Pakalbėsime kiek daugiau apie tas akimirkas, kai vaikų krykštavimą ir juoką keičia ašaros ir skausmas.
Dažniausiai žaidimų aikštelėse krenta ir traumuojasi vaikai nuo 5 iki 9 metų. Dažniausiai tai įvyksta darželiuose, mokyklose ar šalia jų – apie 40 proc. iš visų traumų žaidimų aikštelėse. Kiek rečiau namuose (25 proc.), viešose vietose (9 proc.) ar kitose vietose (15 proc.) Vienoje atliktoje studijoje konstatuota, kad dažniausiai ugdymo įstaigose krenta ir susižeidžia berniukai, kurie užsiima sportine veikla. Vaikų mirtingumas dėl traumų patirtų žaidimų aikštelėse yra mažas, tačiau daugiau nei pusė mirčių įvyksta namuose ir beveik trys ketvirtadaliai įvyksta dėl užsismaugimo įvairiomis virvėmis, mazgais, sūpynėmis.
Daugiausia traumų žaidimų aikštelėse įvyksta nukritus nuo sūpynių, karstyklių ir čiuožyklių. Daugiau nei 70 proc. traumų įvyksta krentant ant žemės, o tik apie 10 proc. susitrenkus į žaidimų aikštelės įrenginius. Namuose vaikai dažniausiai susižeidžia nulipant ar nušokant nuo įvairių objektų, dažniausiai tai būna sūpynės.
Jaunesni nei 5-erių metų vaikai dažniau susitrenkia galvą ir veidą, nei vyresni vaikai (49 proc. lyginant su 28 proc.) Kalbant apie lūžius, dažniausiai tarp visų amžiaus grupių diagnozuojami riešo, dilbio ir alkūnės lūžiai. Aukštis, nuo kurio nukrito vaikas, yra tiesiogiai susijęs su sunkesnėmis traumomis. Tikimybė stipriau susižeisti yra gerokai didesnė krentant nuo didesnio nei 1,5 metrų aukščio. Taip pat kone keturis kartus dažniau vaikų kaulai lūžta krentant nuo įvairių žaidimų aikštelių įrenginių, negu krentant tiesiog bėgant ar einant.
Tyrimai rodo, kad žaidimų aikštelėse labai svarbus pagrindas, nes, esant energiją sugeriančiam pagrindui, vaikų traumos būna lengvesnės, todėl būtina į tai atsižvelgti namuose įrenginėjant žaidimų aikštelę. Vaikai dažniau patiria lūžius ir galvos traumas, krisdami ant žolės negu ant smėlio. Saugiausiais pagrindais žaidimų aikštelėje aprašomi laisvo užpildo ir sintetinės gumos pagrindai. Kalbant apie laisvą užpildą, tai geriausia medžio drožlės, kurios geriau sugeria kritimą nei smėlis ar skalda. Energijos sugėrimo potencialas taip pat priklauso ir nuo pagrindo storio, todėl įvairūs guminiai pagrindai gali skirtingai sugerti energiją, todėl prieš perkant geriausia pasidomėti apie kiekvieno pagrindo specifines savybes.
Pabaigai kiek apie prevencines priemones, kurios padėtų sumažinti traumų žaidimų aikštelėse riziką:
- Žaidimų aikštelėse vengti asfalto, betono, žolės, žemės pagrindo. Geriausia naudoti laisvą užpildą: smulkintą gumą, medžio drožles ar smėlį. Po laisvu užpildu neturėtų būti kieto pagrindo, o gylis turėtų būti bent 30 cm.
- Užpildas turėtų būti bent 1,8 m spinduliu aplink žaidimų aikštelių įrenginius arba daugiau, priklausomai nuo aukščio.
- Abiejose laiptelių ar kopėtėlių pusėse turėtų būti turėklai.
- Žaidimų aikštelių įrenginiuose neturi būti įvairių aštrių kampų, išlindusių varžtų.
- Kelmai, akmenys, ar kiti kieti daiktai esantys žaidimų aikštelėse turėtų būti pašalinti.
- Žaidimų aikštelės turi būti geros būklės, prižiūrimos ir tvarkomos.
- Vaikai žaidžiantys žaidimų aikštelėse turėtų būti prižiūrimi suaugusiųjų.
Nuo visų traumų apsaugoti neįmanoma, tačiau būtina atsižvelgti į saugumo reikalavimus ir išmokyti vaikus elgtis saugiai žaidimų aikštelėse, taip sumažinant traumų riziką tiek sau, tiek ir aplinkiniams.