– Kas yra smegenų sukrėtimas?
– Labai dažnai žmonės (taip pat ir gydytojai) painioja traumų pavadinimus – galvos sumušimas, smegenų sumušimas ar smegenų sukrėtimas. Galvos sumušimas yra kraujosruva veide, galvos plaukuotoje dalyje. Galvos smegenų sumušimas yra visai kita situacija, kai turime kraujosruvą galvos smegenyse. Galvos smegenų sukrėtimas yra situacija, kai pacientas traumos metu ilgesnį ar trumpesnį laiką būna netekęs sąmonės ir kompiuterinėje tomogramoje nematoma kraujosruvų. Jei sąmonės netekimo nebuvo, smegenų sukrėtimo nėra, net jei buvo pykinimų, vėmimų, kaulų lūžių ar net trumpalaikės amnezijos. Tai vis tiek yra galvos sumušimas. Dar vienas dalykas, kuris dažnai pasitaiko – potrauminis apkvaitimas. Pacientas po traumos kurį laiką gali nesiorientuoti erdvėje, laike – lyg kažkur eina, bet nežino kur. Tai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Bet reikėtų nepainioti sąvokų – gali būti galvos kaukolės kaulų lūžis, bet nebūti smegenų sukrėtimo. Ir atvirkščiai.
– Ką reikėtų žinoti tėvams, jei vaikas nukrito ir susimušė galvą?
– Visų pirma reikia prisiminti, kad kuo mažesnis vaikas, tuo simptomai – vangumas, silpnumas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas – greičiau pasireiškia, bet ir greičiau praeina. Iš praktikos galiu pasakyti, kad dažniausiai tėvai skundžias dėl vaiko mieguistumo ir vėmimo. Jei, susitrenkus galvą, mažylis pradėjo vemti, reikėtų būtinai pasirodyti medikams. Jei vyresnio amžiaus vaikas kokį kartą vėmė, nieko baisaus, bet jei du ar kelis kartus, jam reikia skirti infuzoterapiją, kad gautų pakankamai skysčių ir organizme nesigamintų vadinamųjų ketonų, kurie dar labiau stimuliuoja vėmimo centrą.
– Kas sukelia vėmimą?
– Galvos smegenų patinimas. Galvos smegenys, kaip ir bet kuri kita kūno dalis, ją užgavus, patinsta. Padidėja slėgis galvos viduje, atsiranda galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas. Be to, labai svarbu pats traumos mechanizmas. Jeigu vaikas krito ant keramikinių plytelių, ant betoninio šaligatvio, tikimybė susižaloti sunkiau yra didesnė. Jei ant žvirgždo, pievos, medinių grindų ar asfalto, jau tikimybė mažesnė. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį ir į aukštį, iš kurio vaikas nukrito. Jei sėdėdamas ar stodamasis stuktelėjo galvą į stalčiaus kampą, į spintelę, vargu ar bus rimtų sužalojimų. O štai krentant žaidimų aikštelėje nuo sūpynių ar karstynės, šansas susižaloti sunkiau jau yra gerokai didesnis.
– O jei kūdikis nusirideno nuo lovos?
– Kūdikiams iki metų gana dažnai pasitaiko kaukolės lūžių be jokios kitokios simptomatikos. Gali nebūti nei vėmimo, nei galvos skausmo. Vis dėlto kelių mėnesių mažylių, kritusių nuo lovos ir susilaužusių kaukolę, pasitaiko, nors gerokai dažniau jie krenta nuo vystymo lentos, padėtos ant skalbimo mašinos vonioje. Keramikinės plytelės, aukštis nemažas, – todėl tos galvytės ir traumuojamos. Vyresni vaikai patiria traumas žaidimų aikštelėje, dar vyresni važinėdami paspirtukais, dviračiais, rogutėmis, snieglentėmis. Pasitaiko, kad iš kūno kultūros pamokos atvažiuoja gavę kamuoliu į veidą ar mokykloje susitrenkia galva į galvą su draugu. Bet čia jau labai sunkių sužalojimų baimintis nereikia.
– Minėjote, kad kūdikiui gali būti kaukolės lūžis ir be jokių simptomų, iš kur tuomet tėvams žinoti, važiuoti pas gydytoją ar ne?
– Dvi situacijos: arba tėvai išsigąsta ir atvažiuoja iškart, nepaisant to, kad nėra simptomų, arba trečią-ketvirtą dieną po traumos kūdikio galvoje išryškėja minkštų audinių patinimas ties lūžio linija, kraujosruva virš kaulo. Tada tėvai puola į paniką, atvyksta į ligoninę, kur jau priėmimo skyriaus gydytoja ir be rentgeno įtaria lūžį.
– O ne per vėlu po šitiek laiko atvykti?
– Ne, nes vis dėlto tai priskiriama prie lengvesnių traumų. Be skysčių lašinimo, nuskausminamųjų, laiko ir ramybės daugiau gydymo dažniausiai nereikia. Esant sunkesnėms situacijoms vartojami kiti medikamentai, kurie mažina smegenų pabrinkimą. Kuo sunkesnė trauma, tuo didesnis naudojamų priemonių spektras iki pat chirurginio gydymo, kadangi kaukolės skliauto kaulų lūžis retkarčiais sukelia epidūrinę hematomą (kraujosruvą virš smegenų, jų kietojo dangalo). Bet didžiajai daliai, apie 90 proc. besikreipiančiųjų, tokio gydymo nereikia. Bet reikia pabrėžti, kad kuo mažesnis vaikas atvažiuoja, tuo dažniau juos guldome stebėti. Ką mes stebime? Kad vaikas būtų šalia, jei prireiktų kompiuterinės tomografijos. Tiesa, stengiamės ją daryti kuo rečiau dėl jonizuojančiosios apšvitos. Jei reikia – nuskanuojame, jei matome tam tikrų dalykų, dėl kurių reikia intensyvesnio gydymo, jį taikome.
– Ar turi traumos sunkumui įtakos, kuria galvos dalimi trenkiasi vaikas?
– Vienareikšmiškai sunku pasakyti. Ne itin sėkmingi būna kritimai ant pakaušio, kai krentama visu ūgiu ar iš aukščiau. Jei yra trauminis poveikis veidui, tikėtina, kad bus veido kaulo lūžis. Bet svarbiausia, iš kokio aukščio ir su kokia kinetine energija yra padaryta ta trauma.
– Jei vaikas prasiskėlė galvą, ar tai jau rimta trauma?
– Žaizda gali būti visiškai paviršinė, kuriai nereikia siuvimo, ir gali būti 15 cm žaizda, kurią reikės susiūti. Bet chirurgo akimis žiūrint tai nėra tokia grėsminga situacija, kaip, tarkime, pakraujavimas į smegenis. Kad ir kaip būtų, jei vaikas prasiskėlė galvą, dažniausiai tėvai atvyksta į ligoninės priimamąjį. Gydytojas nusprendžia, ką toliau daryti. Galiu nuraminti, kad į stacionarą patenka vos penktadalis besikreipiančiųjų. Keturi penktadaliai pagydomi priėmimo skyriuje. Taigi pavojingiausia, jei vaikas traumos metu praranda sąmonę. Tuomet jau nereikėtų laukti rytojaus, o iškart kviesti greitąją pagalbą.