Plačiau apie tai atsiųstame pranešime spaudai papasakojo Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė, ,,Ankstyvojo ugdymo forumo‘ 2023“ partnerė Vaiva Juškienė ir edukologė, „Family Lab Academy“ įkūrėja, Kauno kolegijos lektorė Jovita Starkutė.
Iššūkiai, su kuriais susiduria tėvai ir mokytojai ankstyvojo ugdymo įstaigose
„Viena iš didžiausių problemų tėvams yra informacijos gausa, o kartu – susistemintos, aktualios, patikrintos – patikimos, mokslu grįstos informacijos atsirinkimas. Ir paraleliai – gebėjimas pažinti savo vaiką bei pažinti ir atpažinti jo poreikius. Taip pat labai svarbu pažinti ir suprasti savo šeimos nuostatas ir poreikius, pasirinkti tą ugdymo įstaigą, kurioje visų pirma gerai jaustųsi vaikas, visų antra, šeima neturėtų trikdyti savo įprastos gyvenimo rutinos arba keisti nuostatų, vertybių, net jei šeimai tai visiškai nepriimtina.
Taigi svarbu nesivaikyti „madų“, o įsiklausyti į savo šeimos balsą. Taigi, didžiausi iššūkiai yra informacijos gausa, gebėjimas atsirinkti, gebėjimas suprasti, kas priimtina mano šeimai ir kas yra geriausia mano vaikui, kiek aš, kaip tėtis, kaip mama, esu pasiruošęs prisitaikyti prie to ir būti atviras, leisdamas vaiką į ugdymo įstaigą“, – teigia Vaiva Juškienė.
Kaip teigia J. Starkutė, labai svarbu gebėti tėvams dalintis informacija apie vaiką, vaiko turimus gebėjimus, su kuriais ateina įstaigą, gebėti iškomunikuoti turimus poreikius, susiderinti lūkesčius.
„Labai svarbu daugiau patiems tėvams domėtis, kokios ugdymo įstaigos bendrosios tvarkos, ką mokytojas gali įgyvendinti, o kam nėra galimybių. Ugdymo įstaigos susiduria su dideliu iššūkiu, kaip atliepti mūsų visuomenės poreikius, kaip atliepti visos klasės vaikų poreikius, kaip suprasti tėvų poreikius. Ir šioje vietoje dažnai iškyla pirmieji bendradarbiavimo iššūkiai. Jeigu tėvai, prieš ateidami į ugdymo įstaigą, per mažai domėjosi, kokia įstaigoje ugdymo sistema, patekę į ugdymo įstaigą jie gali tiesiog nustebti ir jiems vieni ar kiti dalykai gali būti tiesiog ne visai priimtini. Todėl būtina prieš tai gerokai giliau domėtis apie vyraujančius susitarimus, ugdymą ir kitus šeimai rūpimus klausimus“, – kalba specialistė.
Mokytojai vis labiau gilinasi į tai, kuo gyvena šiuolaikiniai tėvai
V. Juškienė pažymi, kad mokytojai turėtų galvoti ir suprasti, jog šiuolaikiniai tėvai susiduria dar ir su kitokiais iššūkiais. Apie tai, koks mūsų gyvenimas buvo prieš 20 metų, ir koks yra dabar, kaip pakitęs gyvenimo tempas ir vis didėjantys informacijos kiekiai, galų gale, informacinės technologijos, kurios be galo keičia mūsų gyvenimą, o gal net ir mūsų mąstymą.
„Kaip bebūtų, mes esame profesionalai, bet turime nepamiršti, kad ir tėvai gali būti laikomi profesionalais, ypač tada, jei turi daugiau vaikų. Labai svarbu visiems drauge suprasti ir priimti, kad nesame viską žinantys – nei vieni, nei kiti. Kaip mokytojams tenka prisiimti profesionalo poziciją, tad iš mūsų tikimasi daugiau ir keliami reikalavimai didesni. Tik suprasdami ir pažindami ne tik vaiką, bet ir jo šeimą, galėsime savo darbą atlikti su meile ir profesionaliai. O didžiausias laimėtojas bus vaikas“, – sako V. Juškienė.
„Jei mokytojai puikiai pažįsta savo vaikus, vaiko raidos ypatumus, šios kartos išskirtinumus ir stiprybes bei geba suprasti šiuolaikinių tėvų poreikius, jiems kylančius iššūkius, gerokai lengviau kurti bendradarbiavimą su šeima, ją įtraukti ir kurti abipusiai naudingą tiek mokytojui, tiek ugdymo įstaigai, tiek šeimai ryšį. Dažnai pedagogikos durys tėvams būna uždarytos, o mokytojams daugelis iššūkių, kurie kyla ir mokytojams, yra pažįstami, nes su jais susiduria ir ugdymo procese, pavyzdžiui, susitarimai su vaikais, vaikų elgesys ir emocijos, kurių gausu kiekvieną dieną. Todėl mokytojai vis dažniau tėvams „atidarydami“ žinias ir patirtis į tai, kuo gyvena kiekvieną dieną, kurs atvirumo ir pasitikėjimo kultūrą“, – teigia J. Starkutė.
Kelionė link bendradarbiavimo nėra lengva
„Pagrindinis dalykas yra mokėjimas ne tik kalbėti, ne tik girdėti, bet ir klausytis vieni kitų ir suprasti, kodėl mes esame čia ir dabar drauge. Svarbus noras ne tik matyti savo vaiką, bet bendrai matyti mūsų visą visuomenę, taip pat nusiteikimas, kad turime bet kokiu atveju būti drauge. Jei mes, kaip ugdytojai, priimtume pagarbiai tėvus, o tėvai pagarbiai priimtų ugdytojus, rastųsi sinergija, kuri prisidėtų prie to, kad keistųsi ir nuostatos ugdymo įstaigų atžvilgiu ir bendrai stiprėtų supratimas apie ugdymosi svarbą. Bendrystė ir bendro tikslo – vaiko sėkmės – siekimas iš esmės stiprintų mūsų visuomenę kaip brandžią ir demokratinę“, – teigia V. Juškienė.
Anot J. Starkutės, tam, kad bendradarbiavimas vyktų efektyviau, rekomenduojama abiem pusėms iškomunikuoti lūkesčius, susitarimus ir aptarti bendradarbiavimo rezultatus:
1. Abipusė lūkesčių ir poreikių komunikacija, kurioje telpa ir komunikacija apie vertybes, kuriomis ugdymo įstaiga bei pats mokytojas vadovaujasi ugdymo procese, kaip vyksta ugdymas, kokia egzistuojanti tvarka ugdymo įstaigoje, kokio tikimasi bendradarbiavimo su tėvais.
2. Susitarimai, kurių laikomasi bendraujant ir bendradarbiaujant, kada apskritai bendravimas vyksta, kokiais formatais, kada ir kaip siūloma tėvams įsitraukti, kaip inicijuojami pokyčiai ir priimami sprendimai.
3. Bendradarbiavimo rezultatai, t.y. kokio bendradarbiavimo tikimasi iš tėvų, kokie jų vaidmenys, pareigos ir funkcijos. Mokytojai yra bendradarbiavimo iniciatoriai, parodantys, įtraukiantys ir nurodantys kryptį tėvams.
Daugiau apie ankstyvąjį ugdymą bus galima išgirsti gegužės 23–25 dienomis vyksiančiame Ankstyvojo ugdymo forume‘2023, skirtame tėvams ir specialistams, kuriame savo patirtimi ir žiniomis dalinsis šalies ekspertai. Daugiau informacijos rasite ČIA.