Daryti viską, kad nebūtų nuobodu
„Vaikai dažnai jaučia nuobodulį, tėveliai yra užimti, vis mažiau dėmesio skiria savo atžaloms. O iš neturėjimo ką veikti, natūralu, kad vaikas žais pirmą pasitaikiusį rastą žaidimą. Tačiau gilesnis technologijų pažinimas yra susijęs su kūryba, atsiveriančiomis naujomis galimybėmis sukurti žaidimą pačiam. Kuriant žaidimus lavinamas loginis mąstymas, programavimas reikalauja labai daug kūrybiškumo. Programuojant vaikui pačiam tenka parinkti dizainą, sukurti veikėjus, aplinką. Svarbiausia daryti viską, kad nebūtų nuobodu. Žiūrėti filmukus ir braukti pirštu per ekraną nėra labai sudėtinga. Tai gali padaryti kiekvienas. Daugeliu atvejų, tai bukina vaikus. Manau, kad bet koks nevaldomas procesas nieko gero neatneša. Technologijos yra mokslo šaka, kuriai būtinas gilesnis suvokimas. Juk čia matematika, algoritmas, programavimas, 3D technologijos. Būtina lavinti vaikų technologinį raštingumą, suteikti jiems žinių ir įgūdžių apie tai, su kuo siejama pasaulio ateitis“, – atviravo vienas iš VšĮ „Mokslo šviesa“ įkūrėjų informatikos inžinerijos mokslų daktaras Ramūnas.
Neformaliojo ugdymo privalumai
Anot edukologės Gintarės, valstybinėse įstaigose vaikai informacinių technologijų pradeda mokytis nuo 5 klasės. VšĮ „Mokslo Šviesa“ kompiuterinis raštingumas ir programavimas mokomas nuo pirmos klasės. „Domėtis pasauliu, jo naujovėmis negali būti per anksti. Daugelis vaikų jau nuo pradinių klasių naudojasi išmaniaisiais įrenginiais. Vienas populiariausių – telefonas. Mūsų tikslas yra vaikams parodyti teisingą technologijų naudojimo kelią. Nuo beprasmių žaidimų pereiti prie loginio mąstymo, programavimo, uždavinių sprendimo. Visos technologijos yra geros, bet reikia jomis naudotis tinkamai ir tikslingai, todėl šiandienos pasaulyje tiesiog būtini programavimo mokymai vaikams“, – kalbėjo pašnekovė, kuri negaili savo jėgų ir laiko vaikų informaciniam raštingumui ugdyti.
Koks yra geras informatikas?
Pasak pašnekovų, geras informatikas, kurio kasdienė veikla yra programavimas – ne visada tinkamas pedagogas. Jis tylus, užsidaręs savyje. Tai asmenybė, turinti daug techninių žinių, tačiau stokojanti gebėjimo jas perteikti, iškalbos. O pedagogams, kurie įvaldę viešo kalbėjimo meną – vis dar trūksta techninių žinių. Mes stengiamės apjungti pedagogiką su technologijų išmanymų. Informatikus mokiname viešai kalbėti, o pedagogus – programavimo paslapčių, kad programavimo mokymai vaikams būtų tikrai kokybiški. Ruošiame mokytojus, nes tokio pobūdžio specialistų Lietuvoje labai mažai.
Technologijų pažinimas – mūsų ateitis
„Humanitariniai mokslai irgi labai svarbūs, bet mokėjimas tinkamai naudotis technologijomis, programavimas jau yra dabartis ir neatsiejama nuo vaikų“, – sako Gintarė. „Technologijų pagalba pasaulis labai sumažėjo. Vienu mygtuko paspaudimu galima pasiekti netgi tolimiausius pasaulio kampelius. Teisingas jų valdymas, technologinis raštingumas leidžia konkuruoti pasauliniu mastu. Robotai, pramonė naudojasi modernia įranga, tai yra mūsų ateitis“, – jai antrina Ramūnas.
Užduotys siejamos su realia aplinka
Kaip pavyksta pritraukti tokį kiekį jaunųjų programuotojų, sudominti savo paslaugomis jų tėvelius?
„Užsiėmimuose kiekvienas vaikas gauna po nešiojamą kompiuterį su tinkama programine įranga. Siekiame sudaryti ilgalaikes informacinio raštingumo ugdymo programas, kad visas mokymosi procesas turėtų tęstinumą. Ieškome literatūros užsienio šaltiniuose, nes Lietuvoje medžiagos nėra labai daug. Pamokose taikome pavyzdžius iš realaus gyvenimo, visi technologiniai sprendiniai imami iš supančios aplinkos, ieškome įvairesnių temų, nuolat keičiame programavimo įrankius, kad mokymosi procese nebūtų monotonijos, o programavimas – įdomus. Vaikai lavina loginį mąstymą, kurdami įvairias programėles, kritinis mąstymas moko pažinti save, kelti klausimus, vertinti gaunamą informaciją. Kūrybiškumo reikia, kad išsispręstų uždavinys. Raštingumas, algoritmavimas, atidumas, orientacija koordinačių sistemoje, erdvėje, skaičiavimas, matematiniai įgūdžiai – visa tai tobulėja mokantis programuoti. Bet svarbiausia, kad norėtų vaikas, o ne tėvai“, – atviravo neformaliojo ugdymo programos kūrėjai.
Svarbi švietimo ateitis
Pašnekovų teiravomės, kodėl abu pasirinko savo žiniomis dalintis su vaikais. Abu baigė universitetus, įgijo aukštąjį išsilavinimą, Ramūnas – mokslų daktaras, o Gintarė – edukologijos magistrė. Nejau nedomina mokslinė, tiriamoji veikla? Kas paskatino visą savo gyvenimą pašvęsti vaikams? Ramūnas prasitarė, jog mokslo tiriamoji veikla jam visada aktuali. Jam tekę dirbti ir verslo įmonėse. Darbe kūrė naujus produktus. Dar studijų metu studentai ieškodavo, eksperimentuodavo kurdami tai, ko dar nėra. Tad studijos nebuvo visiškai teorinės. Sukurti produktai buvo naudojami pramonėje, dalis jų padėdavo optimizuoti procesus. „Mums svarbus mokslo populiarinimas ir švietimo ateitis. Abu susiduriame su mokslu ir vaikais. Kiekvieną dieną diskutuojame apie esančias švietimo problemas ir aktualijas“, – tikino Gintarė.
Sprendė šeimos problemas
„Pradėjome mokyti vaikus, nes sprendėme savo šeimos problemas. Kadangi patys auginame pradinių klasių vaikus, matėme, kad technologijos veržiasi į priekį, tačiau vaikai moka naudotis tik youtube, socialiniais tinklais ir žaidžia kompiuterinius žaidimus. Norėjome, kad vaikai įgytų reikiamų įgūdžių ir žinių. Viskas prasidėjo nuo mūsų vaikų ir jų mokyklos, prieš trejus metus. Vėliau, buvome kviečiami, pamažu plėtėme veiklas. Vienos mokyklos mus kviesdavo, kitoms – siūlėmės patys. Jautėmės reikalingi. Šiuo metu mes bendradarbiaujame su 30 mokyklų, turime paruošę būrį gerų mokytojų, kurie talkina darbe su vaikais. Mes dirbame su visomis amžiaus grupėmis. Programuoti mokome 1-12 klasių mokinius. Skirstome juos koncentrais 1-2 klasė, 3-4 klasė, 5-8 klasė, 9-12 klasė. Svarbiausia suburti visus pagal atitinkamą lygį, o ne amžių. Mokyklos noriai su mumis bendradarbiauja. Santykiai ir bendri siekiai su mokyklų direktoriais puikūs. Džiaugiamės, kad turime bendrų tikslų – šviesti, mokyti, ugdyti. Dirbame su pradinėmis mokyklomis, progimnazijomis ir gimnazijomis. Nuo sausio mėn. padėsime mokiniams pasiruošti informatikos egzaminui“, – atviravo apie savo pašaukimą edukologė Gintarė.