„Kiekvieną rytą šeštą valandą mano vyras mane pažadina ir paduoda termometrą, aš praktiškai miegodama pasimatuoju temperatūrą ir po penkių minučių termometrą atiduodu jam. Tada jis pažiūri ir padeda vieną taškelį šalia lovos visada gulinčioje mano ciklo lentelėje. Tas taškelis mums pasako, ar tą dieną mes, kaip pora, esame vaisingi ar ne“, – apie tai, kaip kasdienybėje taikomas NŠP metodas, pasakoja Natūralaus šeimos planavimo (NŠP) asociacijos vadovė Elena Kosaitė-Čypienė.
Pašnekovė atskleidžia, kad šį metodą sutuoktiniai sėkmingai naudoja jau 16 metų. „Kai pradėjome taikyti šį metodą, mudu su vyru jau turėjome du vaikus ir trečio vaikelio pradėjimą atidėjom šešeriems metams. Visą tą laiką NŠP metodas, kaip kontracepcija, mums veikė 100 proc. patikimumu, o kai nusprendėm, kad jau norime dar vieno vaiko, mums jį pradėti pavyko iš pirmo karto. Dabar jam jau devyneri, mes iki šiol visada taikom tik šį metodą ir gyvenam kuo puikiausiai“, – atvirauja ji.
Visus tuos 16 metų moteris NŠP metodikos taisyklių moko ir kitus, o per visą šį laiką, skaičiuoja ji, jau yra išmokiusi daugiau nei 1000 porų. E. Kosaitė-Čypienė apgailestauja, kad apie NŠP žinoma per mažai, yra žmonių, kurie net nėra apie tai girdėję.
„Taikydami šį metodą mes pažįstame savo kūną, abu su vyru žinome, kada esame vaisingi, o kada ne, ir pagal tai priimam sprendimą – norim, kad pastočiau, ar ne. Tačiau turiu pabrėžti, kad NŠP nėra vien tik kontracepcija. Juk visos kitos kontracepcijos priemonės yra nukreiptos tik į tai, kad moteris nepastotų. O NŠP gali būti nukreiptas ir atvirkščiai – kad moteris pastotų. Didžiausias skirtumas tarp NŠP ir kitų kontracepcijos priemonių – sąmoningumas. Naudojant populiariąsias kontracepcijos priemones sąmoningumo nereikia, žmonės tas priemones naudoja net nepažindami savo kūno“, – pristato NŠP mokytoja.
Žmonės, kurie skeptiškai nusiteikę NŠP atžvilgiu, pasak pašnekovės, linkę pasiduoti įvairiems mitams. Vienas jų – kad tai labai pasenęs metodas. „Tokiems aš visada sakau, kad tiems jų minimiems „viduramžiams“ – vos 90 metų. Pirmosios NŠP taisyklės suformuluotos apie 1930 m. ir nuo to laiko visos taisyklės buvo grindžiamos mokslu, ne taip, kaip tikraisiais viduramžiais, kada tebuvo tik spėlionės, kada gi žmonės būna vaisingi, o kada ne“, – sako ji.
Patikimiausia kontracepcija
Internetinėje Natūralaus šeimos planavimo asociacijos svetainėje skelbiama, kad NŠP – patikimiau už bet kokią kontracepcijos priemonę. Paklausta apie konkrečius duomenis E. Kosaitė-Čypienė pasidalija statistikos duomenimis ir siūlo palyginti: „Atsižvelgiant į skirtingus šaltinius, patikimumo rodikliai skiriasi. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos publikuojamoje kontracepcijos metodikoje skelbiama, kad NŠP kontracepcijos realaus vartotojo efektyvumas yra 76 proc., o idealaus vartotojo – 99,6 proc. Realus vartotojas – tas, kuris gyvena realiame pasaulyje, jis gali suklysti ir pan. Idealus – tai pačios priemonės efektyvumas. Palyginimui, geriamosios hormoninės kontracepcijos tabletės, kuri pasaulyje laikoma kontracepcijos priemonių etalonu, skaičiai kitokie – atitinkamai 91 proc. realaus ir 99,7 proc. idealaus vartotojo. Toks didžiulis NŠP skaičių atotrūkis mane verčia abejoti, ar lietuvių specialistai apskritai turi pakankamai žinių apie šį metodą, todėl aš linkusi pasitikėti ir remtis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis. Čia nurodoma, kad NŠP metodo efektyvumas <1 idealiu atveju ir 2 – realiu atveju. Idealaus atvejo skaičius reiškia, kad iš 100 tą priemonę naudojančių moterų per metus pastoja mažiau negu viena, o realaus – 2 moterys.“
E. Kosaitė-Čypienė šiuos skaičius vėlgi siūlo palyginti su pačia patikimiausia kontracepcijos priemone laikomomis hormoninėmis tabletėmis. „Pagal PSO pateiktus duomenis, idealiu atveju iš 100 per metus pastoja 0,3 moterys, o realiu atveju 7 moterys, geriančios hormonines kontracepcijos priemones. Tačiau nepamirškime, kad ir kokia efektyvi priemonė bebūtų, bet žmogus gyvena realiame pasaulyje ir tikrai tas priemones ne visada naudoja taip, kaip nurodo gamintojas. Kontraceptinės tabletės turi būti geriamos kiekvieną dieną, maždaug tuo pačiu metu, o juk būna, kad pamiršti. Neišgeri vienos tabletės – efektyvumas smarkiai smunka, o išgerti dviejų tablečių iš karto norėdama kompensuoti negali. Taigi pagal šiuos skaičius matome, kad NŠP realiu atveju pastoja 2 moterys iš 100, kai hormoninių kontraceptinių tablečių atveju – 7. Vadinasi, NŠP metodas yra efektyvesnis ir už etaloną“, – reziumuoja ji.
NŠP metodas, pašnekovės teigimu, pagal savo efektyvumo skaičius prilygsta pačiai veiksmingiausiai nedrastiškai kontracepcijos priemonei – spiralei. Spiralė yra pati efektyviausia priemonė todėl, kad ją naudojant negali būti jokių vartotojo klaidų – gydytojas spiralę įdeda ir ji veikia, sako E. Kosaitė-Čypienė.
Išmoksta greičiau nei vairuoti automobilį
Bent paviršutiniškai apie šį metodą yra girdėję tie, kam teko lankyti Bažnyčios rengiamus sužadėtinių kursus, bet vos poros privalomai išklausomų paskaitų toli gražu neužtenka. „Tiems, kas nori išmokti šį metodą taikyti savo gyvenime, aš visada pabrėžiu, kad taisykles reikia išmokti labai gerai. NŠP taisykles man patinka palyginti su Kelių eismo taisyklėmis (KET). Kai norime pradėti vairuoti automobilį, pirmiausia turime gerai išmokti KET – kitaip negalime sėsti prie vairo ir tiesiog važiuoti. Lygiai taip pat ir su NŠP. Jei norime vairuoti šeimos laivą, turim tiksliai žinoti, ką mes darome. Tik tiek, kad kol išmoksite vairuoti automobilį, jūs užtruksite ilgiau, nei įsisavinę NŠP taisykles“, – lygina NŠP mokytoja.
Asociacija organizuoja 3 dienų NŠP mokymus, dažniausiai tai būna 3 šeštadieniai, o po antro šeštadienio jau galima išmoktas taisykles taikyti savo gyvenime. Prieš keletą metų pasirodė ir specialus vadovėlis, kad NŠP taisykles būtų galima išmokti dar paprasčiau. Pašnekovė sako, kad teoriškai žmonės pagal šį vadovėlį NŠP metodo taisyklių galėtų išmokti ir savarankiškai, tačiau čia vėl kaip su mokymusi vairuoti – daug patikimiau, kai pamoko ir šalia sėdintis instruktorius.
„Pastebėjau, kad į mano pamokas ateinantys žmonės praktiškai visi būna su aukštuoju išsilavinimu ir labai dažnai atstovauja tiksliosioms profesijoms: ateina daug teisininkų, finansininkų, visai nemažai gydytojų ar farmacininkų. O pagrindinis visus šiuos žmones vienijantis bruožas yra tai, kad jie investuoja į savo poros santykius. Kartais būna, kad ateina ir viena moteris, tačiau beveik visada į kitas pamokas ji atsiveda ir vyrą“, – apie savo klientus pasakoja E. Kosaitė-Čypienė.
Nors NŠP metodas remiasi moters organizmo stebėjimu, pašnekovė akcentuoja, kad tai yra poros reikalas. „Abu poroje turi suprasti, kaip veikia mūsų bendras žmogiškas vaisingumas. Kiekvienas iš mūsų atskirai esame vaisingumo potencialas ir tik suėję į krūvą mes tampame bendrai vaisingi. O moterys į paskaitas savo vyrus atsiveda dar ir dėl to, kad nori, jog jie pažintų, kaip veikia moters kūnas. Vaisingumo sistema veikia visą žmogaus savijautą, ypač moters, nes jos vaisingumas yra cikliškas. Po mokymų dažnas vyras man sako: man atsivėrė akys! Iki tol aš taip bijodavau tų PMS, o dabar suprantu, kas vyksta su mano moterimi“, – juokdamasi kalba ji.
Vienas iš svarbiausių šio metodo privalumų, pažymi E. Kosaitė-Čypienė, yra net ne kontracepcija, o poros ryšio sutvirtinimas. „Pradėjus naudoti NŠP metodą pasikeičia bendras gyvenimas poroje, nes vyras ir moteris turi bendrą tikslą. Jie bendrauja, kalbasi apie tai, galų gale ta pati lytiškumo tema nėra lengva kiekvienoje poroje, o šiuo atveju tu kasdien gali spontaniškai apie tai imti ir kalbėti“, – kitus privalumus vardija pašnekovė.
Paklausta apie galimus trūkumus, ji sako jokių minusų išskirti negalinti, o didžiausias sunkumas ir yra tas, kad turi pirmiausia išmokti taisykles. „Pirmus du mėnesius tas stebėjimas bus kaip darbas. Apskritai pirmais metas pora turi taikyti griežtesnes taisykles. Kitas galimas sunkumas – jei pora nusprendžia, kad tai bus vienintelė jų naudojama apsisaugojimo priemonė, kai kuriomis dienomis jiems teks susilaikyti nuo lytinių santykių. Tačiau jei pora supranta, dėl ko jie tai daro, tas susilaikymas irgi išeina į naudą. Mano mokytos poros beveik vienbalsiai sako, kad dėl to lytinių santykių kokybė net pagerėja. Nes jei turi palaukti kelias dienas, po jų jau nelieka klausimo, ar aš noriu mylėtis, ar ne, ir tai savaime teigiamai veikia poros santykius“, – sako E. Kosaitė-Čypienė.
Stebi du organizmo požymius
Anot NŠP metodo mokytojos, daugelis klaidingai mano, kad šis būdas yra tas pats, kas kalendorinis vaisingų dienų skaičiavimas. Norint apskaičiuoti vaisingas dienas vien remtis kalendoriumi negalima, šalia turi būti taikomas ir visas tiksliai suformuluotų taisyklių rinkinys.
„Kalendorinis metodas remiasi fikcija, kad kiekvienas visų moterų menstruacinis ciklas trunka maždaug 28 dienas. Bet juk nėra tokių moterų, kurių visi ciklai visąlaik būtų būtent tokios trukmės. Todėl kalendorinis metodas neveikia, ir vaisingų dienų skaičiavimas pagal jį yra pasenęs mažiausiai 50 metų“, – sako E. Kosaitė-Čypienė.
Taigi šiais laikais kalendorinio metodo taikyti jau niekas nebesiūlo, vietoj jo kviečiama susipažinti su šiuolaikiniu NŠP metodu, kuris, kaip pabrėžia pašnekovė, grįstas mokslu. Mokykla, pagal kurios metodiką NŠP metodikos moko E. Kosaitė-Čypienė, vadinasi Sensiplan ir ji sukurta Vokietijoje.
„Pagal šią metodiką mes stebim du organizmo pokyčius – gimdos kaklelio gleivių ir temperatūros. Abu šiuos pokyčius stebim kiekvieną dieną ir tuomet priimam sprendimus. Stebėdami gleives nesugaištam nė vienos papildomos sekundės savo gyvenime, nes nedarome nieko papildomai, ko ir šiaip nedarytume, mes tiesiog išmokstame atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus, – aiškina E. Kosaitė-Čypienė. – Gleivės kinta priklausomai nuo to, kaip keičiasi hormono estrogeno lygis mūsų organizme ciklo metu. Kuo daugiau hormono estrogeno, tuo daugiau gimdos kaklelio gleivių ir tuo jos geresnės kokybės. Stebėdami šiuos požymius matome, kurioje vietoje yra vaisingumo zenitas.
Temperatūra rodo hormono progesterono lygį. Hormonas progesteronas atsiranda antroje mūsų ciklo dalyje. Šiuo požymiu mūsų ciklą galima padalinti į dvi dalis – iki ovuliacijos ir po ovuliacijos. Ovuliacija – tai kiaušialąstės išsprogimas iš kiaušidės. Kai kiaušialąstė išsilaisvina iš kiaušidės, lieka šalutinis ovuliacijos produktas – geltonkūnis. Tai hormono progesterono sankaupa. Progesteronas pradeda tirpti organizme ir tada pakyla jo kreivė, kuri laikosi pakilusi iki ciklo pabaigos, o ciklo pabaigoje krenta. Progesteronas truputį praplečia smulkiąsias kraujagysles ir jomis prateka daugiau kraujo, o šis iš mūsų organizmo vidaus išneša šilumą ir mes užfiksuojame tą temperatūrą. Vadinasi, antroje ciklo dalyje temperatūra būna aukštesnė nei pirmoje ciklo dalyje.“
Padeda ir pastoti
Pašnekovė atskleidžia, kad į jos pamokas ateina nemažai ir tokių porų, kurioms nesiseka susilaukti vaikų, ir šis metodas joms taip pat padeda. „Žinoma, NŠP negydo, jei yra kokių nors problemų. Tačiau tai gali padėti tas problemas pastebėti. Jei viso ciklo metu mes fiksuojame savo kūno požymius, turime labai daug informacijos. Pirmiausia pamatome, ar moteriai įvyksta ovuliacija, matome kitus rodiklius, pavyzdžiui, ar tai moteriai pakanka hormono progesterono. O viena iš dažnų nepastojimo priežasčių ir gali būti ta, kad trūksta šio hormono – apvaisinimas įvyksta, tačiau neįvyksta pastojimas, implantacija gimdoje. Kasdieniniai savęs stebėjimai tai pasako daug greičiau ir patikimiau nei atitinkami tyrimai“, – teigia ji.
Be to, pažymi pašnekovė, stebint NŠP metodo požymius pora gali sužinoti patį tinkamiausią laiką vaisingiems lytiniams santykiams. Ji pasakoja, kad kai kurios poros, atėjusios į NŠP pamokas ieškoti pagalbos, sužino, kad iki šiol tiesiog nepataikydavo mylėtis vaisingu metu.
„Tos poros, kurios jau keletą metų taiko šį metodą, taip gerai pažįsta savo vaisingas ir nevaisingas dienas, kad nusprendusios susilaukti vaiko pastoja labai greit, jau per pirmuosius ciklus“, – tvirtina E. Kosaitė-Čypienė.