Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas: kaip jį atpažinti ir su juo gyventi?

Stipriai elgesį veikiantis aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) pakankamai dažnas ir tarp vaikų, ir tarp suaugusiųjų. Juo domimasi vis labiau, nes neretai tai tampa pašlijusių tarpusavio santykių, blaškymosi, žemos savivertės priežastimi. Nors išgydyti ADS neįmanoma, yra būdų, kaip padėti šį sutrikimą turintiems vaikams, paaugliams, suaugusiesiems jį atpažinti savyje ir kituose, jį valdyti, su juo gyventi.

Apie šiuos būdus, požymius, ypatumus, suvaldymą ir prisitaikymą Sostinės vaikų ir jaunimo centro „Hobiverse“ organizuotame mokymų ciklo „Saugi vaikystė“ vaikų ir jaunimo aktyvumo ir dėmesio sindromo įveikos temai skirtame seminare pasakojo psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) – vienas iš dažniausių neuroraidos sutrikimų, paplitęs visose tautose ir kultūrose. Jį turi apie 8–12 % vaikų ir paauglių. Tiesa, ilgainiui dalis jų šį sutrikimą „išauga“ (išmoksta ilgesnį laiką išlaikyti dėmesį), tačiau 2 atvejais iš 3 (~65 %) jaučia ADS požymius/pasekmes ir suaugystėje.

Anksčiau buvo galvojama, kad ADS labiau būdingas berniukams. Tačiau pastebėta, kad mergaitėms jis tiesiog pasireiškia kiek kitaip – ne taip ryškiai ir jos „dažnai praslysta nediagnozuotos“. „Atrodo, mergaitės ramiai sėdi pamokose, neplepa, netriukšmauja, tačiau dažnai užsisvajoja ir mintimis nuklysta kažkur toli“.

Kaip atpažinti ADS?

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas – pakankamai rimtas ir į jį reikėtų atkreipti dėmesį, įsitikinusi D. Mickevičiūtė. Pasak specialistės, ADS turintys vaikai dažnai yra kitokie – jie neklauso tėvų ir ramiai nenusėdi pamokose: nuolat plepa, muistosi, žaidžia, pameta mintį ir praranda susidomėjimą, užmiršta, kas užduota namų darbų, ir jų neparuošia, gauna daug mokytojų pastabų… Dėl to dažnai atsiranda mokymosi spragų ar sutrikimų ir bendravimo sunkumų, gali slėgti menkavertiškumo ir kaltės jausmas, gniuždantis „supratimas“, kad esu nieko vertas. Šiam sutrikimui taip pat būdingas impulsyvumas – didesnė nelaimingų atsitikimų rizika ir dažnesni įsivėlimai į muštynes.

Kas būdinga ADS?

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimui būdingos trys stambios simptomų grupės:

• hiperaktyvumas,
• impulsyvumas,
• dėmesio sutrikimas.

Kiekvienu atskiru atveju gali pasireikšti tik vienos grupės, dviejų, arba visų trijų grupių simptomai.

Hiperaktyvumui labai būdingas vidinio neramumo, sujaudinimo jausmas; hiperaktyviam vaikui sunku ramiai nusėdėti – jo rankos ir kojos nuolat juda; nepavyksta vien tik skaityti knygą ar žiūrėti filmą – tuo pat metu norisi dar kažką veikti; mintys plūsta srautais ir konkuruoja viena su kita, dėl to sunku koncentruoti dėmesį ir ką nors naujo sužinoti ar išmokti. Toks žmogus gali daug plepėti, daug darbų daryti vienu metu.

Impulsyviems žmonėms būdinga nutraukinėti savo pašnekovus, įsiterpti su savo nuomone, pirma pasakyti, paskui pagalvoti. Jie nekantrūs – jiems sunku, kai reikia kažką daryti lėtai ir ilgai, sunku pradėti naujus ir užbaigti pradėtus darbus, sunku daryti tas užduotis, kurioms atlikti reikia daugiau pastangų, valios, susikaupimo. Jie labiau linkę į priklausomybes, nes pirma pabando ir tik po to pagalvoja apie pasekmes.

Turintieji dėmesio sutrikimą daro „žioplas“ klaidas ir nepastebi detalių; juos lengvai išblaško aplinkos vaizdai, garsai ar jų pačių mintys. Jie nesilaiko instrukcijų ir nepabaigia užduočių; nemoka planuoti darbų ir laiko, sunkiai telpa į terminus; pameta daiktus arba neranda, kur juos pasidėjo.

„Kai dėmesys yra normalus, mes galime jį nukreipti ten, kur mums reikia, ir išlaikyti tiek, kiek norime. Esant sutrikimui, dėmesys blaškosi į visas puses ir užsibūna tiek, kiek jis pats nori – pačiam žmogui jį valdyti nėra lengva“, – pastebi D. Mickevičiūtė.

Gerieji pavyzdžiai, kai ADS padeda pasiekti karjeros aukštumų

Kiekvienas asmuo turi savo asmeninį unikalų ypatumų derinį. Vienu atveju tie patys simptomai gali padėti, kitu – trukdyti. Todėl ADS turintiems žmonėms ypač svarbu kuo geriau save pažinti – suprasti savo stiprybes ir silpnąsias puses, ir žiūrėti, ką su tuo galima padaryti, įsitikinusi D. Mickevičiūtė. Specialistė kaip pavyzdį pateikia plaukiką, olimpinį čempioną Michaelą Phelpsą – dar vaikystėje siekdami suvaldyti ADS sąlygotą jo aktyvumą ir energingumą tėvai paskatino jį lankyti plaukimo baseiną. Ir šie jo asmenybės bruožai padėjo jam pasiekti pasirinktos sportinės veiklos aukštumų.

Galime rasti daug tokių sėkmės istorijų – virtuvės šefas Jamie Oliveris, dainininkai Justinas Timberlake’as ir Johnas Lenonas, muzikos genijus Volfgangas Amadėjus Mocartas, išradėjai Tomas Edisonas, Leonardas da Vinčis ir Aleksanderis Grehemas Belas, aktorė Emma Watson – visi jie turėjo daugiau ar mažiau išreikštą aktyvumo dėmesio sutrikimą, tačiau tinkamai išnaudojo savo stiprybes.

Kaip padėti vaikui ar paaugliui pagerinti dėmesio koncentraciją?

• Pasirūpinkite, kad vaiką kuo mažiau blaškytų aplinka. Jei ji ar jis dirba prie stalo, pasistenkite, kad ant stalo būtų tiktai tai, kas būtina užduočiai atlikti. Taip pat neblaškytų jokie televizoriai, kompiuteriai ar telefonai.
• Mokykloje vaiką, turintį ADS, vertėtų sodinti arčiau mokytojo ar mokytojo padėjėjo, taip pat toliau nuo bet kokių triukšmo šaltinių: langų, durų, aktyvių vaikų.
• Vaikams labai padeda, kai mokytojas informaciją pateikia mažesnėmis dalimis ir įvairesniais/ skirtingais būdais: esminiai punktai galėtų būti užrašomi lentoje, pateikiamos vaizdinės priemonės, dalomoji medžiaga, pamokų įrašai – visa tai, kuo vaikas esant reikalui galėtų pasinaudoti.
• Jei pateikiamos instrukcijos, jos turėtų būti paprastos ir lengvai įsimenamos. Taip pat įsitikinkite, kad mokinys jas išgirdo ir suprato (jo dėmesys nenušoko ir susidomėjimas neišnyko).

• Jei pavyksta – įtraukite fizinių / judėjimo veiklų - jos nepaprastai stimuliuoja smegenis ir padeda išlaikyti dėmesį.
• Verta keisti, sluoksniuoti veiklas: dalis teorijos, dalis praktinės veiklos, vėl teorijos… Tokia kaita padeda vaikui išlaikyti dėmesį.
• Negailėkite laiko užduotims atlikti. Skirkite jo papildomi, kad prisisvajojus sugrįžti ir užbaigti darbus.
• Sudėtingesnes temas nagrinėkite ryte, pamokos pradžioje, kuomet dėmesys dar yra didesnis.

Kaip sumažinti hiperaktyvumą ir impulsyvumą?

• Leiskite vaikui judėti, sportuoti – jei yra galimybė, paskatinkite juos lankyti judrius būrelius. Pasirinkite tokias sportines veiklas, kurios vaikui įdomios, nes jis visai nebūtinai klausys trenerio ir, jei jam bus neįdomu, judės nebūtinai tik ta kryptimi, kuria prašomas, bet visomis. Judėjimas ADS vaikams padeda išlieti savo energiją ir stimuliuoja smegenis.
• Beje, kaip pastebi D. Mickevičiūtė, didelė tėvų klaida už bausmę (tarkim, dėl neklausymo ar prastų pažymių) neleisti vaikui lankyti būrelio. Tuo tėvai daro žalą vaiko sveikatai ir tarpusavio santykiams.
• Nevenkite psichologo pagalbos, jei yra galimybė, leiskite vaikui lankyti grupinius socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimus. ADS turintiems vaikams svarbu išmokti sulaukti savo eilės, nepertraukinėti, nereaguoti impulsyviai, ugdytis kitus asmeninius bei socialinius įgūdžius.
• Naudokitės dėmesingo įsisąmoninimo praktikomis (Mindfulness) – kuriose mokomasi dėmesį sutelkti į savo kūną, pojūčius ir juos paleisti.
• Stenkitės valdyti sensorinius dirgiklius – triukšmingoje aplinkoje galima pasiūlyti nešioti ausines; naudinga pasirūpinti, kad drabužiai būtų nedirginantys.

• Leiskite vaikui ką nors sukti, maigyti rankose ar kraigalioti ant popieriaus lapo per pamokas. ADS vaikams papildoma veikla leidžia palaikyti smegenų tonusą ir nenuklysti kitur.
• Pastebėkite ir pagirkite tinkamą/gerą vaiko elgesį (pavyzdžiui, jei jis atliko užduotį iki galo). Svarbu, kad vaikas žinotų, už ką jis gali būti papildomai skatinamas. Pagyrimų kiekvienas turėtų sulaukti žymiai daugiau, negu pastabų, priešingu atveju gali nukentėti vaiko savivertė ir pasitikėjimas savimi.
• Reaguokite į netinkamą elgesį iškart ir nuolat. Neigiamos pasekmės turėtų būti konkrečios, aiškios, pasakomos tvirtai, be papildomų emocijų ar „moralų skaitymo“.