Daroma „meškos“ paslauga?
Vilniaus rajono pedagoginės psichologinės tarnybos direktorius Roman Juchnevič teigia, kad norint, jog vaikas jau šešerių metų pradėtų lankyti pirmąją klasę, apie tai galvoti reikia atžalai esant vos penkerių.
Pasak jo, kuomet vaikas tokio amžiaus, galima kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą, kurios specialistai įvertins galimybę mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus pradinis ugdymas įmanomas teikti anksčiau, t.y., šešerių metų, tik tuo atveju, kai vaikas buvo ugdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą metais anksčiau, nei jam tais kalendoriniais metais suėjo šešeri.
Pasak jo, ankstesniaisiais metais, kuomet vertinimas norint pradėti lankyti mokyklą šešerių buvo privalomas, tik nedidelė dalis (apie 10 proc.) vertintų vaikų sulaukdavo rekomendacijų nieko nelaukti ir pradėti mokslus metais anksčiau.
„Kartais tėvai akivaizdžiai pervertina vaiko gebėjimus ir nori, kad jis suaugtų greičiau nei to reikia. Norint, kad vaikas šešerių metų pradėtų lankyti pirmąją klasę, svarbu kritiškai įvertinti vaiko gebėjimus ir pasirengimą ugdymui. To tinkamai nepadarius, liūdnos pasekmės gali pasirodyti nebūtinai pirmojoje klasėje, bet kiek vėliau“, – teigia pašnekovas.
Kiekvienas atvejis – individualus
„Vieniems vaikams tinkamiausias amžius pradėti pirmosios klasės mokslus yra šešeri, kitiems – septyneri metai. Kiekvieno vaiko raida yra individuali, skirtingų funkcijų raida taip pat skiriasi. Gali būti taip, kad vaiko intelektinė branda lenkia amžių, tačiau socialinė ar emocinė branda jį atitinka, arba priešingai. Variantai gali būti įvairūs. Manoma, kad geresnis prisitaikymas bus tada, kai visi trys komponentai bus pakankamai aukšto lygio. Mokymosi sėkmei ir sėkmingai adaptacijai mokykloje svarbūs gali būti ir kiti kriterijai, pavyzdžiui vaiko dėmesio išlaikymo ypatumai, gebėjimas klausytis, atlikti nenorimą veiklą, atsparumas stresinėms situacijoms ir patirtai nesėkmei, savireguliacija, savikontrolė, vaiko asmenybės ypatumai, palaikantys tėvai ir mokytojai. Svarbu ir pačio vaiko, mokytojų ir tėvų lūkesčiai“, – sako psichologė.
Būtina įvertinti gebėjimus
Pašnekovė teigia, kad prieš pradedant leisti vaiką šešerių metų į mokyklą, svarbu atkreipti dėmesį į intelektinę, socialinę ir emocinę brandą. Taip pat svarbūs ir fiziniai gebėjimai. Būtina atkreipti dėmesį į bendrosios ir smulkiosios motorikos išsivystymo lygį. Svarbus ir vaiko motyvacijos lygis, tad būtina atkreipti dėmesį į tai, ar vaikas yra pajėgus fiziškai ir emociškai atlaikyti mokymosi krūvį, ar jis domisi mokyklinio tipo užduotėlėmis ir ar tokia veikla jam įdomi ją nuosekliai vykdant kasdien, ilgesnį laiką, tačiau su trumpomis pertraukėlėmis. Taip pat tėveliams svarbu įvertinti, ar ankstyvas vaiko ugdymas atitinka vaiko, ar visgi labiau tėvų, o kartais ir ugdymo įstaigos interesus. Geriau pradėti vaikui mokytis mokykloje tada, kai tai atitinka būtent vaiko interesus ir poreikius.
Tėvų varžybose pralaimi vaikai
Lopšelio darželio „Bebenčiukų namučiai“ vadovė Aleksandra Leontjeva Freind mano, kad šiuolaikinių tėvelių varžybose dažniausiai pralaimėtojais lieka vaikai. Pasak specialistės, jei vaikas per anksti iškeliauja į mokyklą ir negeba įsisavinti ugdomosios medžiagos, tuomet akivaizdžiai mažėja jo savivertė, jam būna sunku susikaupti, vaikas serga, gali išsivystyti psichosomatiniai sutrikimai.
„Rekomenduoju tėveliams visuomet žvelgti individualiai į savo vaiką, nelyginti jo su kitais grupėje, kieme ar giminėje esančiais vaikais. Mažąjį galima lyginti tik su juo pačiu, su jo asmeniniu tobulėjimu ir akademiniu progresu. Šiuolaikiniai vaikai yra akademiškai labai pažengę ir lenkia savo amžiui keliamus reikalavimus, tačiau emociškai jų branda ateina savo laiku su atitinkamu amžiaus tarpsniu. Taigi, jei svarstote ar vaiką leisti į mokyklą šešerių ar septynerių metų, būtinai stebėkite jo emocinę būklę, savarankiškumo įgūdžius, ar jis atlieka darbus iki pačios pabaigos, ar gali prisiversti atlikti užduotis, kurios jam nepatinka.
Dažnai tėvai apsigalvoja
„Bebenčiukų namučiai“ vadovė teigia, kad jos vadovaujamoje įstaigoje vidutiniškai 95 procentai vaikų į mokyklą iškeliauja septynerių metų. Tai, pasak jos, yra todėl, kad patys tėvai tampa sąmoningesni, labiau domisi vaikų psichologija, patarimų klausia specialistų ir nevengia atlikti raidos vertinimą.
„Šiuo metu negalima kartoti priešmokyklinės klasės. Dėl to liūdna, mat jei tėvai ir pedagogai mato, kad vaikas nepasiruošęs keliauti į mokyklą, vis tiek privaloma tvarka jis bus keliamas į pirmąją klasę. Greitu metu šią tvarką planuojama keisti, tad nekantriai laukiame pokyčių. Pasikeitus tvarkai tėveliams per anksti išvedus vaikus į priešmokyklinę klasę būtų galima laiku sustoti ir likti dar metams priešmokyklinėje klasėje“, – teigia A. Leontjeva Freind.
„Taip pat svarbu ir akademiniai gebėjimai. Vaikas turėtų gebėti skaityti ir rašyti didžiosiomis raidėmis. Taip jam pačiam bus drąsiau ir lengviau mokytis. Būtų gerai, kad vaikas nebemiegotų pietų miego, ir jo dienotvarkė vasaros metu jau būtų tokia pati, kokia bus ir mokykloje. Pavojaus ženklai, kad vaikas visiškai nepasiruošęs anksčiau savo amžiaus žygiuoti į mokyklą būtų šie: vaikas bijo svetimų žmonių, nemoka bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais, nesilaiko susitarimų ar taisyklių, nemoka susitvarkyti su savo neigiamomis emocijomis ir jų raiška“, – sako pašnekovė.
Pasak jos, tėvai vis dažniau svarsto vaiką vesti anksčiau į mokyklą, bet apsigalvoja. Tėvai deda pliusus ir minusus, konsultuojasi su pedagogais ir psichologais.
„Aš manau, kad tai yra sąmoningų tėvų karta, kuri nori, kad jų vaikui būtų geriausia. Tačiau pasitaiko, kad tėvai skaičiuoja, jog išleidus atžalą į pirmą klasę susitaupys darželiui išleidžiami pinigai, kad brolis ar sesė eina į mokyklą, tad drauge vaikus bus patogiau vežioti. Būtent todėl diskutuojant su tėveliais šia tema visada bandau kalbėti apie patį vaiką ir jo poreikius, o ne tėvelių patogumą“, – įsitikinusi specialistė.
„Bebenčiukų namučiai“ vadovė rekomenduoja tėvams neskubėti, įvertinkite visus pliusus ir minusus, išklausyti žmonių, kurie daug laiko praleidžia su vaiku ir tuomet nuspręsti ar jis pasiruošęs.