Ką daryti, kad jūsų vaikas taptų IT profesionalu? Tėvų vaidmuo čia yra lemiamas

Galime pastebėti, jog logines užduotis spręsti kiekvienam sekasi skirtingai: kol vieni jas įveikia greitai, kitiems prireikia daugiau laiko, o kartais – ir pagalbos. Informacinių technologijų amžiuje šie gebėjimai itin svarbūs, todėl specialistai pabrėžia loginio mąstymo ugdymo nuo pat mažens svarbą. Ką apie loginio mąstymo ugdymą turi žinoti tėvai?

Loginio mąstymo ugdyme svarbus tėvų vaidmuo

Loginis mąstymas turi būti ugdomas nuo pat mažumės – tuo įsitikinusi Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorė Valentina Dagienė. Paklausta, ar loginio mąstymo išmokstama, ar jis įgimtas kiekvienam, profesorė atsako, kad žmogui tai įgimta iš dalies, tačiau turime padėti vaikams logiką išsiugdyti.

„Tėvų „darbas“ su vaiku ugdo vaiko loginį mąstymą, padeda greičiau susigaudyti situacijose. Jei tėvai vis paklausia, kodėl vaikas taip mano, jo išklauso, pateikia savo versiją ir vaiko amžių atitinkančius argumentus, tikėtina, kad vaiko loginis samprotavimas gerės“, – aiškina profesorė.

Todėl reikia skatinti vaikus ieškoti priežasčių ryšių, samprotauti, leisti vaikams patiems atrasti, kas teisinga, o kas ne. Galima sakyti, kad vaikai to ir telaukia – tiesiog pažiūrėkime, kiek klausimų užduoda keturmečiai, penkiamečiai. Profesorės teigimu, tereikia jiems sudaryti palankią samprotavimams terpę, pateikti įvairių veiklų ir užduočių, stebėti ir sumaniai talkinti – taip bus ugdomas loginis mąstymas. Jo mokytis pradedama nuo paprasčiausių užduočių: pavyzdžiui, padedant suvokti, kuo skiriasi „kiekvienas“, „kai kurie“ ir „nė vienas“.

„Vaikus mokome logikos, kaip ir bet ko, žaisdami, veikdami, atlikdami įvairias užduotis. Dauguma tėvų natūraliai kalbasi, diskutuoja, žaidžia su vaikais, dėlioja kubelius, stato lego. Mokyklos privalumas – vaikas pamato daugiau kitaip samprotaujančių bendraamžių, ima mokytis argumentuoti, ginti savo idėjas. Logika ir yra vienas geriausių tam būdų. Dėl to turime padėti vaikams tai išsiugdyti“, – aiškina profesorė.

Nuo mažens ugdoma logika padėtų mokiniams pamėgti matematiką

V. Dagienei žinoma, kad matematikos, kaip pamokos, nemėgsta daugelis mokinių daugumoje šalių. Anot jos, tai susiję su pernelyg akademiniu matematikos mokymu. Todėl ji pabrėžia, kad dėmesys logikos ugdymui sustiprintų matematikos dalyką, o žaismingi logikos uždaviniai padėtų geriau suvokti matematikos užduotis ir, žinoma, padėtų tiesiant ryšius tarp informatikos ir matematikos – ką dabar pradeda daryti Suomija.

Kaip pastebi psichologai, paties vaiko įsitraukimą į bet kurias veiklas daugiausia nulemia aplinka. Su tuo sutinka ir V. Dagienė. Anot jos, aplinka turi būti turtinga, bet tai nesusiję su brangiais daiktais.

„Lankydamasi darželiuose Olandijoje, pastebėjau, kad aprūpinama tik keliomis universaliomis priemonėmis, o visa kita – sunešti įprasti daiktai, kuriuos galima tyrinėti. Pavyzdžiui, kad ir daugybė plastikinių butelių: juos galima pripilti smėlio, vandens, suklijavus pastatyti sieną“, – patirtimi dalijasi profesorė.

Logikos įgūdžiai svarbūs ne tik matematikoje, bet ir informatikoje, kurios reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje yra ypač didelė. Galima anksti pastebėti, kad vieni vaikai tam gabesni ir rodo didesnį susidomėjimą nei kiti – vis dėlto, vaikų skirstyti į gabius ir negabius profesorė nelinkusi.

„Kam vaikas gabus, nėra lengva nustatyti, be to, žinome, kad vaikų gebėjimai nebūtinai iš karto atsiskleidžia. Todėl siūlyčiau visus vaikus laikyti gabiais ir kūrėjais. O kalbėti apie tai, kad vieniems labiau patinka gyvūnėliai, o kitiems – technika, vieniems patinka kalbėti, kiti labiau linkę patylėti.

Jei vaikui labiau patinka žaisti su gyvūnėliais, ar galime iš to spręsti, kad jis negabus technologijoms? Ir, iš kitos pusės, jei vaikas labai domisi kompiuteriais, nori žaisti kompiuterinius žaidimus, ar galime spręsti, kad jis gabus informacinėmis technologijoms? Svarbiausia, ko tikrai reikia mums, suaugusiems, vengti, tai vaikams klijuoti „klišes“, kur jie gabūs, ar negabūs. Kaip tik atvirkščiai, jei vaikas ko vengia, mūsų pareiga surasti būdų, kaip sudominti jį ir ta veikla, kad išbandytų“, – aiškina V. Dagienė.

Informatikos mokymas turėtų prasidėti jau pradinėje mokykloje

Mąstymo formavimąsi mokslininkai skirsto į keletą etapų. Pagal juos, loginio mąstymo vaikai intensyviau turėtų būti pradėti mokyti 6–7 gyvenimo metais, nes kaip tik tuo metu jie pradeda naudoti abstrakčias sąvokas, simbolius, kurių negalima patirti tam tikrais pojūčiais. Kauno Panemunės pradinės mokyklos pradinių klasių vyresnioji mokytoja Natalija Bankauskaitė aiškina, jog neatsitiktinai šiuo amžiaus tarpsniu vaikai pradeda lankyti priešmokyklinio ugdymo grupes, ar mokyklą.

„Ypatingą reikšmę vaikų įsitraukimui į logines užduotis daro aplinka, kurioje jis gyvena. Vaikas neišmoks žaisti šaškėmis, šachmatais ar spręsti logines užduotis, jei jį supančioje aplinkoje tokios veiklos nebus organizuojamos. Labai svarbu, kad namuose vaikai su šeimos nariais ne tik kartu keliautų, skaitytų, bet ir žaistų įvairius logikos reikalaujančius žaidimus“, – teigia N. Bankauskaitė.

Pasak mokytojos, šiandieninėje mokykloje sudaromos palankios sąlygos skatinti loginį mąstymą: organizuojamos įvairios veiklos, skirtingų dalykų mokomasi integruojant.

„Pradinėje mokykloje loginis mąstymas turi būti lavinamas vaikui įprastoje žaidybinių elementų turinčioje veikloje. Žaisdami loginiui mąstymui ugdyti skirtus žaidimus, spręsdami galvosūkius, analizuodami kasdienines situacijas mokiniai formuojasi įgūdžius rasti keletą skirtingų problemos sprendimų, atrinkti iš jų geriausią, efektyviausią, teisingiausią, kritiškai įvertinti savo pasirinkimą. Svarbu nepamiršti, kad gebėjimas logiškai mąstyti, ugdomas ne tik mokykloje, bet kuriamas per visą gyvenimą“, – pabrėžia ji.

Įvairioje mokslinėje literatūroje galima rasti teiginių, kad informatinis mąstymas įgalina jaunus žmones spręsti problemas mąstant naujoviškai, išsiugdyti gebėjimą atrasti, kurti ir taikyti arba suprasti technologijų galimybes. Todėl N. Bankauskaitė priduria, jog informatikos mokymas pradinėje mokykloje – tai dar viena galimybė ugdyti loginį mąstymą.

Mokytoją liūdina tie kompiuteriniai žaidimai, kurie vaikų neugdo

N. Bankauskaitė pastebi, kad ne visi vaikai vienodai gabūs skirtinguose dalykuose, tačiau mokyklos tikslas – atpažinti mokinių gebėjimus, juos lavinti, tuo pačiu sudarant sąlygas įgyti bendrųjų gebėjimų ir patirti sėkmę ten, kur vaikas ne toks gabus.

„Ne visi vaikai, baigę muzikos mokyklą, tampa muzikantais, tad ir ne visi vaikai, kurie anksti pradės mokytis informatikos, taps informacinių technologijų specialistais. Tačiau kuo daugiau skirtingų įgūdžių ir gebėjimų įgis mokiniai, tuo sėkmingiau galės mokytis, adaptuotis darbo rinkoje, kurti naujus produktus, o gal tai paskatins sukurti sėkmingą verslą“, – sako ji.

Be technologijų mes jau neįsivaizduojame savo gyvenimo ir darbo, todėl natūralu, kad informatika atkeliauja ir į pradinę mokyklą. Mokytoja įsitikinusi, kad telefonai, planšetės ir kompiuteriai, naudojami atliekant užduotis mokykloje, paįvairina ugdymo procesą, sudomina vaikus, sudaro galimybes gauti greitą grįžtamąjį ryšį pamokoje.

„Mokykloje svarbu ne tik mokyti mokinius įvaldyti konkrečias programavimo, teksto rinkimo ir panašias programas, bet ir skatinti logiškai mąstyti, rasti sąsajas tarp skirtingų objektų, sąmoningai, atsakingai elgtis viešoje virtualioje aplinkoje, bendrauti su bendraamžiais, pastebėti kylančias grėsmes, naudotis viešai pasiekiamais, bet autorių teisių saugomais duomenimis ir informacija. Dėl šių priežasčių informatikos programa apima kelias sritis: algoritmai ir programavimas, duomenys ir informacija, problemų sprendimas, saugumas, skaitmeninis turinys, virtualus bendravimas“, – vardija ji.

Vis dėlto, mokytoją liūdina tai, kad vaikai daug laiko praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus, kurie jų neugdo.

„Tėvai ne tik turėtų kontroliuoti, kiek vaikas laiko praleidžia laiko prie kompiuterio, bet ir ką veikia. Vertėtų pasiūlyti žaisti žaidimus, kuriuose gausu galvosūkių, kur reikia kurti tam tikras strategijas. Tačiau vertėtų nepamiršti ir per daug nesusižavėti technologijomis, juk suaugę vaikai turės bendrauti, bendradarbiauti su kolegomis, tad jau darželyje, pradinėje mokykloje vaikai turi įgyti gerus bendravimo bendradarbiavimo įgūdžius. Taip neatsitiks, jei vaikai nebendraus tarpusavyje gyvai „akis į akį“, – pataria N. Bankauskaitė

Vaikams svarbu žinoti, kokia yra mokymosi prasmė

Kad loginio mąstymo ugdymui ypatingą dėmesį reikia skirti nuo mažens, sutinka ir Kauno Kazio Griniaus progimnazijos pradinių klasių mokytoja Sonata Bružienė. Kalbėdama apie jo svarbą, mokytoja primena austrų psichiatro, individualiosios psichologijos pradininko Alfredo Adlerio žodžius, kad visas žmogaus mąstymas ir elgesys susijęs su jo gyvenimo stiliumi, susiformavusiu 4–5 gyvenimo metais.

„Man patiko kažkada girdėta metafora: jei apie asmenybę galvotume kaip apie namą, tai per pirmuosius 3–5 metus susiformuoja namo karkasas, apie kurį dėliosis visa kita.
Loginis mąstymas savaime nesusiformuoja. Gebėjimas mąstyti, galvoti vyksta palaipsniui su pratybomis. Dar ikimokykliniame amžiuje vaikai per žaidimus, įvairius bandymus mokomi pastebėti dėsningumus, dėlioti įvairias sekas, rūšiuoti, lyginti ar kitaip manipuliuoti objektais pagal jų paskirtį. Puikiai pasitarnauja loginiai ir strateginiai žaidimai, eksperimentai, tyrinėjimai. Į pagalbą tėvams ir pedagogams ,,atkeliauja“ robotai, mokantys vaikus programavimo, kodavimo“, – teigia S. Bružienė.

Dirbdama su pradinių klasių mokiniais, S. Bružienė yra pastebėjusi, kad vaiko susidomėjimą ir įsitraukimą į logines užduotis dažnai lemia netradicinis, žaismingas, intriguojantis užduoties pateikimas.

„Šiuolaikiniai vaikai nemėgsta rutinos, nuobodžios ir mechaniškos veiklos. Jie nori naujų iššūkių, motyvuojančios aplinkos ir greito rezultato. Tai prasmės ieškotojai, todėl žaidžiant, mokantis jiems svarbu tyrinėti ir išmėginti, tai yra žinoti kodėl aš tai darau, kokia iš to nauda. Manau, kad loginis mąstymas nėra įgimtas. Jis paties vaiko, tėvų, mokytojų ir jį supančios aplinkos dėka, yra palaipsniui formuojamas. Iki 3 metų vaikui svarbus lytėjimas, skonis, kvapas – tai yra patyriminis mąstymo laikotarpis. 4–5 metų vaikas pasaulį suvokia per vaizdus, regėjimą, klausą. Šio amžiaus vaikai mėgsta piešti, lipdyti. Vėliau, apie 6 metus, vaikas atranda sąsajų tarp vaizdo ir garso, judesio ir būdų tą judesį užrašyti programavimo kalba. Tai metas, kuriuo tobulinama visa tai, kas jau įgyta: smulkiosios motorikos, koordinacijos gebėjimai. Vaiko kalboje palaipsniui atsiranda sąvokos, simboliai“, – aiškina mokytoja.

Technologijos padeda mokytis, tačiau kenkia socialiniams įgūdžiams

Anot S. Bružienės, kaip ir žmogus, taip ir polinkis į informacines technologijas yra skirtingas. Vieni vaikai labiau linkę į tiksliuosius mokslus, kiti – humanitarai, treti – menininkai. Natūralu, kad vieniems susidraugauti su technologijomis pavyks greičiau, kitiems – lėčiau.

„Tik diferencijuodami, personalizuodami ugdymo procesą, atsižvelgdami į vaiką, į jo individualias savybes pasieksime geresnių rezultatų. Į pagalbą sunkiau besiorientuojančiam vaikui visada gali ateiti gabesnis klasės draugas, pamokose mielai kviečiami dalyvauti, pasidalinti patirtimi tėveliai, vyresnieji broliai ir sesės. Mes dažnai klasėje sakome, kad visi mes esame žmonės, visi klystame ir iš savo klaidų mokomės. Todėl kažko nemokėti, kažko nežinoti nėra blogai“, – įsitikinusi S. Bružienė.

Mokytoja pastebi, kad šiandieniniai vaikai – alfa karta – nuo pat gimimo pripratusi prie technologijų ir laiką leidžianti skaitmeninėje erdvėje. Todėl mokytoja mano, kad dauguma šios kartos vaikų galėtų ateitį susieti su informacinėmis technologijomis, nes išmanieji įrenginiai ir skaitmeninė erdvė yra jų gyvenimo būdas ir pagrindinė komunikacijos priemonė.

„Informacinės technologijos yra šiuolaikinė mūsų gyvenimo dalis ir jos žymiai pagerino gyvenimo kokybę. Aš už tai, kad mokiniai pamokose tikslingai naudotų išmaniąsias technologijas: rengtų projektus, tikrintų sąvokas, ieškotų informacijos. Yra daug kompiuterinių programų, kurios padeda ugdyti vaikų matematinius, loginio mąstymo, kalbos ir kitus įgūdžius. Šios programos palengvina mokymąsi.

Tačiau tai, kas per daug, yra nesveika! Jei informacinės technologijos vaiką lydės pastoviai: pamokų, pertraukų metu, popamokinėje veikloje, natūralu, kad, pirmiausia, vaikui veikla taps monotoniška, neįdomi. Pernelyg ilgas sėdėjimas prie išmaniųjų prietaisų gali turėti reikšmės ir vaikų sveikatos sutrikimams: pablogėjęs regėjimas, sumažėjęs fizinis aktyvumas, netaisyklinga laikysena, nutukimas, depresija, priklausomybė išmaniosioms technologijoms. Ilgalaikis laiko leidimas prie kompiuterio trikdo vaikų socialinius įgūdžius ir tarpasmeninius santykius. Vaikai nemoka bendrauti ,,gyvai“, – pastebi S. Beružienė.