Tėvai žavisi populiaria nemokama procedūra, apsaugančia vaikų dantis nuo galimo gedimo, tačiau odontologė turi įspėjimų

Tinkamai prižiūrėti vaikų dantis nėra pati lengviausia tėvystės užduotis – tikras iššūkis taikiai išvalyti dantis patiems mažiausiems ir sužiūrėti, ar didesnieji ir vėl slapčia nepadaugino saldumynų. Norėdami apsaugoti nuo nepageidaujamų skylučių tėvai prašo odontologų vaikų dantis padengti silantais. Ši procedūra visiškai neskausminga, jei atliekama poliklinikoje – dar ir nemokama, tad Lietuvoje tikrai populiari. Vis tik prieš ją tėvai turėtų žinoti keletą dalykų.

Į dažniausiai tėvams kylančius klausimus apie silantus atsako gydytoja odontologė Greta Vilniškytė-Kuliešė.

Kam silantai skirti?

Silantai skirti apsaugoti nuolatinius krūminius dantis ir kaplių vageles, kurias sunku išvalyti dantų šepetėliu. Silantai apsaugo šias vietas nuo apnašų kaupimosi, bakterijų dauginimosi, karieso (skylučių) susidarymo.

Silantai dedami, kai yra gilios nuolatinio danties vagelės, o tai įvertina odontologas apžiūros metu. Jei vagelės nėra gilios, o paciento dantys gerai valomi, tai silantai nėra būtini. Vis tik reguliarią profilaktinę apžiūrą rekomenduoju kiekvienam vaikui – jei neskauda, nereiškia, kad nesiformuoja kariesas. O kai jau skauda – laukia sudėtingas, ilgas ir brangus gydymas.

Kokio amžiaus vaikams silantai dedami?

Siltantai skirti vaikams, kuriems išdygsta pirmieji krūminiai dantys, t.y apie 6 metus. Juos galima dėti ir kai vaikui 8 metai – svarbiausia, kad dantis būtų nepažeistas karieso.

Kaip atrodo pati silantų dėjimo procedūra?

Tai neskausminga procedūra, danties nereikia gręžti. Svarbiausia – gerai izoliuoti dantį nuo seilių. Pirmiausia danties paviršius nuvalomas pasta ir šepetėliu, apdorojamas specialiais skysčiais ir tuomet liejamas silantas, kuris sukietinamas naudojant lempą.

Ar būna atvejų, kai silantai nerekomenduojami, ir ką dar apie juos turėtų žinoti tėvai?

Silantų negalima dėti vagelėje, kuri jau yra pažeista karieso, kad ir labai mažo. Tokiu atveju kariesą jau reikia gydyti su plombomis.

Aš visada rekomenduoju vaikams, ypač tiems, kuriems jau išdygę nuolatiniai dantys, profilaktiškai pas odontologą pasirodyti kas 3–4 mėn., nes nuolatiniai dantys dar nėra mineralizavęsi ir labai greitai genda. Kaip žinia, vaikai nėra pavyzdingi dantų valytojai, tačiau tėvai galvoja, kad vaikai jau dideli ir nereikia kontroliuoti, kaip jie valosi savo dantis. O kur dar mitybos įpročiai – retas kuris valgo tik sveiką maistą, dažnai piktnaudžiaujama lipniu, cukraus turinčiu maistu, todėl susidaro daug apnašų, jos gerai nenuvalomos, tik apvalomos. Jei dantis – dar tik mineralizavimosi stadijoje, gedimas atsiranda labai greitai, todėl jau po 3–4 mėn. galima pamatyti naujo karieso pradžią ir laiku užkirsti kelią jo didėjimui.

Silantai tikrai gali apsaugoti danties vageles, tačiau tėvai uždėję vaikams silantus per daug atsipalaiduoja – galvoja, kad dabar jau ramu, dantys nesuges. Reikia nepamiršti, kad dantį sudaro ne tik vagelės, dažnai dėl prasto dantų valymosi apnašos kaupiasi tarpdančiuose bei palei dantenas ir ten prasideda gedimai. Todėl vizitai, kad ir yra uždėti silantai, vis tiek būtini kas 3–4 mėn., mat kartu tikrinami ir silantai, ar jie neaptrupėjo.

Jei silantas aptrupėjo, jis nebehermetiškas ir po juo gali kauptis bakterijos. Tėvai gali sakyti, kad kaltas gydytojas, greičiausiai silantą blogai uždėjo, tačiau su vaikais dirbti nėra lengva, jie tikrai ribotai išsižioja, bijo, muistosi, todėl ne visada procedūrą pavyksta atlikti tobulai. Galvodama, ar dėti silantą, aš visada įvertinu paciento galimybes išsėdėti išsižiojus. Jei matau, kad nepavyks, tai silanto net nededu.