Kaip tvirtina Inovatyvios dermatologijos centro gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė, dažniausi šiandienos vaikų odos susirgimai – tai egzema, atopinis ar kontaktinis dermatitas, alerginiai bėrimai, įvairios virusinės odos infekcijos, tokios kaip karpos ar užkrečiamasis moliuskas. Pastarosios bėdos dažniau pasireiškia ikimokyklinio amžiaus vaikams, tuo tarpu paauglius paprastai vargina spuogai (aknė). Beje, pastebima, tendencija, kad spuogai ties brendimo pabaiga nebepasibaigia kaip anksčiau, jais skundžiasi vis daugiau suaugusiųjų. Dar labai dažna ir gana rimta odos bėda, būdinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems – tai odos sausumas. Sausą odą turi absoliuti dauguma lietuvių.
Kas kaltas?
Dalis aukščiau išvardintų ligų, dermatitų, yra laikomos lėtinėmis, pasireiškia bėrimais, paraudimu ir niežuliu. Vieni žmonės kai kuriuos iš šių negalavimų, pavyzdžiui, atopinį dermatitą „išauga“ paauglystėje, kiti su jais taikstosi visą gyvenimą. Kodėl taip nutinka, kaip ir į klausimą, kas būtent sukelia minėtas odos bėdas, anot I. Kisielienės, vieno tikslaus atsakymo nėra.
„Spėjama, kad didžiausią įtaką vienu ir kitu atveju turi individualus žmogaus imunitetas. Ne mažiau reikšminga yra ir genetika, aplinkos faktoriai, tokie kaip užterštas oras, mitybos įpročiai, nuolat patiriamas stresas, antibiotikų ir kitokių vaistų vartojimas, intensyvus įvairių prausiklių, chemikalų, sintetikos naudojimas, pernelyg sterili aplinka, taip pat (ne)tinkama higiena bei kasdienė odos priežiūra“, – pasakoja gydytoja dermatovenerologė.
Ką reikėtų žinoti apie problematiškos odos priežiūrą?
Gydytojos I. Kisielienės tvirtinimu, kad vaiko oda problematiška, paprastai pastebima kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje. Jokiu būdu nereikėtų į tai numoti ranka, manyti, kad viskas susitvarkys savaime. Verta pasikonsultuoti su gydytoju specialistu, jis padės pasirinkti specialias odai prižiūrėti skirtas priemones.
Jei vaiko oda sausa, o devynių iš dešimties mažylių oda bus būtent tokia, tuomet ją labai svarbu drėkinti specialiais drėkinamaisiais kremais ar losjonais. Šiomis priemonėmis visą vaikučio odą reikėtų spėti ištepti per tris minutes po maudynių. Maudyti kūdikį ar mažą vaiką geriausiai kas antrą ar trečią dieną, vandenį reikėtų rinktis šiltą, ne karštą, mat šis dar labiau sausins odą. Patartina maudynėms rinktis sausai odai skirtus prausiklius, be muilų, dažų ar kvapų, į vonią pilti specialaus aliejaus ar odos minkštiklio. Ypač sausas kūno vietas, o jų šaltuoju metų sezonu, kai patalpose yra įjungtas centrinis šildymas, kuris itin sausina orą, paprastai padaugėja, drėkinamuoju kremu galima patepti ir pakartotinai.
„Jei odoje yra pažeidimų, nuokasų, būtina naudoti specialų gydomąjį tepalą, kuris nuslopins uždegimą. Tokį tepalą taip pat turėtų skirti tik gydytojas, tiksliai įvertinęs odos būklę. Kad mažylis nenusikasytų, patartina kuo trumpiau karpyti jo nagučius, guldant nakties miegelio, apvilkti prigludusią pižamą ar net apmauti pirštines. Geriausiai vaiką rengti natūralaus pluošto drabužiais, vengti sintetinio ar vilnonio pluošto“, – patarimų negaili medikė.
Į ką kreipti dėmesį, renkantis kosmetikos priemones?
Jei kosmetika reikalinga vaikams iki trejų metų, I. Kisielienės patarimu, reikėtų rinktis specialią vadinamąją dermokosmetiką, kuri skirta būtent tokio amžiaus mažyliams. Tokioje kosmetikoje nebus kvapų, dažančių medžiagų, parabenų, su ja paprastai yra atliekami didesnės ar mažesnės apimties klinikiniai tyrimai, bylojantys, kad priemonė yra saugi ir nekenksminga jautriai vaiko odai.
Atsargiai reikėtų žiūrėti ir į vadinamąją natūralią kosmetiką – būtina nepamiršti, kad kai kurie natūralūs, augalinės kilmės produktai gali išprovokuoti stiprias alergines reakcijas, kontaktinį dermatitą. Budresniems reikėtų būti, jei kosmetikos sudėtyje yra propolio, medetkų, jazminų, levandų, mėtų, arbatmedžio ekstraktų, nes klininiuose tyrimuose jie išskiriami, kaip medžiagos galinčios dažniau sensibilizuoti („alergizuoti“)
Gydytoją papildo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė. „Be jokios abejonės būtina atidžiai skaityti etiketes. Dauguma šiandieninių mamų, pirkdamos kosmetiką vaistinėje, būtent taip ir daro – studijuoja sudedamąsias išsirinkto kremo, losjono ar prausiklio dalis. Toks požiūris labai džiugina. Jei kas neaišku, jei abejojama dėl vieno ar kito ingrediento, visada galima pasiklausti, pasikonsultuoti“, – teigia vaistininkė.
Anot pašnekovės, mamoms, auginančioms vienokių ar kitokių odos bėdų turinčius vaikus, nuolatos kyla įvairių klausimų.
„Kartais suabejoja net tos, kurios augina kelis vaikus, tačiau amžiaus skirtumas tarp jų nemažas. Natūralu, kad per kasdienius rūpesčius daug kas pasimiršta. Jei pastebime, kad mūsų, vaistininkų žinių nepakanka padėti mamai rasti atsakymą į jai rūpimą klausimą, visada patariame kreiptis į gydytoją specialistą, kad jis tiksliai įvertintų odos būklę ir padėtų pasirinkti tinkamiausią kosmetikos priemonę“, – tvirtina I. Sauserytė.