„Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, vaikų sužalojimai ir traumos yra viena didžiausių visuomenės problemų. Dažniausiai buityje susižaloja jaunesnio amžiaus vaikai, kadangi jie yra itin aktyvūs, impulsyvūs ir emocionalūs. Neretai sužalojimų priežastimi tampa smalsumas ir noras pažinti pasaulį, susipynęs su menkesniais, dar besivystančiais fiziniais gebėjimais“, – pranešime žiniasklaidai sako sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Justė Zeidotaitė.
Traumos – sunkiai išvengiamos
Pasak gydytojos, įvairios traumos vaikystėje yra praktiškai neišvengiamos, kadangi vaikai yra linkę daugiau judėti, o tai lemia ir daugiau susižeidimų. Paauglystėje traumų būna jau šiek tiek mažiau, nes paaugliai elgiasi ne taip spontaniškai, kaip mažamečiai.
„Patyrus traumą, sveikatos būklė gali būti prastesnė net ir pagydžius tam tikrus negalavimus. Jeigu trauma didelė ir rimta, po to gali būti skiriamos reabilitacijos sanatorijose, plaukimai, kineziterapijos pratimai ir kitos aktyvios, kūną tvirtinančios ir organizmo atsparumą stiprinančios, veiklos“, – sako ji.
Medikė pabrėžia, kad visgi net ir reabilitacija negali garantuoti sklandaus pasveikimo: „Svarbu, kad ir pats vaikas įdėtų pastangų ir skirtų dėmesio savo sveikatai po traumos. Reabilitacijos trukmė priklauso nuo patirtos traumos – gali trukti pusę metų, metus ar netgi dar ilgiau. Po jos vaikas turi prisitaikyti prie gyjančio kūno, sekti savo judėjimo funkciją, tam kad galėtų visiškai atsistatyti. Be to, reabilitacija tikrai neapsaugo nuo tolimesnių sužeidimų. Gyvenime susižeisti galima labai daug kartų, todėl nuolat reikia būti atsargiems.“
J. Zeidotaitė priduria, kad gana dažnai susiduria su atvejais, kai po traumų vaikai tampa jautrūs, o trauminiai įvykiai sukelia nemažai baimių. Neretai pagalbos kreiptis tenka ir pas psichologą. Susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir mažinti baimės faktorių gali padėti ir pirmosios pagalbos įgūdžių išmokimas.
Kaip elgtis patyrus traumą?
Šeimos gydytoja pabrėžia, kad kartais vaikų traumomis tėvai gali pasirūpinti ir namuose, tačiau kai kuriais atvejais specialistų apžiūra – būtina.
„Visada reikėtų atsižvelgti į traumos pobūdį: ar buvo pažeisti audiniai, ar yra kraujavimas, ar jis gausus, o gal lengvai sustabdomas? Jeigu kraujavimo sustabdyti neišeina, būtina važiuoti į skubios pagalbos skyrių. Taip pat, jeigu matoma aiški galūnės deformacija po sunkios traumos, ar prarandama sąmonė – taip pat reikėtų ten vykti. Namuose galima pagydyti įpjovimus, nestiprų kraujavimą, sumušimus, mėlynes, bet visada reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko savijautą“, – priduria gydytoja.
Medikės manymu, visiems žmonėms, o ypač tėvams, būtina išmanyti pirmosios pagalbos principus – tai suteiks ne tik didesnį pasitikėjimą, bet ir pravers ištikus nelaimei. Tarkime, įvykus tokiai gąsdinančiai traumai, kaip užspringimas, tik akivaizdžios gairės gali padėti vaikui. Tokiu atveju būtina greita tėvų reakcija. Susidūrus su kitais sužeidimais, galioja keli esminiai pirmosios pagalbos principai.
„Nusideginus ant žaizdos negalima tepti jokių preparatų, nuo nudegusios vietos taip pat nereikėtų nuimti drabužių, tiesiog palikti taip, kaip yra. Nudegimą reikėtų pakišti po kambario temperatūros vandens srove ir kviesti greitąją pagalbą arba važiuoti į skubios pagalbos skyrių, priklausomai nuo to, kokio lygio nudegimas. Įsipjovus, daug kas priklauso nuo žaizdos gylio. Jeigu žaizda švari, įsipjauta namie – galima nuplauti paprastu arba distiliuotu vandeniu ir užklijuoti pleistrą arba aprišti tvarsčiu. Jeigu kraujavimas nesustoja, gali reikėti siūti, tad būtina važiuoti į ligoninę arba kviestis pagalbą“, – sako medikė.
Kaulų lūžiai – dažniausi
Gyvybės draudimo bendrovės „SB draudimas“ vadovas Saulius Jokubaitis pabrėžia, kad vaikų traumų neišvengiamumas atsispindi ir draudimo išmokų statistikoje. Praėjusiais metais beveik 30 proc. išmokų už traumas sudarė išmokos būtent dėl vaikų traumų.
„Bendrovė draudimo žaloms padengti išmokėjo išmokų, kurių vertė siekia 0,65 mln. eurų. Kone pusė šių išmokų buvo sumokėta už traumas. Išmokos dėl vaikų traumų siekia beveik 62 tūkst. eurų“, – pasakoja jis.
Pasak S. Jokubaičio, dažniausiai pasitaikančios traumos kasmet išlieka tos pačios: „Tiek praėjusiais, tiek šiais metais dažniausios traumos kartojasi – kaulų lūžiai ir minkštųjų audinių sužalojimai. Plaštakos ir pėdos kaulų lūžiai – dažniausi, taip pat ne retai pasitaiko dilbio ir blauzdos kaulų lūžiai. Kalbant apie minkštųjų audinių sužalojimus, paplitusios įvairios žaizdos, čiurnos sąnario, raiščių, sausgyslių ir raumenų patempimai ir plyšimai.“
Jam antrina ir J. Zeidotaitė, sakydama, kad nukritus dažnai būna neaišku, ar kaulas lūžo, ar pažeisti kiti vidiniai audiniai. Jeigu vaikui labai skauda (kaului lūžus skausmas nepraeina) ir matoma galūnės deformacija, iškart reikėtų važiuoti į skubios pagalbos skyrių, nes tik ten gali būti atlikti tyrimai, o galūnė – atstatyta į reikiamą vietą.
„Nikstelėjimo atveju skauda mažiau, galūnės patinusios ne itin smarkiai, nėra jaučiamas nuolatinis skausmas – jis silpnėja. Tokiu atveju užtenka galūnę pašaldyti ir palaikyti ramiai – skausmas ir patinimas turėtų praeiti, dėl papildomo ištyrimo galima kreiptis į šeimos gydytoją. Sumušimą reikėtų šaldyti intervalais, kas dvi valandas, arba pašaldyti dvidešimt minučių ir daryti tokio pat ilgumo pertrauką, nes audiniai negali būti peršaldyti. Šaldyti yra tikslinga iškart arba nepraėjus daug laiko po susitrenkimo“, – patarimais dalijasi gydytoja.