Jūratės dukra susirgo prieš porą savaičių. Staiga pakilo temperatūra, mergaitė skundėsi galvos skausmu. „Pamatavę temperatūrą ir pamatę, kad ji aukšta, davėme namie turėtų vaistų. Temperatūra nukrito, tačiau po kurio laiko vėl pakilo. Taip bandėm dukrą gydyti dieną, paskui nuvažiavome parodyti gydytojai į polikliniką. Ten padarė kraujo tyrimą, tačiau šis nieko neparodė. Mus išsiuntė toliau namie gydytis patiems“, – pasakojo Jūratė.
Moteris dukrai namie padarė greituosius COVID-19 ir gripo testus – rezultatai buvo neigiami. Situacijai nesikeičiant vilnietė vėl nuvyko pas šeimos gydytoją. „Gydytoja paklausė, ar namie darėmės testus – pasakiau, kad ir kovido, ir gripo testai neigiami. Vėl padarė kraujo tyrimą, bet šis vėl nieko neparodė. Kadangi dukrai temperatūra laikėsi jau visą savaitę ir jai visai negerėjo, gydytoja „iš lempos“ išrašė antibiotikų. Išvažiavom namo tikėdamiesi, kad vaikas pagaliau ims sveikti“, – prisiminė vilnietė.
Po kelių dienų mergaitei vėl sukilo temperatūra, šįkart dar aukštesnė, vaikas, pasak mamos, jau darėsi apatiškas išvargintas ilgo sirgimo, tad šeima nutarė nieko nebelaukusi nuvežti dukrą į Santarų klinikas. Čia netrukus buvo nustatyta, kad mergaitei – gripas.
„Aš klausiau gydytojos – kodėl jo nerodė mūsų naminis testas. Man paaiškino, kad gripo testas, ne taip, kaip įpratome prie kovido testų, nerodo taip ryškiai, reikia pakreipti tam tikru kampu, kad pamatytum išryškėjančias dvi juosteles, reiškiančias teigiamą rezultatą. Vis tik nesuprantu, kaip gripo nenustatė poliklinikoje, juk darė net du kraujo tyrimus, – svarstė Jūratė. – Santarose mums išrašė vaistų būtent nuo gripo, ir kai dukra pradėjo juos gerti, jai pagerėjo jau kitą dieną. Jei būtume gavę jų dar ligos pradžioje, dukrai nebūtų tekę tiek kankintis. O kas, jei nebūtume atvažiavę į klinikas? Man baisu net pagalvoti, kuo galėjo baigtis. Juk žmonės nuo gripo net miršta.“
Galėjo pasveikti ir savaime
Įvertinti ir pakomentuoti šią situaciją sutiko vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė.
Pirmiausia, anot gydytojos, nieko nuostabaus, kad medikai gripo diagnozės iš kraujo tyrimo nenustatė. „Kraujo tyrimas gali rodyti, kad susirgimas yra virusinės kilmės, bet koks tai virusas – nenurodo. Jis neparodytų, jei žmogus sirgtų ir kovidu, gripu ar būtų kitas virusas. Galima būtų virusą įtarti pagal klinikinius simptomus, bet dabar jie labai panašūs – ir kovido, ir gripo, ir kitų ligų. Be to, nepamirškime, kad dar kiekvienas vaikas skirtingai ir serga“, – aiškino I. Plėštytė-Būtienė.
Nenustebino gydytojos ir tai, kad mergaitei buvo skirti antibiotikai: „Kai vaikas ilgai karščiuoja, jau ilgiau nei kokias penkias dienas, daugelis gydytojų išsigąsta ir skiria antibiotikų profilaktiškai, nes yra didelė rizika, kad virusinė liga komplikuosis.“
Kalbėdama apie greituosius testus gydytoja pažymėjo, kad jie nėra labai tikslūs, o tam, kad toks testas parodytų teigiamą rezultatą, reikia atitinkamų sudedamųjų. „Turi būti pakankamai didelis kiekis viruso, o testas daromas tinkamai pagal instrukciją ir dar tinkamu metu. Jei tuo metu vaiko nosiaryklėje viruso per mažai, nieko keisto, kad testas bus neigiamas. Tačiau kitą dieną pakartojus galbūt testas jau bus teigiamas. Todėl sakyčiau, kad vos vienu namie atliktu testu nereikėtų pasitikėti, – sakė I. Plėštytė-Būtienė. – O kaip ryškiai testas parodys tas juosteles, priklausys nuo testo kokybės, nuo jo gamintojo, nuo viruso kiekio. Jei simptomai klasikiniai, tai ir testas bus teigiamas, o jei vaikas sirgo netipiškai, tai bent pirmomis dienomis jis gali nieko neparodyti.“
Gydytoja sakė, kad šis ligų sezonas – ne iš lengvųjų: „Aš net neprisimenu tokių metų, kaip šiemet, kada žmonės serga net ne vienu, o keliais virusais tuo pačiu metu. Darome testus ir matome, kad žmonės vienu metu serga ir gripu, ir kovidu. Taigi dabar visko matome, bet faktas, kad pirminėje grandyje nėra lengva nustatyti elementarias ligas, o jei tai virusinė liga, tenka tėvams paaiškinti, kad vaikas gali karščiuoti ir savaitę.“
Paklausta, ar mergaitė iš tiesų būtų greičiau pasveikusi laiku gavusi tinkamų vaistų, gydytoja svarstė: „Sunku pasakyti, ar nebūtų ir savaime pasveikusi, tiesiog vartodama daug skysčių, net be antibiotikų. Tas gripo vaistas paprastai skiriamas pirmosiomis ligos dienomis, mat pagal tyrimus jis neišgydo infekcijos, tik sutrumpina ligos trukmę ir palengvina simptomus. Virusą sunaikina tik imuninė sistema. Žinoma, jei gripo simptomai labai sunkūs, jei gresia komplikacijos, tai šitas vaistas skiriamas, tačiau didžioji dalis pasveiksta ir be jo, tad reikia vertinti, kokia yra ligos eiga.“
I. Plėštytė-Būtienė primena, kad vaikui susirgus būtina atidžiai jį stebėti, o į medikus kreiptis pamačius atitinkamus ženklus. „Svarbiausia yra ne temperatūra, o vaiko savijauta. Jeigu vaikas, nukritus temperatūrai blogai jaučiasi, jeigu dejuoja, girdite intensyvų dusulį ar kosulį, jeigu dažnas kvėpavimas ir širdies plakimas ir vaikas tikrai atrodo sergantis, tai būtina jau pirmą karščiavimo dieną kreiptis į gydytoją. O jeigu nukritus temperatūrai vaikas žvalus laksto ir griauna namus, galima laukti ir tris paras. Taigi būtina stebėti, ar vaikas turi jėgų kovoti su liga. Jei pamatote, kad vaikas atrodo pavargęs, vadinasi, jis jėgų nebeturi, tad reikia gydytojų pagalbos“, – sakė gydytoja.