Kaip atpažinti skaitymo sutrikimus?
„Visi vaikai, pradėdami mokytis skaityti ir rašyti, patiria sunkumų, tačiau šiems sunkumams užsitęsus, jau galima numanyti, kad vaikas turi skaitymo ar rašymo sutrikimą. Paprasčiausia šį sutrikimą nustatyti, kai vaikas jau turi skaitymo patirties, t. y. antrais ar trečiais mokymosi metais. Lengvesnes sutrikimo formas galime pastebėti tik vyresnėse klasėse, kai moksleiviui sunkiai sekasi išskirti sudėtingesnio skaitomo teksto pagrindinę mintį, jį analizuoti“, – sako „Asmens sveikatos klinikos“ specialistė.
Ji įvardina, kad vaikas gali patirti tokius skaitymo sutrikimus: susidurti su sunkumais skaitant žodžius, mėginant sklandžiai skaityti arba suvokiant tekstą.
Kaip rašoma pranešime spaudai, turintys skaitymo sutrikimų vaikai gali skaitydami praleisti, keisti, pridėti raides, skiemenis. Taip pat jie skaitydami gali sukeisti raides vietomis arba skaityti iš kitos pusės, vizualiai neatpažinti viso žodžio arba tiesiog spėti žodžio dalį: jo pradžią arba pabaigą.
Sklandaus skaitymo sutrikimas pasireiškia tada, kai vaikas skaito paraidžiui arba skiemenuodamas, kartoja skiemenis, žodžius arba žodžių junginius. Taip pat toks vaikas gali skaityti labai lėtai arba taip greitai, kad tai trukdo normaliam teksto suvokimui. Skaitydamas vaikas gali nepaisyti žodžio, sakinio ribų, skyrybos ženklų, pamesti skaitomus žodžius, eilutes, praleisti žodžius arba pridėti nesamus.
Vaikams gali kilti iššūkių ir suvokiant tekstą. Pvz., jie nesupranta perskaitytų žodžių ar jų junginių, sakinių prasmės, skaitant nepasinaudoja tekstinėmis užuominomis, sunkiai supranta atskirų minčių ryšius ar pagrindinę teksto mintį, nesugeba suprasti teksto stiliaus ir paskirties.
Dažnai lydi ir rašymo sutrikimai
Skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. moksleivių. Visgi daugiau yra tų moksleivių, kurie turi rašymo sutrikimų – jų paplitimas siekia iki 15 procentų.
I. Stankuvienė atkreipia dėmesį, kad rašomoji kalba yra atsiradusi iš šnekamosios ir čia, kaip ir skaitant, didelį vaidmenį atlieka optinės erdvės suvokimas.
Taip pat rašymo, kaip ir skaitymo sutrikimai, gali skirtis tarpusavyje. Rašydamas vaikas gali iškraipyti žodžio struktūrą: praleisti, keisti, prirašyti raides ar skiemenis. Taip pat vaikas gali keisti raidžių formą, eiliškumą žodyje, rašymo kryptį. Kita dalis vaikų su rašymo sutrikimais netaiko rašybos taisyklių, negeba minčių perteikti raštu, rašo neįskaitomai arba išvis nesugeba rašyti.
„Esant rašymo sutrikimams, vaikas gali gerai suprasti ir vykdyti žodines instrukcijas, nuorodas, skirtas žodinei veiklai. Taip pat jis gali turtingai ir vaizdingai pasakoti perskaitytą tekstą, atsakyti į klausimus, papasakoti iš asmeninės patirties, tačiau jam gali kilti sunkumų atliekant instrukcijas, skirtas veiklai su vaizdine medžiaga“, – sako logoterapeutė.
Kaip pavyzdį ji įvardina tokias veiklas: žodžiu apibūdinti paveikslėliuose vaizduojamus daiktus, reiškinius, jų sekas, diferencijuoti vizualiai panašias raides. Vaikui taip pat gali būti sunku skaityti smulkų, įmantrų raštą, naudotis žodynais, žinynais, taisyklių sąsiuviniais, žymekliais, nurašyti nuo lentos, knygos. Anot logoterapeutės, sunkumai kyla dėl to, kad vaikas regėjimu netiksliai skiria ir suvokia raidžių bei vizualinių simbolių požymius.
Priežastys – ir kūne, ir aplinkoje, bet koreguoti galima
Logoterapeutės teigimu, rašymo ir skaitymo sutrikimų priežastys yra įvairios. Juos iš dalies gali lemti galvos smegenų žievės zonų, atsakingų už skaitymą ir rašymą, nevisavertė veikla, sutrikęs kalbos ar regos suvokimas, nepakankamai išsivyksčiusi kalba, paveldėtas psichinių funkcijų silpnumas, ilgalaikės ligos.
Kita vertus, įtaką daro ir tokie aplinkos veiksniai kaip dvikalbė šeima ar nepakankamas kalbinis bendravimas su aplinkiniais.
Vaikui įtarus skaitymo ar rašymo sutrikimą geriausia iš karto kreiptis į logoterapeutą. Tai, kiek ilgai truks darbas su juo, labai priklauso nuo to, kaip anksti pastebėtas sutrikimas, ir kaip labai pats vaikas yra įsitraukęs į bendro darbo procesą.
Kitiems specialistams dirbant su rašymo ar skaitymo sutrikimus turinčiais vaikais rekomenduojama saikingai naudoti paveikslėlius, iliustracijas, supaprastinti užduotis. Tikslinga paryškinti, pabraukti painiojamas raides pvz., p, b, d, pažymėti svarbiausią informaciją tekste, leisti „rašyti žodžiu“ kūrybinius darbus (rašinius, pasakojimus, aprašymus, teksto interpretacijas), atsiskaitymus, kontrolinius darbus. Rekomenduojama naudoti specialiai parengtas užduotis, kuriose aiškiai išdėstoma medžiaga, pažymimos vietos, kuriose dėl regimojo suvokimo problemų mokinys gali daryti klaidų. Taip pat gerai skatinti įsiminti žodžių ar sunkiai jungiamų į skiemenis raidžių derinių vaizdą. Rekomenduojama perskaityti gramatinės užduoties sąlygą, padėti atlikti pirmą užduotį, kad moksleivis suprastų, ką reikia daryti ir pan. Svarbiausia – nuolat kartu pasidžiaugti vaiko daromu progresu.