Bėrimas – ne ankstyvos stadijos simptomas
Apklausa parodė, kad net 82,3 proc. tėvų, turinčių jaunesnius nei 5 metų amžiaus vaikų, ankstyviems meningokokinės infekcijos simptomams priskiria bėrimą raudonomis dėmėmis. Vadinamasis hemoraginis odos bėrimas ( jis nustatomas prie išbertos odos vietos prispaudus skaidrų švarių stiklą, pavyzdžiui, stiklinę – oda aplink bėrimą pabąla, bet bėrimas vis tiek neišnyksta) iš tiesų yra specifinis meningokokinės B tipo infekcijos požymis. Tačiau jis pasireiškia, kai liga jau yra įgavusi pagreitį – šis simptomas reiškia, kad paciento gyvybei jau gresia didelis pavojus.
Anot medikų, vienas iš svarbiausių simptomų – aukšta temperatūra. Tiesa, nereikėtų manyti, kad jei vaikui, davus vaistų, ji nukrito, tai ne meningokokinė infekcija. „Jei karščiuojančiam vaikui duosime tinkamą vaistų nuo temperatūros dozę, ji suveiks net ir užsikrėtus meningokokine infekcija, todėl, jei temperatūra nukrito, būtų klaidinga atsipalaiduoti“, – sakė E.Šopytė.
Apklausa parodė, kad daugiau nei 40 proc. tėvų klaidingai mano, jog meningokokinė B tipo infekcija progresuoja per 3 valandas. Iš tiesų susirgimas progresuoja per 24 valandas. Šį laikotarpį būtina stebėti vaiką ir ligos progresą. „Per pirmas 3 valandas nuo sukarščiavimo tyrimai neparodys, kokia liga vaikas susirgo. Tėvams svarbu nepanikuoti, pasirūpinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių – būtent jų trūkumas palaiko aukštą arba netolygią, „šokinėjančią“ temperatūrą. Kai karščiavimas atslūgsta, tėvų užduotis yra pasirūpinti, kad vaikas atsigertų ir pavalgytų. Svarbu stebėti, ar vaistais numušus temperatūrą, savijauta pagerėja, ar atsiranda apetitas, ar nešąla galūnės, reikia nuolat apžiūrėti, ar ant kūno nėra bėrimų. Jei vaiko būklė tėvams kelia nerimą, į medikus reikėtų kreiptis praėjus 4–5 valandoms po pirmo sukarščiavimo – tuomet tyrimai jau galėtų parodyti karščiavimo priežastį“, – pataria gydytoja V.Žilinskaitė.
Šąlančios galūnės karščiuojant – vienas iš simptomų
Kiti apie negailestingą infekciją įspėjantys požymiai yra mažiau žinomi, bet taip pat labai svarbūs. Vieni tokių yra šaltos galūnės, galvos skausmas ir vėmimas. Tiesa, ne visi (ypač maži vaikai) gali aiškiai pasakyti, kad jiems skauda galvą, todėl būtina stebėti mažylį ir fiksuoti visus jo savijautos pokyčius.
Dar vienas simptomas, kuris yra tipinis šiai infekcijai – kaklo surakinimas. Kai kurie tėvai žino, kad vienas iš būdų, kaip patikrinti, ar jau verta sunerimti, paprašyti vaiko su smakru prisiliesti prie krūtinės (kaip įmanoma stipriau palenkti galvą į priekį). Užsikrėtus meningokokine B tipo infekcija, tą padaryti sunku. „Suaugusio žmogaus galima paprašyti, kad jis atsipalaiduotų, ir pakelti jo galvą. Kūdikiui to nepasakysi, nes jis muistosi ir kartais pats įtempia kaklo raumenis. Dėl to tėvai dažnai suklysta. Bet tikrinti šitokiu būdu tikrai galima ir, jei tik tėvai tą žino, puiku. Tik, kaip jau minėjau, dažnai suklaidina paties vaiko priešinimasis tą padaryti. Kaklo surakinimas yra tikslus požymis, bet sunku jį patikrinti patiems tėvams“, – sakė šeimos gydytoja.
Kitas simptomas – šąlančios galūnės. „Galūnės, esant šiai infekcijai, šąla dėl dviejų priežasčių. Kai kyla temperatūra, organizmas prisitaiko prie karščiavimo ir nukreipia visą temperatūrą į svarbiausius organus. Todėl net ir prie kitos bet kokios infekcijos galūnės ima šalti. Meningokokinės infekcijos atveju galūnės šąla dar ir dėl esančio sepsio – tai yra kraujo užkrėtimo, kuris sutrikdo mikrocirkuliaciją. Pėdos ir delnai būna tikrai labai šalti, kartais jų oda tampa net marmuruota. Bet vien tuo pasikliauti nedrįsčiau, nes yra žmonių, kurių rankos nuolat šaltos. Tai gali būti nebent vienas iš požymių“, – sakė E.Šopytė.
Medikė pasakojo, kad pats meningokokas nesukelia nei slogos, nei kosulio, bet prikimba prie žmogaus, kurio nusilpęs imunitetas. „Jei vaikas sloguoja, kosti, jam pasigauti meningokokinę infekciją bus daug lengviau. Tokiu atveju sloga ir kosulys niekur nedings, bet pati iš savęs infekcija tokių dalykų nesukelia“, – tvirtino pašnekovė.
Anot statistikos, Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal sergamumą gyvybei pavojinga B tipo meningokokine infekcija – didžiausia rizika ja susirgti yra vaikams iki penkerių metų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje kasmet šia liga užsikrečia apie 80 žmonių, o kas 10 užsikrėtęs miršta. Šiemet Meningokokinė B tipo infekcija jau pasiglemžė 3 gyvybes. Jeigu vaikas nepaskiepytas, labai svarbu mokėti atpažinti ankstyvuosius ligos simptomus, kad ligą būtų galima laiku diagnozuoti.
Patikimiausia prevencija – skiepai
Net ir taikant moderniausias gydymo priemones, mirštamumas nuo šios ligos yra labai didelis, o pasveikusieji patiria sunkių ir ilgalaikių liekamųjų reiškinių, tokių kaip galūnių amputacijos, smegenų pažeidimai, klausos praradimai.
Patikimiausia meningokokinės B tipo infekcijos prevencijos priemonė, pasak medikų, yra skiepai. Apklausos duomenys rodo, kad tai žino 78,4 proc. visų apklaustųjų ir 87,3 proc. tėvų, kurių vaikai jaunesni nei 5 metų amžiaus bei 96,7 proc. motinystės atostogose esančių mamų. Tiesa, daugelis tėvų baiminasi dėl šio skiepo ir galimų komplikacijų.
„Tai, kad skiepai sukelia autizmą, yra mitas apie visus skiepus ne tik nuo meningokokinės B tipo infekcijos. Šis mitas kilo po to, kai dar 1990 kažkelintais metais vienas gydytojas iš UK sufabrikavo tyrimą, kuriame buvo vos 12 tiriamųjų, ir pabandė įrodyti, kad MMR (tymų+raudonukės+kiaulytės) vakcina sukelia autizmą. Straipsnis apie šį tyrimą buvo paneigtas. Dabar įrodyta, kad skiepai neturi jokio ryšio su autizmu, bet antivakcerių judėjimas vis dar remiasi šiuo straipsniu. Dėl to kenčia visi skiepai, o pasaulyje daugėja ligų, kurios kažkada jau buvo pamirštos“, – teigė gydytoja E.Šopytė.
Šiemet valstybė ėmėsi priemonių nuo meningokokinės B tipo infekcijos apsaugoti kūdikius – nuo liepos 1 d. į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukta vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos. Nemokamai pradėti skiepyti vaikai, gimę nuo 2018 m. gegužės 1 d. Tiesa, tai nedidelė dalis vaikų, patenkančių į didžiausios rizikos grupę. Vyresnių vaikų tėvai turi galimybę apsaugoti savo vaikus paskiepydami juos savo lėšomis.
ULAC duomenimis, šiemet sausio-liepos mėnesiais savomis lėšomis nuo meningokokinės B tipo infekcijos pasiskiepijo 10 321 asmuo. Lietuvoje skiepijimai nuo meningokokinės B infekcijos pradėti 2014 m. – nuo to laiko savomis lėšomis paskiepyta per 46 000 žmonių. Kiekvienais metais pasiskiepijusių asmenų skaičius didėja.
Apklausa paskatino iniciatyvą „Vaiko ateitis – mano rankose“
Atlikta gyventojų apklausa paskatino surengti ir šviečiamąją iniciatyvą „Vaiko ateitis – mano rankose“. Ja siekiama atkreipti tėvų ir globėjų dėmesį į tai, jog svarbu gilinti žinias apie meningokokinę B tipo infekciją bei naujausias ligos prevencijos galimybes.
Prie iniciatyvos prisijungusios visuomenėje žinomos mamos – Ineta Puzaraitė-Žvagulienė, Vaida Rimiškienė, Renata Jampolskė – įsiamžino nuotraukose su savo vaikais. Iniciatyvoje dalyvaujančios šeimos supranta, jog vaikai patys rinksis savo ateitį, tačiau svarbiausia, kad šios pasirinkimo galimybės neatimtų liga. Mamos rankose yra galimybė pasirūpinti ligos prevencija ir apsaugoti savo vaiką.
Prie šviečiamojo projekto taip pat prisijungė Berta Garuckė (tinklaraštis „Cukrinis avinėlis“), Ieva Arnauskienė (tinklaraštis „Two makes six“), Donata Juškė (tinklaraštis „Ponas Leonas“), Anastazja Ulanovska (tinklaraštis „Medvilniukas“), Rūta Mackevičiūtė (lietuviško mados prekės ženklo „Coocoomos“ kūrėja“).