Tad kaip išmokyti atžalas suvokti pinigų vertę? Kaip turėtų atrodyti pirmieji žingsniai, pradedant mokyti vaikus taupyti ir kokie metodai veikia geriausiai? Savo sukaupta patirtimi šioje srityje ir patarimais atsiųstame pranešime dalijasi finansinio raštingumo specialistas, tinklaraštininkas S. Urbonas.
Specialistas teigia, kad per savo finansinio raštingumo mokytojo patirtį ne kartą teko susidurti su, atrodytų, neįtikėtinais dalykais. „Ar žinote, kad bent du studentai iš dešimties, atvykę mokytis į didžiuosius miestus, palikę šiltus namus, labiausiai nustemba dėl to, kad maistas kainuoja? Bijau pagalvoti, kaip ir kokiame burbule jie nugyveno visus 18 savo gyvenimo metų“, – mintimis dalijasi S. Urbonas.
Tiesa, pats būdamas trijų vaikų tėčiu, S. Urbonas tvirtina, kad šiuolaikiniai vaikai vis dėlto apie finansus žino gerokai daugiau, nei vaikystėje žinojo jo kartos atstovai. „Jie turi internetą, todėl turi ir daugiau žinių, ir lygiavertiškai daugiau grėsmių. Bet vis dar galvoju, kad tai labai mažai paliesta tema“, – tvirtina mokytojas.
Todėl tam, kad tėvams būtų lengviau mokyti vaikus finansinės atsakomybės, S. Urbonas pateikia 10 patarimų, padėsiančių nepasimesti finansų labirintuose.
1. Nebijokite kalbėtis apie pinigus. Konkretaus amžiaus, nuo kada reikėtų pradėti mokyti vaikus finansinio raštingumo, nėra – apie pinigus reikia imti kalbėti tuomet, kai vaikams jie tampa įdomūs. Tėvai turėtų pradėti kalbėtis su vaikais apie pinigus nuo pirmo vaiko klausimo apie juos. Lietuvoje pinigų tema, kaip ir lytiškumo temos, šeimose dažnai užrakintos po keliomis spynomis. Ir tikrai ne todėl, kad vaikams to nereikėtų žinoti. Dažniausiai todėl, kad tėvai patys bijo apie tai kalbėti, nes neturi žinių ir užaugo šeimose, kuriose pinigai buvo tik suaugusiųjų reikalas. Tačiau vaikai turi pažinti pinigus, turi suprasti, kas yra šeimos biudžetas, turi žinoti, kad maistas ir viskas šioje Žemėje turi savo vertę.
2. Išnaudokite lietimo pojūtį. Ne paslaptis, kad patys mažiausieji viską pažįsta per lietimą. Todėl reikia nebijoti leisti vaikams pažaisti su monetomis, papasakoti apie jas, suteikti galimybę mokytis atskirti jų spalvas, dydžius, tekstūras.
3. Į pagalbą pasitelkite žaidimus. Vėlesniame amžiuje pinigams pažinti jau galima pasitelkti įvairius žaidimus. Pats geriausias žaidimas išmokti skaičiuoti pinigus ir suprasti jų vertę yra parduotuvė. Taip pat galima žaisti kavinę, SPA, kirpyklas – tokių žaidimų metu vaikai labai daug išmoksta ir sužino apie pinigus.
4. Nepamirškite kiaulės taupyklės. Dar vienas dalykas, ką verta pradėti daryti prieš einant į darželį, tai susikurti taupyklę. Jei dar neturite tokios, pasidarykite tris iškart. Taupyklę smulkmenoms, taupyklę svajonėms ir taupyklę aukojimui. Taip vaikas mokysis ne tik taupyti, bet ir turės galvoti, kaip paskirstyti savo pinigus.
5. Rodykite tinkamą pavyzdį. Vienas svarbiausių dalykų, kurio turėtų nepamiršti tėvai – tai gero pavyzdžio rodymas vaikams. Kalbėkitės su vaikais apie taupomus pinigus kelionei, atostogoms ar kokiam nors svarbiam pirkiniui. Net galite leisti jiems pagal savo galimybes prisidėti prie santaupų.
6. Raginkite norus nupiešti. Tam, kad atsirastų motyvacija taupyti, pirmiausia galite pasiūlyti vaikams savo norus nupiešti ant lapo. Paskatinkite juos nusipiešti tai, ką norėtų nusipirkti, patirti ar išbandyti už savo santaupas.
7. Surenkite eksperimentą. Duokite vaikams užduotį surašyti reikiamų produktų sąrašą savaitei ir nuėjus nupirkite tik tai, ko jiems, rodos, trūko žiūrint į tuščią šaldytuvą. Tuomet, grįžus iš parduotuvės ir supirkus tik tai, ką jie buvo surašę, stebėkite vaiko akis, kai jis suvokia, kad nupirktas batonas su „Nutella“ nelabai išmaitins juos visą savaitę.
8. Finansines atsakomybes didinkite palaipsniui. Pirmieji kišenpinigiai tikrai neturėtų būti dideli. Vėliau jie gali augti kartu su vaiko finansiniu sąmoningumu. Tai lyg vaiko biudžetas, kurį jis valdo. Sakykime, einate į parduotuvę ir nuperkate vaikui saldainį. Arba galite sutarti, kad saldainio neperkate, o tam skiriamą biudžetą duodate vaikui ir jis pats tampa atsakingas, ką daryti su pinigais, skirtais saldainiams. Vėliau prijungiate dar atsakomybių. Pavyzdžiui, duokite mėnesinį draugų gimtadienių dovanų biudžetą, kurį vaikas turi paskirstyti pats. Taip auginsite vaiko atsakomybes, pinigų valdymo suvokimą ir ruošite jį suaugusiųjų pasauliui.
9. Leiskite klysti. Jei kalbėsime apie tai, ar leisti vaikui jo pinigus „taškyti“ kaip jis nori, ar riboti, šioje vietoje labai svarbu leisti praradimus patirti savo kailiu. Pavyzdžiui, nusiperkant brangų žaislą ir po savaitės suprantant, koks jis nereikalingas ir atėmė visus sunkiai sutaupytus pinigus. Žinoma, kalbėti reikia ir pasakyti savo nuomonę privalote, bet jokiu būdu nereikia drausti, nes geriau vaikystėje prisidaryti finansinių klaidų, nei suaugus bandyti mokytis su kur kas brangesniais dalykais.
10. Išnaudokite naujųjų technologijų teikiamas galimybes. Pastaruoju metu vis daugėja būdų išmaniai mokytis finansinės atsakomybės, atsiranda programėlių, padedančių lengviau perprasti finansinius ypatumus, tad būtų neprotinga neišnaudoti jų teikiamų galimybių. Vienas iš variantų – vaikų finansiniam raštingumui ugdyti skirta „Poklet“ programėlė, kuri leidžia vaikams mokytis taupyti ir savarankiškai spręsti, kur leisti pinigus. Tai gali puikiai pakeisti ir kiaulę taupyklę bei grynuosius pinigus. Su programėle susieta mokėjimo kortelė suteikia vaikams galimybę atsiskaityti parduotuvėse, o tėvai gali sekti visas vaikų atliekamas pinigines operacijas. Programėlėje gausu ir užduočių, padedančių susikrauti tvirtą finansinių žinių pagrindą bei patarimų tėvams, kaip su vaikais reikėtų kalbėtis apie pinigus.
Viską reziumuodamas S. Urbonas pabrėžia, kad svarbiausia – nustoti galvoti, jog pinigai yra tik suaugusiųjų reikalas. Viskas, ko reikia, norint pasirūpinti vaiko finansinio raštingumo kelio pradžia – įsijungti internetą, kuriame bus galybė informacijos ir būdų, padėsiančių kartu su savo vaikais augti finansų pasaulyje.