– Nuo kelių metų vaikams pradeda kristi pieniniai dantukai? Nuo ko tai priklauso? Ar jei išlindo vėliau, tai ir kris vėliau?
– Maždaug 5-7 vaiko gyvenimo metais prasideda mišraus sąkandžio laikotarpis – pradeda kristi pieniniai dantukai ir dygti nuolatiniai. Dantų dygimo pradžios laikas sąlygojamas daugelio veiksnių. Pastebėta, kad vėlesnė dantų kaita dažniau pasitaiko vaikams turintiems genetinių sutrikimų, sisteminių ligų (tokių kaip rachitas, inkstų nepakankamumas, anemija) esant hormonų disbalansui. Vėlesnis dygimas taip pat būdingas vaikams, kurie gimė neišnešioti, per mažo svorio. Tačiau šiame laikotarpyje nemažiau svarbi ir visavertė mityba – esant baltymų stokai ir vaikams turintiems viršsvorio – dantų kaita dažnai būna lėtesnė. Jei pieninių dantukų dygimas buvo vėlesnis nei įprasta, tikėtina, kad ir jų kritimas bus vėlesnis.
– Kada yra tas amžius, kada tėvai jau turėtų sunerimti, kad vaiko dantys vis dar nekrenta?
– Į odontologą vertėtų kreiptis tuomet, kai dantų dygimas vėluoja ilgiau nei metus. Gydytojui atlikus rentgeno nuotraukas įvertinama dantų užuomazgų padėtis. Pasitaiko atvejų, kad pieninis dantukas taip ir nepradeda klibėti dėl nuolatinio danties užuomazgos nebuvimo ar netaisyklingos padėties žandikaulyje.
– Kaip prižiūrėti, kai išlenda pirmasis nuolatinis dantukas? Ką keisti dantų higienoje?
– Išdygus pirmiesiems nuolatiniams dantims vaiko dantų priežiūros rutinoje vis dar išlieka svarbus ir tėvų vaidmuo. Rekomenduojama, kad vaikų dantys būtų valomi padedant tėvams iki 6-7 metų. Tokio amžiaus vaikų motoriniai įgūdžiai jau pakankamai geri, tačiau dantų valymo technika dar nėra gerai įsisavinta. Todėl po savarankiško dantų valymo būtina vertinti jo kokybę, o pastebėjus nepašalinto minkšto apnašo ant dantų paviršių – pabaigti vaiko pradėtą darbą patiems. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pirmiesiems krūminiams dantims, kurių tėvai dažnai nepastebi, kadangi pastarieji išdygsta už pieninių dantukų eilės šiems dar nepradėjus kristi.
Na, o pagrindiniai dantų priežiūros principai: minkštas dantų šepetėlis, dantų pasta su fluoru (dėl jo kiekio pasitarti su odontologu, atsižvelgiant į vaiko polinkį ėduoniui); sukamieji arba šluojamieji dantų valymo judesiai bei valymas bent 2 kartus per dieną (ryte ir vakare), ne mažiau nei 2-3 minutes.
– Sakoma, kad vaikams taip pat reikėtų naudoti ir tarpdančių siūlą. Kam to reikia ir kaip išmokyti vaikus juo naudotis? Kada?
– Tarpdančių siūlas vaikų dantų priežiūroje yra toks pats svarbus kaip ir suaugusiųjų. Ypač pradėjus dygti pirmiesiems nuolatiniams dantims. Siūlo naudojimas yra reikalingas todėl, kad valant dantis vien šepetėliu, tarpdančiuose esantis minkštas apnašas nėra pilnai pašalinamas, o jame esančios bakterijos, mintančios maisto likučiais, kaip medžiagų apykaitos produktą išskiriančios rūgštį, sąlygoja kariozinių procesų pradžią. Būtent todėl pati dažniausia karieso lokacija – tarpdantis.
Vaikams patogiausia siūlą naudoti surišus kilpą, kuri tempiama tarp rankų, suimant nykščiais ir rodomaisiais pirštais. Patartina tą daryti prieš dantų valymą (geriau vakare), kad pastoje esantis fluoras galėtų geriau pasiekti švarius kontaktinius paviršius ir prireikus remineralizuoti dantų audinius. Svarbu paminėti – savarankiškas tarpdančių valymas vaikams galimas tik nuo 12 metų. Iki tol reikalinga tėvų pagalba.
– Ar gali vaikui skaudėti, kai lenda nuolatinis dantukas? Ar yra kokios nors priemonės, kaip tą skausmą numalšinti?
– Nuolatinių dantų dygimas taip pat gali būti skausmingas. Viena efektyviausių priemonių – vaistinėje įsigyjamas gelis, savo sudėtyje turintis gleivinės paviršių nujautrinantį anestetiką. Esant intensyvesniam skausmui – padėtų nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
– Jei pieninis dantis labai jau juda, ar galima jį patiems išrauti? Kaip tą daryti tinkamai?
– Esant pieninio dantuko klibėjimui vaikas dažnai junta diskomfortą, dantenų niežėjimą ir dėl tos priežasties labai dažnai ryžtasi pašalinti jį pats. Tame nėra nieko blogo. Stiprus klibėjimas reiškia pilną šaknies rezorbciją (ištirpimą), o tuo pačiu ir nuolatinio danties užuomazgos priartėjimą, pasiruošimą dygti.
– Ką daryti, jei pieninis dar neiškritęs, bet matosi, kad jau lenda (ir dažniausiai kreivai) nuolatinis?
– Tokie atvejai dažniausiai pasitaiko tada, kai pieninio dantuko šaknų rezorbcija sutrikusi, netolygi. Dalinis, o ne pilnas šaknies ištirpimas lemia tvirtą jo laikymąsi kaule, o užuomazgai sėkmingai priartėjus, prasideda dygimas net ir nesant klibėjimui. Neretai tai uždegiminių danties nervo ar jį supančio kaulo procesų pasekmė. Taip gali nutikti po ankstyvo pieninio dantuko šaknies kanalo gydymo. Norint išvengti netaisyklingos nuolatinio danties padėties dantų lanke – tokį pieninį dantuką geriau šalinti.
– Kokios dar yra dažnos bėdos šiame laikotarpyje: pieninių dantukų kritimo ir nuolatinių augimo?
– Nuolatinių dantų dygimo metu svarbiausias uždavinys – išvengti karieso. Vos išdygusio danties emalis dar nėra pakankamai mineralizuotas, todėl itin pažeidžiamas. Tėveliai dažnai pamiršta, kad svarbu ne tik gera vaiko burnos higiena, bet ir visavertė mityba. Svarbu vengti saldumynų; lipnių, ilgai ant dantų paviršių besilaikančių maisto produktų (karamelė, traškučiai); saldžių, gazuotų, su dirbtiniais kvapikliais ir dažikliais gėrimų. Mitybą praturtinti maisto produktais turinčiais kalcio ir fosforo, kurie itin svarbūs kaulų ir dantų struktūrai. Skatinti skaidulinio, rupaus maisto vartojimą, kuris svarbus savaiminiam paviršių apsivalymui.
– Jei tėvai mato, kad kažkurie nuolatiniai dantys lenda kreivai, ar tarpai tarp jų per dideli, ar dėl to nerimauti ir jau kreiptis į gydytoją ar palaukti, kol išlįs bent jau šalia esantys?
– Pirmasis apsilankymas pas gydytoją ortodontą rekomenduojamas 7-8 metų vaikams, kuomet išdygus pirmiesiems nuolatiniams dantims esama įtarimų apie netaisyklingą jų padėtį dantų lanke ar skandžio anomalijas. Gydytojas įvertins ortodontinio gydymo reikalingumą, suplanuos jo pradžią ir metodą. Ankstyva diagnostika ir gydymas dažnai daug lengvesnis ir trumpesnis.
– Daug kalbama apie silantus. Kas tai yra?
– Silantas – tai skysta medžiaga, kurios sudėtyje yra fluoro, skatinančio danties audinio mineralizaciją. Šia medžiaga rekomenduojama dengti vos išdygusių pirmujų krūminių dantų vageles, kadangi jos dar nėra pilnai mineralizuotos, dažnai gilios, sunkiau išvalomos, todėl lengviau pažeidžiamos karieso. Esant didesniam polinkiui į ėduonį – silantais gali būti dengiami ir vėliau išdygę dantys.
– Iki kelių metų visi dantys pasikeičia?
– Mišraus sąkandžio laikotarpis pasibaigia 12-13 metais. Taigi, maždaug 13 gyvenimo metais susiformuoja nuolatinis sąkandis, kuomet vaikas jau turi visus 28 nuolatinius dantis.