Kaip Delfi akcentuoja Higienos institutas, dažniausiai registruojamos mirtys nuo širdies išeminių (59,9 proc.), smegenų kraujagyslių (23 proc.) bei hipertenzinių ligų (9,3 proc.).
Šios ligos neaplenkia ir jaunesnių Lietuvos gyventojų, todėl prevencinės priemonės bei rizikos veiksnių valdymas aktualus jau nuo pirmųjų žmogaus gyvenimo dienų.
Moterys kraujotakos sistemos ligomis serga gerokai dažniau nei vyrai, ypač vyresniame amžiuje – ryškesni skirtumai tarp lyčių išryškėja nuo 55 metų amžiaus. Jaunesniame amžiuje ligotumo skirtumai tarp lyčių nėra dideli, dažnai vyrų ligotumo rodikliams esant kiek aukštesniems nei moterų.
Stebint ligotumo kraujotakos sistemos ligomis pokytį, anot Higienos instituto specialistų, nuo 2014 m. matoma didėjimo tendencija – per 10 metų rodiklis padidėjo 11 proc. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad didėjantis ligotumo rodiklis rodo didėjantį gyventojų kreipimąsi į gydymo įstaigas, dalyvavimą prevencinėse programose. Teigiamą tendenciją, komentuoja specialistai, pagrįstų didėjantis ligotumo, tačiau mažėjantis mirtingumo rodiklis – tuomet būtų galima teigti, kad anksčiau ir aktyviau diagnozavus kraujotakos sistemos ligas, anksčiau pradedamas šių ligų gydymas bei rizikos veiksnių valdymas, atitinkamai – ilgesnis išgyvenamumas bei ankstyvųjų mirčių išvengimas.
Pernai nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau moterų nei vyrų
Higienos institutas pateikė duomenis apie mirtingumą pagal lytį. Nuo kraujotakos sistemos ligų 2023 m. mirė 8 235 vyrai, iš kurių 61 proc. mirė nuo išeminių širdies ligų, 20,4 proc. – smegenų kraujagyslių, 8,5 proc. nuo hipertenzinių ligų. Vyrų mirtingumo rodiklis nuo kraujotakos sistemos ligų 2023 m. buvo 609,6/100 000 vyrų.
Moterų pagrindinė mirties priežastis taip pat išliko kraujotakos sistemos ligos. Nuo šių ligų pernai mirė 11 028 moterys, iš kurių 59,2 proc. mirė nuo išeminių širdies ligų, 24,9 proc. – smegenų kraujagyslių bei 9,9 proc. nuo hipertenzinių ligų. Moterų mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 725,2/100 000.
Instituto duomenimis, didžiausias mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis yra 75 m. ir vyresnio amžiaus gyventojų grupėje.
Pažymima, kad Lietuvos gyventojų standartizuotas mirtingumo rodiklis 2021 m. buvo 1,4 karto didesnis už ES valstybių vidurkį. Mirties priežasčių struktūra Lietuvoje ir ES valstybėse narėse skiriasi nedaug, o kraujotakos sistemos ligos išlieka dažniausia mirties priežastimi.
Standartizuotas mirtingumo rodiklis nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje 800,68/100 000 gyventojų yra vienas didžiausių tarp ES valstybių narių. Vyrų mirtingumo rodiklis nuo kraujotakos sistemos ligų (1041,27/100 000 vyrų) yra 2,5 karto didesnis, lyginant su ES vyrų vidurkiu (412,45). Moterų mirtingumo rodiklis nuo kraujotakos sistemos ligų (653,58/100 000 moterų) Lietuvoje yra 2,3 karto didesnis, lyginant su ES moterų vidurkiu (288,60).
Remiantis statistiniais duomenimis, nuo kraujotakos sistemos ligų dažniausiai miršta bulgarai, rumunai, latviai ir lietuviai. Mažiausiai atvejų registruojama Prancūzijoje. Jų mažiau ir Norvegijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Šveicarijoje, Danijoje.
Kas lemia, kad šiomis ligomis susergančių žmonių amžius jaunėja, o sergančių žmonių skaičius auga?
Kaip Delfi teigia Higienos institutas, išskiriamos pagrindinės širdies ir kraujagyslių ligų priežastys, tokios kaip rūkymas, cukrinis diabetas, padidėjęs arterinio kraujo spaudimas, nutukimas, oro tarša. Esama ir mažiau paplitusių priežasčių, tokių kaip paveldėjimas, infekcinės ar kitos ligos.
Širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymas tiesiogiai siejamas su gyvensenos (mitybos, fizinio aktyvumo, streso valdymo) įpročiais. Vertinama, kad net 80 proc. priešlaikinės mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų atvejų žmonės galėtų išvengti, pakoregavę savo gyvenimo įpročius, stebėdami, ką valgo ar geria, kiek sportuoja ir kaip valdo stresą.
Kada derėtų imtis prevencinių priemonių, siekiant sumažinti šių ligų tikimybę?
Anot specialistų, kuo anksčiau imami diegti sveikos gyvensenos įgūdžiai, tuo geriau. Galima pradėti nuo kūdikystės – natūralus kūdikių maitinimas motinos pienu yra pats tinkamiausias kūdikiui, vaikui augant palaipsniui formuojami sveikus gyvenimo įgūdžius vaikystėje, paauglystėje bei jaunystėje.
Suaugę asmenys gali savarankiškai ir sąmoningai ugdyti sveikus įgūdžius, taip pat turi įvairias pasirinkimo galimybes.
Patarimai, kaip gerinti gyvenseną
Higienos instituto specialistai ragina laikytis pagrindinių taisyklių, padėsiančių sumažinti kraujagyslių lygų riziką.
Laikykitės sveikos mitybos principų.
Daugiau dėmesio skirkite fiziniam aktyvumui.
Venkite žalingų įpročių, ypač rūkymo. Rūkant pažeidžiamas vidinis apsauginis kraujagyslių sienelės sluoksnis, todėl greičiau progresuoja aterosklerozė. Rūkalų dūmuose yra medžiagų, didinančių miokardo infarkto, staigios mirties, insulto, aortos aneurizmos ir periferinių arterijų ligų tikimybę, skatinančių vėžio atsiradimą.
Valdykite stresą sau priimtiniausiu būdu. Stresas – tai natūrali mūsų smegenų ir kūno reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Ūmus stresas gali sukelti įtampą, galvos skausmus ir skrandžio negalavimus bei nerimastingumą, tačiau šie simptomai dažniausiai praeina pasibaigus stresą keliančiai situacijai. Lėtinis stresas gali psichologiškai palaužti žmogų ir privesti prie įvairių stiprių fizinių negalavimų, netgi tokių kaip infarktas ar insultas.
Pasirūpinkite savo miego kokybe. Geras miegas yra toks, kuris atitinka žmogaus vidinį laikrodį, pailsina nervų sistemą, padeda atkurti jėgas. Miego trukmė kiekvienam žmogui individuali, priklauso ir nuo genetinių veiksnių, metų laikų ritmo, išorinių veiksnių, tokių kaip triukšmas, patalpos temperatūra, šviesa ar neįprasta aplinka. Vidutiniškai žmonės miega 8 val. per parą, bet miego poreikis priklauso ir nuo amžiaus, pvz., vyresniame amžiuje gali užtekti ir 6–7 val. Miego. Nustatyta, kad žmonės, miegantys mažiau nei 6 val., daug dažniau miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.
Stebėkite savo fizinės sveikatos rodiklius ir bendrą savijautą:
Bent kartą per savaitę sverkitės ir stenkitės išlaikyti normalų kūno svorį. Kūno masės indeksas (trumpinys KMI) (svorio (kilogramais) ir ūgio (metrais, pakėlus kvadratu) santykis) neturėtų viršyti 25 kg/m2, suaugusio žmogaus normalus KMI yra 18,5–24,9 kg/m2.
Pasimatuokite liemens apimtį – suaugusiesiems rekomenduojama: vyrams < 102 cm, moterims < 88 cm.
Pasimatuokite kraujo spaudimą: normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis 120–139 mm Hg / 85–89 mm Hg.
Gliukozės koncentracijos kraujo plazmoje norma – 3,33–6,11 mmol/l.
Sekite cholesterolio lygį. Bendrojo cholesterolio (trumpinys BC) koncentracija kraujo serume turi būti mažesnė nei 5 mmol/l, „blogojo“ cholesterolio, arba mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (trumpinys MTL-C), koncentracija kraujo serume sveikam suaugusiam žmogui neturi viršyti 3 mmol/l.
Pajutę abejones dėl savo sveikatos būklės, kreipkitės patarimo į savo šeimos gydytoją, sveikos gyvensenos ar kitą specialistą.
Jei trūksta motyvacijos savarankiškai laikytis sveikos gyvensenos principų, Higienos instituto specialistai pataria ieškoti palaikymo iš šalies, pvz., bendraminčių grupių, sveikatos stiprinimo programų, skatina dalyvauti veiklose, kurias organizuoja savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.
Žmonės apie galimas ligas pagalvoja iš anksto
Tai, kad gyventojai vis labiau rūpinasi savimi, rodo ir augantis apsidraudusiųjų nuo kritinių ligų skaičius. Įdomu, kad žmonės vis dažniau pasirūpina ir savo vaikų ateitimi.
Kaip tikina Delfi kalbinta PZU Lietuva gyvybės draudimo Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė, pastaraisiais metais draudimo nuo kritinių ligų apimtys auga nuosaikiai. Anot pašnekovės, tai tik įrodo, kad poreikis turėti draudimo apsaugas „jei kas nutiks“ atveju tik stiprėja.
„Deja, keičiasi ne tik draudimo apimtys, bet ir Lietuvos gyventojų sergamumo rodikliai. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligomis bendrai serga daugiau nei 970 tūkst. Lietuvos gyventojų (palyginimui, 2021 m. šiomis ligomis sirgo arti 914 tūkst. Lietuvos gyventojų) ir šios ligos yra vienos dažniausių“, – sako ji.
Vis dėlto, pasak I. Veličkienės, gyventojai vis dažniau siekia pasirūpinti, kad susirgus netektų jaudintis dėl finansų.
„Jei užklumpa sunki liga, kritinių ligų draudimas gali suteikti finansinę paramą“, – teigia pašnekovė.
Specialistė akcentuoja, kad draudimas neapsaugo nuo ligų – svarbiausia užtikrinti sveiką gyvenimo būdą, būti aktyviam, sveikai maitintis, vengti streso.
