Ikimokyklinis ugdymas taps visuotiniu, tačiau laukia dideli iššūkiai: koją kiša vietų ir mokytojų trūkumas

Nuo 2025 metų rugsėjo 1 dienos ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir darželių laukia reikšmingas pokytis – ikimokyklinis ugdymas tampa visuotiniu vaikams nuo 2 metų amžiaus. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pastebi, jog reikės įveikti daug iššūkių, kad kiekvienam vaikui būtų užtikrinta vieta ikimokyklinio ugdymo mokyklose ir darželiuose, o pagrindiniai jų – tinkamos infrastruktūros ir mokytojų trūkumas.

Užtikrintas ikimokyklinis ugdymas – svarbi ir sunki užduotis

Pagal Švietimo įstatymo pakeitimus, nuo 2025 metų rugsėjo 1 dienos ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą bus visuotinis vaikams nuo 2 metų amžiaus. Tai reiškia, kad kiekvienam atitinkamo amžiaus ikimokyklinukui turės būti užtikrinta vieta ugdymo įstaigoje, jei to pageidautas tėvai (globėjai). Tokį sprendimą Seimas priėmė dar 2020 metais.

„Pirmiausia, visuotinis nereiškia privalomas. Tai reiškia, kad jeigu tėveliai ar globėjai pareiškia pageidavimą, tai visi vaikai nuo 2 iki 5 metų turi galimybę lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Sprendimas tikrai reikalingas ir tikrai svarbus, tačiau, žinoma, kelia nemažai iššūkių“, – sako J. Šiugždinienė.

Ji pažymi, kad sprendimas bus įgyvendinamas palaipsniui. Tai reiškia, kad nuo 2023 metų rugsėjo 1 dienos visų vaikų nuo 4 metų tėveliai apsisprendžia dėl galimybės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, nuo 2024 metų – vaikų nuo 3 metų, o nuo 2025 metų tokia galimybė bus suteikta visiems vaikams nuo 2 iki 5 metų, jei tik tėvai ar globėjai to pageidauja.

„Svarbu pabrėžti, kad ikimokyklinis ugdymas yra visa ko pradžia. Čia formuojasi mūsų visų vaikų ugdymo pagrindai, formuojasi jų charakteris, atsiskleidžia individualios savybės. Todėl labai svarbu ankstyvame amžiuje nepamesti mūsų vaikų – ypač tų, kurie gyvena sudėtingesnėmis sąlygomis, kad jie turėtų galimybę lankyti mokyklą, ir tų, kurie turi specialiųjų poreikių“, – pažymi J. Šiugždinienė.

Ministrės teigimu, savivaldybės yra pilnai atsakingos už ikimokyklinio ugdymo kokybę ir prieinamumą visiems vaikams, kad jie galėtų lankyti ikimokyklinio ugdymo mokyklas ir darželius.

Tarp didžiausių iššūkių ministrė įvardija tinkamos infrastruktūros trūkumą, reikiamo vietų skaičiaus ugdymo įstaigose užtikrinimą ir mokytojų trūkumą. Anot jos, daugiausiai dėmesio šiuo metu turi būti skiriama infrastruktūrai, tačiau mokytojų trūkumo problemai taip pat reikia ruoštis jau dabar.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų nelanko apie 18 tūkst. vaikų

Savivaldybių duomenimis, šiuo metu yra apie 18 tūkst. 2–5 metų amžiaus vaikų, nelankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir darželių. Daugiausia tokio amžiaus vaikų, lankančių darželius, yra Šiauliuose – čia jų dalis sudaro 24 proc.

Ministrė nurodo, kad sudėtingiausia patekti į darželius didžiųjų miestų vaikams. Pastaraisiais metais pateiktų prašymų duomenimis, į jas nepateko virš 11 tūkst. vaikų, kurių tėvai ar globėjai pareiškė pageidavimą lankyti ugdymo įstaigą. Tačiau tai nereiškia, kad šie vaikai nieko nelanko – ministrė pažymi, kad ši vaikų dalis galimai lanko privačias ugdymo įstaigas.

Remiantis savivaldybių duomenimis, darželiuose yra apie 7 tūkst. laisvų vietų. Tačiau ministrė pastebi, kad laisva vieta nebūtinai atitinka poreikį.

Anot J. Šiugždinienės, pagrindinis iššūkis – sukurti pakankamai grupių visuotiniam ikimokykliniam ugdymui užtikrinti. Todėl savivaldybėse reikės papildomai įrengti apie 6500 vietų.

„Tiksliai prognozuoti sudėtinga, nes šiandien mes turime ukrainiečių vaikus, kurie lanko mūsų darželius. (…) Žinoma, savivaldybės rimtai žiūri į šį klausimą, dirbame kartu – jos planuoja pastatyti 19 naujų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, plėsti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą jau veikiančiose įstaigose, statyti priestatus, modulinius pastatus ar pritaikyti ugdymui jau esančias patalpas“, – sako ministrė.

Visuotinio ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrai užtikrinti iki 2025 metų numatoma skirti daugiau nei 78 milijonų eurų Europos struktūrinių fondų lėšų. Tai turėtų padėti sukurti 2000 papildomų vietų, likusiomis 4,5 tūkst. vietų lieka pasirūpinti savivaldybėms.

„Finansavimas skirtas pavėžėjimui, ugdymo kokybei, taip pat socialinės rizikos šeimų ir specialių poreikių turintiems vaikams. Svarbu, kad savivaldybės pasirengtų ir susiplanuotų infrastruktūros plėtrą, kad priimti sprendimai užtikrintų geresnį ikimokyklinio ugdymo prieinamumą.

Mes skatiname labiau orientuotis į geresnį jau veikiančių įstaigų pritaikymą, o ne naujas statybas. Tikrai turime daugelyje savivaldybių tuščių patalpų, tad raginame plėsti vietas jau egzistuojančiose įstaigose – nebūtina tam statyti naujų pastatų“, – teigia J. Šiugždinienė.