Kalbant apie ūmines virusines infekcijas, pažeidžiančias virškinimo sistemą, dažniausiai minimas adenovirusas, norovirusas ir rotavirusas. Kaip atskirti, kad vaikas susirgo ūmine žarnyno infekcija, kokie yra skiriamieji kiekvieno viruso bruožai ir kada reikėtų sunerimti dėl ūminės chirurginės patologijos – visa tai aptarsime šiame įraše.
Pagrindiniai ūminės žarnyno infekcijos simptomai, nepaisant viruso rūšies:
apetito stoka (nenori nei gerti skysčių, nei valgyti);
pykinimas;
vėmimas, viduriavimas;
karščiavimas (subfebrilus arba febrilus);
pilvo skausmas;
ne simptomas, bet svarbu paminėti – kadangi tai yra užkrečiama liga, tad greičiausiai infekcija sirgs asmuo/asmenys iš artimos aplinkos (darželio, mokyklos draugai, šeimos nariai ar artimai prieš 2–3 dienas bendravusieji). Ši informacija yra labai svarbi gydytojui, padedanti diagnostikoje.
Apetito stoka, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas būdingas visiems žarnyno virusams. Šie simptomai nėra specifiški ir pagal juos įtarti infekcijos sukėlėją sunku. Vaikai vemia skrandžio turiniu, t.y. išgertais skysčiais ar suvalgytu maistu. Viduriavimas dažniausiai yra vandeningas, dažnas. Mažų vaikų išmatose gali matytis gleivių, tačiau kraujo gyslelės, grynas kraujas ar kitos priemaišos yra labai retos. Kartais galima stebėti išmatų spalvos pokyčius – išmatos tampa kito rusvos spalvos atspalvio nei normaliai arba pasidaro gelsvos, garstyčių arba net šviesiai rudos, balkšvos spalvos.
Adenovirusas
Adenovirusas dažniausiai pažeidžia ne tik virškinamąjį traktą, bet ir kvėpavimo takus. Tad, kitaip nei rotavirusas ar norovirusas, adenovirusinės infekcijos metu vaikas iš pradžių gali pradėti sloguoti, kosėti, karščiuoti, jam užguls nosį, o vėliau atsiras vėmimas ir viduriavimas. Adenovirusinei infekcijai taip pat būdingas aukštas, dažnas ir atkaklus karščiavimas (39–40 ̊C), kuris gali tęstis iki 10–14 dienų.
Rotavirusas
Šis virusas sukelia tik virškinimo sistemos simptomus, iš kurių viduriavimas tikriausiai yra dažniausias ir atkakliausias. Kaip ir adenovirusas, šis virusas taip pat sukelia aukštą karščiavimą, kurį pirmomis ligos dienomis sunku kontroliuoti net ir su antipiretikais. Vis dėlto, lyginant adenovirusą ir rotavirusą, adenoviruso sukeltas karščiavimas yra ilgesnis.
Norovirusas
Norovirusinė infekcija yra lengviausia žarnyno infekcija, pasižyminti intensyviu kelias dienas trunkančiu vėmimu, subfebrilia temperatūra ir nežymiu viduriavimu.
Pilvo skausmas ir ūminė žarnyno infekcija
Kiekvienos ūminės žarnyno infekcijos atveju vaikui skaudės pilvą. Kaip suprasti, ar tai nėra ūminio apendicito pradžia?
Ūminės žarnyno infekcijos metu pilvo skausmas dažniausiai yra spazminio pobūdžio („raižo pilvą“, „skausmas užeina ir praeina“) ir lokalizuojasi apie bambą. Jeigu vaikas daug vemia – skaudės ir epigastriumo srityje. Jeigu skaudant pilvą girdite aktyvios žarnyno peristaltikos garsus („labai gurguliuoja pilvas“, „labai daug vėjuoja“) – tai taip pat yra ženklas, kad greičiausiai vaikas serga ūmine žarnyno infekcija.
Kada reikėtų sunerimti ir pagalvoti apie ūminį apendicitą?
Kuomet pilvo skausmas stiprėja, nepaisant skiriamų vaistų, ir lokalizuojasi pilvo apačioje, dažniausiai – dešinėje pusėje. Vaikas tokiu atveju gali neleisti liesti pilvo, gulėti tik tam tikroje, mažiausiai skausmingoje pozicijoje. Mažiems vaikams ūminio apendicito atveju gana greitai ryškėja intoksikacijos požymiai: vangumas, odos blyškumas, gelsvumas. Šie simptomai indikuoja perforavusį apendiksą ir reikalauja skubaus gydymo.
Komplikacijos
Pagrindinė ir dažniausia ūminės žarnyno infekcijos komplikacija yra dehidratacija. Peroralinė rehidratacija yra efektyvus dehidratacijos gydymo būdas ir iš tiesų labiau skatinamas nei intraveninė skysčių terapija. Net jei jūsų vaikas yra stebimas Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje ar yra paguldytas į stacionarą – tai nereiškia, kad jam bus skiriama lašinė skysčių infuzija. Prižiūrint medikų komandai ir stebint būklę, vis tiek bus skatinama girdyti elektrolitinį tirpalą.
Vis dėlto, jeigu vaikas praranda daugiau skysčių nei gauna (vemdamas, viduriuodamas ir karščiuodamas) ir visiškai atsisako gerti, darosi vangus, sumažėja diurezė (šlapinasi labai mažai ir retai) – intraveninė skysčių terapija tampa būtina.
Diagnostika ir gydymas
Pagrindinis tyrimas, padedantis nustatyti viruso etiologiją, yra viruso antigeno nustatymas išmatų mėginyje. Vienu mėginiu galima nustatyti visus tris minėtus virusus. Ultragarsinis tyrimas šiai ligai nustatyti nėra reikalingas ir skiriamas, siekiant atmesti kitas galimas patologijas (tarp jų – ir ūminį apendicitą).
Ūminės virusinės žarnyno infekcijos gydymas yra simptominis. Jo metu atliekama dehidratacijos korekcija, mažinamas pilvo skausmas, rečiau – slopinamas vėmimas. Vaikams viduriavimo slopinimas nėra rekomenduojamas. Probiotikų skyrimas padeda atsistatyti normaliai žarnyno mikrobiotai. Nuo ūminės žarnyno infekcijos pasveikstama vidutiniškai per savaitę. Persirgus bet kuria iš virusinių žarnyno infekcijų, ilgalaikis imunitetas nesusidaro.
