– Nuo kokio amžiaus vaikus jau galima pažindinti su raidėmis?
– Galima net ir nuo vienerių metų, bet viskas turėtų vykti per žaidimą. Galima dėlioti raides iš pagaliukų, iš daiktų. Galima įvardyti sudėliotas raideles garsais, galima jas išdainuoti. Bet tai neturėtų būti mokymasis.
– Rekomenduotumėte pradėti nuo balsių?
– Taip, tik nuo balsių. Priebalsius galima įvesti jau daug vėliau, nuo kokių trejų metų anksčiausiai. Yra itin gabių vaikų, kurie jau būdami dvejų metų žino, kad M yra mamos raidė. Bet reikia stebėti, ar vaikas tuo domisi.
– O jei nesidomi?
– Tuomet be kokių 5 metų per prievartą nepradėti mokyti. Kita vertus, tėvų pareiga turėtų būti, kaip sudominti vaiką raidėmis per žaidimą. Yra daug būdų, kai vaikas nesidomi, bet tėvai sugeba rasti kelią. Mano pačios jaunesnysis sūnus sakydavo namai ne mokykla ir atsisakydavo mokytis, todėl reikėdavo ieškoti gudrybių.
– O koks bus rezultatas, jei tėvai vers?
– Priešingas. Vaiko motyvacija mokslams sumažės. Gali bijoti net ir pirmos klasės. Per vertimą ir piktumus – tikrai nereikia. Pasekmės gali būti daug didesnės ir liūdnesnės nei pasiekimai.
– Ar svarbu, kas pirmiau – raidės ar skaičiai?
– Ko gero, dažniausiai tai būna raidės, jei kalbame apie grafinį vaizdą, bet griežtų rekomendacijų nėra. Matosi iš vaikų, kas jiems labiau patinka. Ar skaičiai, ar raidės, kuo jie domisi.
– Kaip žinia, neiškart vaikas ima rašyti taisyklingai. Raidelės painiojasi, klaidų – į valias. Kokios jų yra dažniausios?
– Labai dažnai pradedantieji painioja grafinį raidžių vaizdą. Tarkime, b ir p, arba d ir b. Jos yra panašios. Bet šis painiojimas jau pasimato ankstyvame amžiuje, kai vaikas dar net nebūna susipažinęs su raidėmis. Yra daug užduočių, kurių atlikimas gali pasakyti, ar vaikas painios, ar ne. Tarkime, surask šešėlį. Vaikui kartais būna labai sunku surasti ir tai yra signalas, kad ateityje gali turėti bėdų dėl rašybos. Dėl to tą grafinį suvokimą reiktų lavinti nuo pat mažens.
– Kokie pratimai gali padėti šį suvokimą lavinti namuose?
– Labai puiku įvairiausi labirintai. Bet mažesniems vaikams jie turi būti ne painūs. Taip pat tinka įvairių linijų braižymas. Tėvai patys gali sutaškuoti ir paprašyti vaiko suvedžioti. Bet noriu akcentuoti, kad visą tą reikėtų daryti ne su flomasteriu, o su pieštukais. Nes daugelis atlieka su flomasteriais. Bet tai yra didelė klaida.
– Kodėl?
– Nes, paišant su pieštukais, tvirtėja rankų raumenys, kas yra labai svarbu. Flomasteriai lengvai slysta, ir jei mes turime ant stalo pieštukinę su spalvotais pieštukais ir flomasteriais, 99 proc. vaikų griebia už flomasterių. Aš savo pamokose vaikams, kuriems reikia lavinti smulkiąją motoriką, duodu tik pieštukus. Primygtinai tą akcentuoju. Jau net nesakau apie spalvinimą – su flomasteriais to daryti negalima.
– Kokius pieštukus reikėtų pasirinkti?
– Aš rekomenduoju trikampius pieštukus. Tokius vaikas automatiškai taisyklingai laiko. Dar reikėtų žiūrėti, kad pieštukas būtų vidutinio minkštumo. Nes paišyti su per kietais vaikui bus nepatogu, o su per minkštais – nenaudinga.
– Grįžkime dar prie klaidų. Dažnai vaikai painioja ne pačias raides, bet rašo jas veidrodiniu principu. Kaip tokiems vaikams padėti?
– Jei tėvai tai pamato, reiktų kreiptis į specialistą. Šį prevencinį korekcinį darbą gali atlikti logopedas, jei jis taiso ne tik tarimo sutrikimus, bet ir specializuojasi šioje srityje. Dirbti reikės ne tik logopedo kabinete, bet ir namuose. Tėvams dėl to panikuoti nereikia, ištaisyti viską galima, tik nepatariu laukti, kol vaikas bus antrokas. Kuo anksčiau, tuo geriau. Ar bus toks raidžių painiojimas, galima pamatyti ir trimečio vaiko elgesyje. Tokie vaikai dažnai painioja kairę dešinę puses, jų orientacija erdvėje, regimasis suvokimas gali būti sutrikęs. Sunku pasakyti, kiek laiko reikės, kol viskas susitvarkys. Vieniems užtenka mėnesio, kitiems – kelių.
– Kita bėda, su kuria susiduria pirmokų tėvai ir patys vaikai – raidžių įvairovė. Priešmokyklinėje grupėje jie mokomi didžiųjų raidžių, bet pirmoje klasėje susiduria su įvairiomis – mažosiomis, spausdintinėmis... Kaip tėvai čia gali padėti?
– Aš pati tėvams rekomenduoju ikimokyklinio amžiaus vaikus mokyti tik didžiųjų raidžių. Jei jis domisi, klausia, kodėl kitur yra kitokios raidės, reikia paaiškinti, kad jos nori puoštis, nori būti išskirtinės. Jei vaikas yra normalios raidos ir itin gabus, galima įjungti mažąsias raides. Bet jei yra signalas, kad gali painioti, geriau palaukti. Kai jau tvirtai žino didžiąsias raides, galima pereiti prie mažųjų.
– Kokio amžiaus vaikai turėtų jau raidžių nepainioti?
– Pagal reikalavimus, vaikas priešmokyklinėje grupėje tik supažindinamas su raidėmis, bet, žinant, kokie realūs reikalavimai yra pirmoje klasėje, koks yra didelis tempas, vaikai nesuspėja. Todėl visada rekomenduoju vaiką pradėti pažindinti su raidėmis nuo 5 metų, kad į pirmą klasę jis eitų bent mokėdamas perskaityti skiemenis ir nebūtų jam bereikalingo streso.
– Ar yra skirtumas tarp mergaičių ir berniukų, kalbant apie rašymą ir skaitymą? Kurie dėl to turi mažiau bėdų?
– Statistiškai pas mane dažniau lankosi berniukai: ir dėl tarimo problemų, ir dėl rašymo, ir dėl skaitymo. Be abejo, yra berniukų, kurie labai lengvai išmoksta skaityti. Mano vyresnysis sūnus, būdamas penkerių metų, laisvai skaitė. Bet kalbinių problemų dažniausiai turi berniukai. Ir jei kalbėsime apie disleksiją, berniukams dažniau būna bėdų. Dar norėčiau akcentuoti, kad disleksija dažnai yra paveldima genetiškai. Jei tėvai turėjo šią problemą, gali būti, kad ir jų vaikai turės.
– Užsiminėte apie skaitymą ankstyvame amžiuje. Ką duoda ateityje tas ankstyvas išmokimas skaityti ir rašyti?
– Vienos tiesos nėra. Nes yra vaikų, kurie keturių metų jungia raides į skiemenis, bet kad jis bus genijus, negalima teigti. Labai svarbu, kokį kelią tas vaikas eis. Kad reikia lavinti abiejų pusrutulių smegenų centrus, tai tikrai. Bet tam užduočių yra ne tik su skaičiais ir raidėmis. Jei tėvai investuoja į savo vaiką, didelį tikimybė, kad jis pasieks daug.