Vienos tiesos nėra
„Asmens sveikatos klinikos“ medicinos psichologė Danguolė Švedavičienė sako, kad vieno atsakymo į tai, kaip paplūdimiuose turi būti rengiami ar ne vaikai, nėra.
„Literatūroje rašoma, kad vaikai iki 4 metų įprastai dar nesidrovi nuogumo – šis jausmas pradeda formuotis tik vėliau. Visgi vaiko požiūrį į nuogą kūną didele dalimi lemia ir šeima. Vienose šeimose tėvai nuogumo nesivaržo ir leidžia savo atžaloms būti nuogiems, o kitose tėvai jaučiasi nesmagiai, jei vaikai vaikšto nuogi, ir nuo pat mažumės pratina juos būti su rūbeliais. Prie požiūrio į nuogą kūną prisideda ir paties vaiko individuali branda ir platesnė visuomenė, kultūra, kurios normos apibrėžia tai, kur ir kaip matomas nuogas kūnas“, – sako specialistė.
Anot jos, paprastai vaikui iki 3 metų dar yra gana sudėtinga paaiškinti, kodėl viešoje vietoje jis turi dėvėti maudymosi rūbus. Vyresni vaikai jau pradeda suprasti paaiškinimus apie socialines normas, tad patys gan noriai apsirengia. Maždaug nuo mokyklinio amžiaus jau yra įprasta, kad vaikai viešajame pliaže dėvi maudymosi rūbus.
„Svarbiausia – stebėti patį vaiką, jo reakcijas. Kaip jis jaučiasi būdamas nuogas viešoje vietoje? Kaip jis jaučiasi būdamas nuogas namuose? Ar jis nori privatumo? Ar saugiai jaučiasi? Bet kokiu atveju tėvai su vaiku turėtų kalbėtis, kuriose vietose jis gali būti nuogas (pvz., gydytojo kabinete, vonioje), kalbėti apie tai, kas gali liesti intymias vietas ir kas ne, ir paskatinti vaiką papasakoti, jei kažkas elgsis su juo netinkamai“, – sakė psichologė.
Ji taip pat pataria tėvams stebėti ir tai, kokias žinutes jie vaikui siunčia apie nuogą kūną. „Jei šeimoje tėvai gėdijasi savo nuogumo ir, pvz., vaikui įėjus į kambarį, kuriame persirenginėja vienas iš tėvų, užkluptas suaugęs sureaguoja išgąsčiu ir balso pakėlimu, vaikas gali suprasti, kad pasielgė labai netinkamai, ir tai taikyti sau. Ir priešingai – jei užkluptas suaugęs sureaguoja ramiai, įvardina, kad nori persirengti vienas, vaikas išsineša žinutę, kad kartais kitas žmogus gali norėti privatumo“, – teigė D. Švedavičienė.
Visgi, galvojant apie vaiko rengimą maudymosi rūbais, anot psichologės, reiktų atsiminti, kad paplūdimyje gali būti ir žmonių, kurie ne visai teigiamai vertina vaiko nuogumą. „Be to, pliaže žmonės paprastai gan drąsiai fotografuojasi ir fotografuoja kitus. Tad tėvai patys turėtų sau atsakyti, ar norėtų, kad jų nuogo vaiko fotografija papultų į viešą erdvę“, – sakė pašnekovė.
Infekcijos rizika nedidelė
Vis dėl to nuogas vaikas nėra vien psichologų nerimas. Kokia tikimybė, kad neapsirengęs mažylis pasigaus kokią nors infekciją? Vaikų chirurgas ir urologas Gilvydas Verkauskas pasakojo, kad dažniausiai šunų, kačių ar kitų gyvūnų išmatomis užsikrečiama per burną, todėl tėvai neturėtų per daug nerimauti dėl ant smėlio žaidžiančių savo nuogų mažylių.
„Šlapimo organų infekcijomis dažniausiai užsikrečiama savo paties nešvarumais. Pagrindinis sukelėjas – išmatų bakterijos. Tai yra – kai nekeičiamos sauskelnės, nevalomas užpakalis. O tai, kad vaikas pasėdės ant smėlio, nėra jokia problema, jei mažylis neturi kokių nors anatominių anomalijų. Tarkime, kalbant apie berniukus – neatsismaukia apyvarpė. Jei ten pritrins daugiau smėlio, infekcija ilgiau užtruks, nes baciloms tokiame uždarame maišelyje yra tinkama terpė daugintis. Lygiai taip pat ir mergaitėms“, – pasakojo G.Verkauskas.
Kad būtų išvengta negalavimų, gydytojas patarė po žaidimų ant smėlio gerai apžiūrėti vaiką ir nuplauti užsilikusį smėlį po tekančiu vandeniu.