Nemažai traumų patiriama būtent tokiu aktyviu laisvalaikio praleidimo būdu ir kiek daugiau nei trečdalis „skeiterių“ ir riedutininkų patiria riešų traumas. Nebekalbant apie įvairius nubrozdinimus, kurie kone kasdienybė, o kur dar galvos sumušimai, raiščių patempimai ar rimtesnės traumos reikalaujančios gydymo stacionare.
Dauguma traumų įvyksta dėl kelio ar dangos nelygumų, dėl ko prarandama pusiausvyra, dėl nesugebėjimo laiku sustoti, dėl per didelio greičio ar tiesiog atliekant įvairius triukus. Nebestebina, kad dauguma pacientų priėmimo-skubios pagalvos skyriuje prisipažįsta, kad važiavo be šalmo ar apsaugų. Iš esmės traumos patirtos nukritus nuo riedlentės ar riedžio gana panašios: lūžiai, sumušimai, raiščių patempimai, galvos smegenų sukrėtimai. Visgi vaikai, važinėjantys riedlentėmis, dažniau patiria čiurnų traumas, kai riešai dažniau kenčia pas važinėjančius riedžiais. Mirtys yra labai retos ir dažniausiai susijusios su susidūrimais su motorinėmis transporto priemonėmis.
Rekomendacijos norint išvengti traumų susijusių su riedentėmis ir riedžiais (minėsiu tik riedlentes, nors tai galioja ir važinėjant riedžiais):
- Vaikai iki 5 metų neturėtų važinėti riedlentėmis. Mažesni vaikai dažniau patiria traumas, nes jų masės centras yra kiek aukščiau nei vyresnių vaikų, taip pat prisideda skeleto ir raumenų išsivystymas bei patirties stoka, įvertinant savo galimybes ir jėgas.
- Vaikai iki 10 metų neturėtų važinėti riedlentėmis be suaugusiojo priežiūros.
- Negalima važinėti riedlentėmis gatvėmis ar šalia jų.
- Negalima važiuoti riedlente laikantis už judančios kitos transporto priemonės.
- Visi važinėjantys riedlentėmis turėtų mūvėti tinkamą šalmą bei specialias riešų, alkūnių, kelių apsaugas, nes taip galima sumažinti traumų padarinius.
Visai neseniai priėmimo-skubios pagalbos skyriuje teko konsultuoti mergaitę, kuriai padovanojo riedlentę, ir ją išbandant krito, taip susilaužydama ranką. Kita dovana tikriausiai bus šalmas ir apsaugos, jeigu dar mergaitė norės važinėti riedlente, todėl dovanas rinkite atsakingai.