Kad galėtų eiti į priešmokyklinę klasę, vaikas gali nemokėti skaityti, nepažinoti raidžių, gali nemokėti skaičiuoti iki dešimt ir juo labiau – sudėties ar atimties veiksmų, daug svarbiau, ar penkiametis moka savarankiškai apsirengti, pasirūpinti savo higiena, bendrauti ir bendradarbiauti ne tik su bendraamžiais, bet ir su suaugusiais. Kuo anksčiau vaikas pradedamas kryptingai ugdyti, tuo geresni jo socializacijos ir akademiniai rezultatai vėliau mokantis mokykloje – tą patvirtina įvairūs moksliniai tyrimai. Tačiau, kaip žinoti, kad vaikas jau pasirengęs kitam ugdymo etapui?
„Ženklų ieškojimas yra gana juokingas užsiėmimas. Pavyzdžiui, anksčiau buvo sakoma, kad vaikas turi eiti į mokyklą, kai jam iškrenta pirmas dantukas, nes, neva, jis jau yra pakankamai brandus. Kitas „ženklas“ – vaiko gebėjimas dešine ranka apglėbti savo galvą ir paliesti savo kairę ausį, nes tai turėtų rodyti vaiko fizinę ir psichologinę brandą. Kadangi abu šie fiziniai rodikliai yra labai individualūs, šiais laikais tai vertinama ne daugiau nei mitas ar pokštas. O jeigu kalbant rimtai, reikia įvertinti savo vaiko raidą, nes penkiametis Lietuvoje ir penkiametis kitoje šalyje geba padaryti daugmaž tą patį – tai vaiko amžiaus tarpsnio ypatumai“, – įsitikinusi Karalienės Mortos mokyklos ikimokyklinių klasių mokytoja Emilija Malinauskaitė-Sigurdarson.
Į pirmą klasę ateina mokėdami skaityti
Pedagogė sako, kad įvertinti savo vaiko gebėjimus pagal jo amžiaus grupę yra ypač svarbu planuojant priešmokyklinį ugdymą. Pavyzdžiui, ar būdamas 5–6 metų vaikas jau moka valgyti naudodamas peilį ir šakutę, ar jis atpažįsta ar bent domisi raidėmis, ar jis moka savarankiškai apsirengti bei nusirengti (smulkios sagutės ir batraiščių užrišimas gali būti įvaldomi ir šiek tiek vėliau) ir begalė kitų kasdienių dalykų, kurie būtini ugdymo procese.
„Galiu užtikrinti, kad dauguma vaikų šiuos kriterijus tikrai atitinka, nors priešmokyklinėje klasėje vaikų akademiniai skirtumai gali būti milžiniški, nes nustatytos amžiaus tarpsnio ribos yra didelės, tad ir startas, nuo kurio vaikai pradeda, yra skirtingas“, – apie pasirengimą mokyklai kalba ikimokyklinukų mokytoja.
Pasak jos, tai, ko bus reikalaujama iš vaiko prieš jam pradedant lankyti 0 ar 1 klasę, gali skirtis nuo konkrečios mokyklos, nes skirtingose mokyklose vadovaujamasi skirtingomis programomis.
„Mano visi tipinės raidos mokinukai į pirmą klasę išeina mokėdami skaityti, net tie, kurie atėjo nepažinodami raidžių, išmoksta sujungti raides į skiemenis, o šiuos – į žodžius ir paprastus sakinius. Taip pat vaikai išmoksta vartoti prielinksnius – „už“, „po“, „ant“ ir pan., nebesipainioja, kur yra kairė ir dešinė, ir t.t. Kalbant apie matematiką, visi vaikai mano priešmokyklinėje grupėje pažįsta skaičius iki 100, atlieka sudėties ir atimties veiksmus iki 20, jie žino nemažai strategijų, kaip atimti, sudėti ir skaičiuoti, jie žino, kaip rasti lyginius ir nelyginius skaičius, moka skaičiuoti kas du skaičius (pvz., 2, 4, 6, 8, 10), geba pildyti, analizuoti ir vertinti įvairias diagramas, rūšiuoti įvairius objektus pagal skirtingus požymius, pažįsta plokštumos ir erdvines figūras, mokosi matuoti standartiniais ir nestandartiniais vienetais – pavyzdžiui, kiek pieštukų yra stalo ilgis. Šio amžiaus vaikai yra nepaprastai smalsūs ir užduoda daug klausimų, todėl jie dažnai ir vadinami „kodėlčiais“. Jeigu jūsų vaikas yra „kodėlčius“ ir užduoda begalę klausimų, jis, tikėtina, jau yra pasiruošęs eiti į mokyklą, kur mokytojai su visa profesine kantrybe ir žiniomis į šiuos klausimus jiems pateiks atsakymus“, – apie savo darbo ypatumus pasakoja E. Malinauskaitė-Sigurdarson.
Mokosi būsimos mokyklinės rutinos
Pasak švietimo specialistės, priešmokyklinukų rutina darželyje ir mokykloje skiriasi, nes šių įstaigų paskirtis yra šiek tiek kitokia – kurią pasirinkti, lemia vaiko įpročiai ir tėvų lūkesčiai.
„Priešmokyklinukų klasėje mokykloje, kitaip nei darželyje, yra daugiau struktūros, atsiranda mokslų–atostogų ritmas ir daugiau atsakomybių – taip pamažu vaikas pratinamas prie ritmo, kuris lauks pirmoje klasėje, todėl vėliau jis mažiau patiria streso dėl pokyčių. Įprasta rutina atrodo taip: vaikai ateina į mokyklą nuo 8 valandos, joje būna beveik iki 15 val. ir, kitaip nei to paties amžiaus vaikai darželyje, per dieną dalyvauja daugybėje pamokų, kurių trukmė – 30 min. – skirtumus vardija E. Malinauskaitė-Sigurdarson. – Pamokų metu dėstomi dalykus, o vaikai aktyviai dalyvauja užduodami begalę klausimų – kai kurie jų netgi gali nukreipti pamoką kita linkme, nei buvo suplanuota, tačiau tai taip pat naudinga vaiko ugdymui ir svarbiausia – jiems įdomu. Mokykloje vaikų gebėjimai yra analizuojami – vaikai daro užduotis, kurių rezultatai parodo, kaip jie dėstomą medžiagą įsisavino, kurie vaikai turi žinių spragų, o kurie – neeilinių gebėjimų, nes tai taip pat reikia laiku įvertinti ir individualiai skirti įdomių, iššūkius keliančių užduočių tų gebėjimų vystymui.“
Pedagogė atkreipia dėmesį ir į tai, kad mokykloje vaikai taip pat daugiau sėdi prie stalų, mažiau laiko leidžia žaisdami – mokykloje svarbu ne tik užsiėmimų procesas, bet ir rezultatas. Mokykloje taip pat nėra pietų miego.
Kaip pataria ikimokyklinukų mokytoja, prieš išleidžiant į pirmą klasę reiktų pratinti vaiką prie minties apie mokyklą. Geriausia – vaikui dažnai apie ją pozityviai kalbėti ir nuolat džiaugtis vaiko rezultatais priduriant, kad mokykloje jam tikrai puikiai seksis. Taip pat vaikui laukimą skatina daiktų, reikalingų mokyklai, pirkimas: kartu reikėtų rinktis kuprinę, pieštukus, muzikos instrumentus, sportinius batelius ir kitus dalykus, kurie vaikui asocijuojasi su įdomiais naujais dalykais, kad jis mokyklos lauktų.
„Ir labai svarbu šio laukimo džiaugsmo nesugadinti, gąsdinant mokykla ir ten dirbančiais mokytojais, nes vėliau pastariesiems tenka labai sunki užduotis tą išgąsdintą vaiką prisijaukinti. Pavyzdžiui, jeigu vaikui nepavyksta valgyti naudojantis įrankiais, negalima jam sakyti, kad pirmoje klasėje kiti iš jo juoksis, nes jis nemoka naudotis peiliu, arba sakyti, kad mokytoja ant vaiko pyks, jeigu jos neklausys. Labai sveika, jau išsirinkus mokyklą, su vaiku jos ateiti apžiūrėti anksčiau ir su mokytojais parodyti, kur kas bus: kur bus jo spintelė, kur jis eis sportuoti, per kur jis eis į dailės ir muzikos pamokas ir pan.“, – pataria pedagogė.