„Vieną dieną man pakilo temperatūra, jaučiau kvapą, skonį, todėl nieko blogo neįtariau, bet pasitarusi su vyru, nusprendžiau nuvykti į ligoninę“, – atsiųstame pranešime pasakoja dvynukių mama.
Kadangi moteris turėjo artimą kontaktą su COVID-19 infekcija užsikrėtusiu žmogumi, ligoninėje jai atliktas COVID-19 testas. „Gavus tyrimo rezultatus, paaiškėjo, kad sergu šia klastinga liga. Savijauta buvo pakankamai gera, nustojau karščiuoti, bet kad gydytojai galėtų sekti mano ir vaikelių būklę, kelioms dienoms pasilikau Kauno klinikose“, – sako Miglė.
Po apžiūros gydytojai ją nuramino, kad dvynės jaučiasi gerai. Vis dėlto praėjus trims paroms Miglei prasidėjo gimdymas. „Atsibudusi ryte pastebėjau, kad kraujuoju, – prisimena moteris. – Mane ištiko šokas, pradėjau verkti, o atėjusios slaugytojos mane iš karto nuvežė į operacinę.“
Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumo patologijos sektoriaus vadovės, gydytojos akušerės ginekologės doc. dr. Reginos Mačiulevičienės, gausus kraujavimas pacientei prasidėjo dėl COVID-19 viruso sukeltos placentos atšokos.
„Pacientei nedelsiant atlikta cezario pjūvio operacija, o ką tik gimusios dvynukės pervežtos į Neonatalogijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių, – pasakoja docentė. – Cezario pjūvio operacija pavyko sklandžiai, tačiau iki operacijos pacientė neteko daug kraujo, todėl jai atliktas kraujo perpylimas ir skirti kraujavimą stabdantys vaistai.“
Kadangi Miglė sirgo COVID-19 liga, ji mergaites pamatė tik praėjus 6 paroms po jų gimimo. „Iš karto po gimdymo aš nesuvokiau, kas atsitiko. Negalėjau patikėti, kad dėl COVID-19 ligos sukeltų komplikacijų mano dvynukės gimė neišnešiotos, – neslepia moteris. – Vyras atvažiavo aplankyti sesučių ir atsiuntė man jų nuotraukas, o aš bijojau pažiūrėti, nes tikėjausi blogiausio. Pamačiusi nuotraukas nusiraminau, nes supratau, kad mergaitės nesijaučia taip blogai, kaip aš galvojau.“
Dvynukių būklė buvo stabili, bet Naujagimių ir intensyviosios terapijos skyriuje jos praleido daugiau nei mėnesį. Elzė, kuri gimusi svėrė vos 740 gramų, čia buvo gydoma 40 dienų, o Smiltė, svėrusi 852 gramus, – 33 dienas. Neonatologijos klinikos gydytoja neonatologė Vilma Ivanauskienė teigia, kad mergaitėms buvo reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra.
„Tokiems mažiems ir silpniems neišnešiotiems naujagimiams be gydytojų neonatologų ir slaugytojų priežiūros išgyventi būtų sudėtinga, – tikina V. Ivanauskienė. – Abiem mergaitėms po gimimo taikyta deguonies terapija. Iš pradžių ji taikyta per į kvėpavimo takus įkištą vamzdelį, vėliau, kai sesutės pradėjo savarankiškai kvėpuoti, teigiamas slėgis kvėpavimo takuose buvo palaikomas specialiu aparatu.“
Šiuo metu Smiltė ir Elzė jaučiasi gerai. „Dabar Elzė sveria jau daugiau nei 1,8 kilogramus, o Smiltė – 1,9. „Jos pačios kvėpuoja ir jau net valgo iš buteliuko, – šypsosi mergaičių mama. – Nuoširdžiai dėkojame gydytojai akušerei ginekologei doc. dr. R. Mačiulevičienei, Daliai Česnavičienei, Rūtai Armaitienei, gydytojai neonatologei Vilmai Ivanauskienei ir visai Neonatologijos klinikos gydytojų komandai bei slaugytojoms už rūpestį ir išgelbėtą mūsų mergaičių gyvybę.“
Medikai ragina saugotis klastingos COVID-19 ligos, nes ji gali būti pavojinga tiek nėščiajai, tiek vaisiui, o kuo ligos forma sunkesnė, tuo didesnė rizika, kad šis virusas pakenks ir dar negimusiam kūdikiui.
„Didesnę riziką susirgti sunkia COVID-19 ligos forma turi nėščiosios, sergančios cukriniu diabetu, hipertenzija ar turinčios antsvorį, – teigia doc. dr. R. Mačiulevičienė. – Į besilaukiančios moters organizmą patekęs COVID-19 virusas gali pažeisti ne tik kvėpavimo takus, plaučius, kepenis, kraujagyslių sieneles ar kitas organų sistemas, bet ir placentą, o kartais net patekti į vaisiaus vandenis.“
Docentė priduria, kad didžiausia grėsmė vaisiui kyla dėl pablogėjusios placentos funkcijos, kai dėl COVID-19 viruso poveikio atsiranda trombai, sutrinka kraujotaka ir pačiais sunkiausiais atvejais įvyksta placentos atšoka.
„Kartais tokie pokyčiai placentoje įvyksta ir sergant lengva ar vidutine COVID-19 ligos forma. Kiekviena nėščioji, susirgusi šia liga, turėtų būti konsultuojama ne tik šeimos gydytojo, gydytojo infektologo, bet ir gydytojo akušerio ginekologo, kad jai ir vaisiui būtų atlikti tyrimai ir laiku suteikta reikalinga pagalba“, – pažymi docentė.