Kiaušialąsčių ir spermatozoidų užšaldymas tampa vis populiaresnis, kai vis daugiau žmonių pirmiausia galvoja apie karjerą ir darbą. Tai suteikia finansinę laisvę pirkti nekilnojamąjį turtą, susitikinėti, tuoktis ir susilaukti vaikų jau vėlesniame amžiuje.
Vaisingumo konservavimas reiškia techniką, kurios metu užšaldomos žmogaus lytinės ląstelės (kiaušialąstės ir spermatozoidai) ir embrionai, viliantis, kad ateityje jos padės susilaukti vaikų. Dažniausiai taip elgiasi žmonės, kurie šiuo metu dar nenori turėti vaikų (bet, galbūt, norės jų ateityje) arba tie, kurie dėl ligos ar gydymo (įskaitant vėžį bei chemoterapiją) gali tapti nevaisingi.
Tai pats geriausias apsidraudimo nuo nevaisingumo būdas, suteikiantis poroms galimybę susilaukti savo pačių biologinio vaiko. Tačiau kaip tiksliai šaldomos žmogaus lytinės ląstelės?
Kodėl vyrai nusprendžia užšaldyti savo spermą?
Anot „Parents“, užšaldyti savo spermą rekomenduojama visiems vyrams, kurie nerimauja dėl savo vaisingumo ateityje. Dažniausiai tai padaryti priverčia sėklidžių ar prostatos vėžys.
Vėžio gydymas gali pakenkti spermos kokybei ir sukelti nevaisingumą.
Kitos priežastys, skatinančios užšaldyti spermą: vazektomija, kelionės, tarnyba ginkluotosiose pajėgose, lyties keitimo operacija.
Spermos užšaldymo procesas
Jeigu planuojate užšaldyti savo spermą, jums pirmiausia reikės pasidaryti kraujo tyrimus ir pasižiūrėti, ar nesergate lytiškai plintančiomis ligomis, hepatitais B ir C, ar neturite žmogaus T ląstelių limfotropinio viruso. Taip pat atliekami spermos tyrimai, kurių metų nustatomi tokie sėklos rodikliai, kaip spermatozoidų judrumas, jų kiekis, forma ir morfologija.
Anot „Fertility“, prieš spermos paėmimo procedūrą vyrams patariama 48–72 valandas susilaikyti nuo ejakuliacijos.
Vyrai taip pat turi pasirašyti sutikimą, kad jų sperma bus užšaldyta.
Tuomet vaisingumo klinikoje jie išgauna spermos mėginį. Jiems tenka masturbuotis ir surinkti spermą. Jei masturbacija yra neįmanoma, sperma paimama chirurginiu būdu.
Kai tik patvirtinama spermos kokybė, ji iš lėto užšaldoma skystame azote ir padedama saugoti ateičiai – šis procesas vadinamas kriokonservacija.
Sietlo spermos bankas rašo, kad jo metu mėginiai apdorojami ir koncentruojami į mažesnius kiekius. Tuomet jie perkeliami į mėgintuvėlius šaldymui. Kad šis procesas būtų sklandesnis, pridedama vieno junginio. Šis priedas, paprastai pagamintas iš glicerolio, reikalingas tam, kad šaldymo metu vandens kristalai nesužalotų spermos ląstelių membranų. Tuomet prasideda pats užšaldymas. Mėgintuvėliai pamažu vėsinami ir šaldomi skysto azoto garais, kol pasiekiama -175°C temperatūra. Vėliau mėgintuvėliai perkeliami į skysto azoto talpas ilgalaikiam saugojimui -196°C temperatūroje.
Kiaušialąsčių užšaldymo procesas
Kiaušialąsčių užšaldymo procesas yra sudėtingesnis negu spermos, nes norint išgauti kiaušinėlius iš kiaušidžių, reikia atlikti operaciją. Moters organizme kiekvieną mėnesį subręsta po vieną kiaušialąstę. Tačiau norint užšaldyto savo lytinę ląstelę, tenka stimuliuoti kiaušidžių veiklą, kad jos subrandintų kelias kiaušialąstes. Pradėkime nuo pradžių.
Kraujo tyrimais nustatomas moters kiaušidžių rezervas ir patikrinama, ar ji neserga infekcinėmis ligomis. Gydytojas patikrins folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) ir estradiolio koncentracijas, kad įvertintų kiaušialąsčių kokybę bei kiekybę. Šių tyrimų rezultatai leidžia prognozuoti, kaip kiaušidės sureaguos į vaisingumą skatinančius medikamentus. Gydytojas taip pat atliks tyrimus dėl ŽIV, bei hepatitų B ir C. Kad kiaušidžių funkcionavimo paveikslas būtų išsamesnis, gali būti atlikti papildomi kraujo testai ir kiaušidžių tyrimas ultragarsu.
Gydytojas paskirs kiaušides stimuliuojančius sintetinius hormonus, kad kiaušidėse subręstų keli kiaušinėliai. Nurodoma, kad vaistai ne tik stimuliuoja kiaušidžių veiklą, bet ir apsaugo nuo pirmalaikės ovuliacijos. Gydytojas atidžiai stebi moterį ir atlieka kai kuriuos kraujo tyrimus, kad pažiūrėtų, kaip jos organizmas reaguoja į kiaušides stimuliuojančius vaistus. Paprastai augant folikulams, estrogeno kiekis būna padidėjęs, o progesterono kiekis iki pat ovuliacijos būna mažas. Per kitus vizitus padaromas vaginalinis ultragarso tyrimas, kuriuo patikrinama, kaip formuojasi skysčių pilnos pūslelės, kuriose bręsta folikulai. Kai tik folikulai subręsta tiek, kad iš jų jau galima išgauti kiaušialąstes, moteriai suleidžiama žmogaus chorioninio gonadotropino, kuris padeda galutinai subrandinti kiaušinėlius.
Kiaušialąstės iš kiaušidžių ištraukiamos klinikoje pasitelkus nejautrą. Moteriai atliekama transvaginalinė, utragarsu reguliuojama kiaušidžių punkcija, kurios metu specialia adata praduriami folikulai ir išsiurbiamos jose susiformavusios kiaušialąstės. Vieno ciklo metu pavyksta išgauti iki 15 kiaušialąsčių: kuo jų daugiau, tuo didesni šansai sėkmingai susilaukti kūdikio.
Netrukus po ištraukimo kiaušialąstės užšaldomos panaudojimui ateityje – šis procesas vadinamas vitrifikacija. Anot „Very Well Family“, šiam procesui naudojamos didelės kriokonservantų ir antifrizo tirpalų koncentracijos. Užšaldymas turi būti atliekamas labai kruopščiai, nes šios cheminės medžiagos kiaušinėliams yra toksiškos. Kiaušialąstė iš pradžių patalpinama į vonelę, turinčią cukrozės, kuri padeda iš šios lytinės ląstelės pašalinti skystį (vandenį). Tuomet kiaušialąstė mažiau kaip 60 sekundžių panardinama į itin koncentruotą vonelę su antifrizu ir po to nedelsiant užšaldoma. Tuomet kiaušialąstės saugomos specialiuose kriogeniniuose šaldikliuose.