiamų pasekmių. Dažnai dėl šių mitų daugelis vyrų bijo vazektomijos ir dvejoja dėl jos tikslingumo.
Dažniausios neigiamos pasekmės po vazektomijos – mėlynė po operacijos, kai kuriems vyrams skauda pjūvio vietoje vieną ar kelias dienas.
– O kokie minusai ir ką dar reikėtų žinoti apie šią procedūrą?
– Vazektomija yra 11 kartų efektyvesnė už peroralinius hormoninius kontraceptikus ir 6 kartus efektyvesnė už prezervatyvo naudojimą. Deja, nėra nė vieno kontracepcijos metodo, kuris pasižymėtų 100 proc. patikimumu. Statistikos duomenimis, 1 iš 2000 vazektomijos atvejų yra nesėkmingas. Taip dažniausiai atsitinka dėl nukirptų sėklinių latakų rekanalizacijos ar kitų priežasčių.
Labai svarbu, kad 3 mėnesius po operacijos lytiniai santykiai būtų su kontracepcija. Tik atlikus spermogramą ir įsitikinus, kad joje nebėra spermatozoidų, galima pradėti džiaugtis nerūpestingu seksualiniu gyvenimu.